Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. M. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. kovo 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 147 straipsnyje padarymu, t.y kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. Š. , siekdamas turtinės naudos, 2005 m. vasario 24 d. prie Taikos pr. 61, Klaipėdos mieste esančio prekybos centro už 1000 litų nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviams pardavė V. N. ir S. N. , turint tikslą jas išvežti į užsienį užsiimti prostitucija.

Kaltinamasis A. M. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2005 m. vasario 24 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2005 m. vasario 25 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2005 m. balandžio 21 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro nutarimu A. M. buvo paleistas į laisvę ir jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą. 2005 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskelbta A. M. paieška. 2008 m. gegužės 21 d. A. M. buvo išduotas Europos arešto orderis, 2008 m. birželio 3 d. A. M. buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje ir pagal Europos arešto orderį 2008 m. liepos 15 d. perduotas Lietuvai. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 15 d. nutartimi paliko galioti 2005 m rugsėjo 15 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė –­ suėmimas, vėliau to paties teismo nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas. Suėmimo terminas kaltinamajam A. M. baigėsi 2010 m. kovo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė vienai dienai, kadangi A. M. nebuvo pristatytas į teismo posėdį.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. M. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo A. M. skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas. Šiuo metu A. M. baudžiamoji byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnyje. Tai patvirtina kaltinamojoje išvadoje nurodomi duomenys: liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, Viktorijos ir S. N. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, kito kaltinamojo A. Š. parodymai.

Iš teismo nutarties matyti, kad suėmimo terminas A. M. pratęstas tuo pagrindu, kad jis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas A. M. , pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą Lietuvos Respublikos BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, tačiau šių kardomųjų priemonių įpareigojimus kaltinamasis pažeidė, nes išvyko į užsienį. 2005 m. spalio 21 d. buvo paskelbta A. M. paieška. 2008 m. gegužės 21 d. A. M. buvo išduotas Europos arešto orderis, 2008 m. birželio 3 d. A. M. sulaikytas Didžiojoje Britanijoje ir pagal Europos arešto orderį 2008 m. liepos 15 d. perduotas Lietuvai. Taigi šios aplinkybės, bei tai, kad kaltinamasis A. M. niekur nedirba, anksčiau teistas, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, rodo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, bėgti (slėptis) neketina, turi galimybę įsidarbinti, nepaneigia teismo nurodyto suėmimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Nepagrįstas yra kaltinamojo skundo argumentas, jog Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis buvo priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 6 d. nuostatas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamojo A. M. suėmimo terminas baigėsi 2010 m. kovo 15 d. Apygardos teismas, įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 6 d.) 2010 m. kovo 9 d., kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių, prašydamas etapuoti A. M. į 2010 m. kovo 15 d. vyksiantį teismo posėdį, spręsti klausimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo (t. 5, b.l. 70). 2010 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas raštas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kuriame nurodyta, kad A. M. , numatytos dienos teismo posėdžiui nebus etapuotas, kadangi reikalavimas gautas jau išvykus konvojui (t. 5, b.l. 73). Apeliacinio teismo nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi pagrįstai A. M. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė vienai dienai ir Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 6 dalyje numatytų reikalavimų nepažeidė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminai bei pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalyje taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, o savo žinioje bylą turinčio teismo jie nesaisto.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai A. M. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Dėl to skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka pažeista nebuvo. Skundžiamos nutartys yra teisėtos ir pagrįstos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. M. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.