Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-818-153/2007

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-10-03
Bylos Nr.: 2A-818-153/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Galina Blaževič (pirm.), Jolita Cirulienė, Eduardas Monkevičius
Ieškovas: A., A. P.
Atsakovas: P. P., P.

Civilinė byla Nr. 2A-818-153/2007

pirmos instancijos teismo teisėja Dalia Kvedaravičienė

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 75.8.; 77.4.2; 78.2.1 (S)

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 3d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Eduardo Monkevičiaus,sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei,

dalyvaujant ieškovės A. P. atstovei advokatei I. A., atsakovui P. P., jo atstovei advokatei V. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. atstovės advokatės I. A. ir atsakovo P. P. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui P. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo P. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. P. ieškiniu prašė nustatyti dukters J. P., gimusios 1992-01-19, gyvenamąją vietą su tėvu P. P., priteisti iš jos dukters išlaikymui po 300,00 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, nustatyti terminuotam laikotarpiui - iki dukters J. P., gimusios 1992-01-19, pilnametystės, naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką: P. P. paskirti naudotis dviem kambariais, plane pažymėtais indeksais 9-3 (17,84 kv. m.) ir 9-4 (11,52 kv. m.), o jai paskirti naudotis kambarį su balkonu, pažymėtą indeksu 9-6 (14,70 kv.m.) bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1984-01-20, santuokoje gimė du vaikai - sūnus S., kuris yra pilnametis ir dukra J.. Santuoka nutraukta 2002-11-21 sutuoktinių bendru sutikimu, teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo 2006-03-22 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu paliktas nenagrinėtu, atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje. Dukra išreiškė norą gyventi su tėvu, todėl tokiam jos apsisprendimui ieškovė neprieštarauja. Dukters išlaikymui sutinka mokėti 300,00 Lt per mėnesį, nes susirgo sunkia onkologine liga, dėl sveikatos būklės gali dirbti minimalų valandų skaičių. Kartu su atsakovu dalinės nuosavybės teise po ½ dalį 1998 m. įsigijo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu gyvena JAV, atsakovas naudojasi jos dalimi buto, o komunalinių patarnavimų ir šildymo mokesčius tenka mokėti ieškovei. Naudojimosi tvarką butu būtina nustatyti iki dukters J. pilnametystės. Vėliau tokia tvarka ieškovės netenkins, nes atsakovui tektų didesnė dalis buto, nei jis turi nuosavybės teise.

Atsakovas P. P. iš dalies sutiko su ieškiniu, priešieškiniu (1 t., b.l. 39-42, 2 t., b.l.74-77) prašė:

nepilnametės dukters J. P., gimusios 1992-01-19, gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu;

iš ieškovės dukters išlaikymui ir už išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005-06 mėnesio iki 2007-02-01 12 000,00 Lt priteisti asmeninėn nuosavybėn J. P. išlaikymą turtu - ½ dalį 55 000,00 Lt vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini);

pripažinti, kad 2003-07-04 pirkimo-pardavimo sutartimi pirktas A. P. vardu 0,3276 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 65 000,00 Lt vertės ir lengvasis automobilis VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2003-02-25 A. P. vardu, 3000,00 Lt vertės, yra įgyti iš A. P. ir P. P. lėšų;

priteisti iš A. P. atsakovui 42 725,00 Lt kompensaciją už žemės sklypui ir lengvajam automobiliui pirkti panaudotas lėšas bei parduotą medieną bei priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė 2005-08-13 JAV sudarė naują santuoką, kurią 2006-03-02 įregistravo Alytaus miesto CMS, todėl esant įregistruotai naujai santuokai, procesas atnaujintas tik dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Dukra J. nuo ieškovės išvažiavimo į JAV gyvena su atsakovu ir yra jo išlaikoma, jos poreikiai padidėjo, ieškovė dukters išlaikymui pinigų nesiunčia, siuntė per savo seserį, tačiau šiais pinigais atsakovas negalėjo disponuoti. Išlaikymą turtu prašo priteisti atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena užsienyje, todėl sudėtinga iš jos gauti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Ieškovės gaunamų pajamų dydis 100,00 JAV dolerių į dieną. Priteisus išlaikymą turtu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalimi, geriau bus užtikrinti nepilnametės dukters interesai, ji turės savo būstą, kurį atsakovas iki pilnametystės valdys uzufrukto teise. Santuokoje su ieškove yra įgiję statybinių medžiagų – medienos, kurios vertė nustatyta pagal rinkos vertės nustatymo pažymą. 2003-07-04 ieškovė nupirko 0,3276 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sklypo rinkos vertė- 65 000,00 Lt, ieškovė šeimai pirko automobilį VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000,00 Lt vertės, žemės sklypas ir automobilis įgyti po ieškovės įforminto be jo žinios santuokos nutraukimo, todėl šis turtas įregistruotas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė. Žemės sklypas ir automobilis pirkti jų šeimos reikmėms už lėšas, kurias JAV uždirbo kartu su ieškove. Medieną ir žemės sklypą ieškovė jau pardavė, todėl ieškovė privalo kompensuoti 34 000,00 Lt, t. y. pusę šio žemės sklypo vertės, taip pat pusę santuokoje įgytos, bet parduotos medienos vertės- 8725,00 Lt, bei pusę pas ieškovę liekančio automobilio vertės- 1500,00 Lt, iš viso 42 725,00 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

nustatė nepilnametės šalių dukters J. P., gimusios 1992-01-19, gyvenamąją vietą su tėvu P. P. pagal jo gyvenamąją vietą;

priteisė iš ieškovės A. P. dukters J. P. išlaikymui po 450,00 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2006-09-04 iki pilnametystės;

nustatė tokią naudojimosi tvarką, butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu šalims tvarką - P. P. naudosis dviem kambariais, plane pažymėtais indeksais 9-3 (17,84 kv. m.) ir 9-4 (11,52 kv. m.), o A. P. naudosis kambariu su balkonu, pažymėtu indeksu 9-6 (14,70 kv.m.), šalys bendrai naudosis virtuve (9-2), koridoriumi (9-1), vonios patalpa (9-9), tualeto patalpa (9-8), kambarėliais (9-7 ir 9-5) bei rūsio patalpa;

priteisė iš ieškovės A. P. atsakovui P. P. 22 553,00 Lt piniginę kompensaciją už žemės sklypui ir lengvajam automobiliui panaudotas P. P. lėšas bei parduotą medieną; 450,00 Lt žyminį mokestį, 1000,00 Lt advokato pagalbai sumokėti ir 944,00 Lt turto vertinimo išlaidų ir 25,00 Lt už vertimo paslaugas;

priteisė iš atsakovo P. P. ieškovei A. P. 150,00 Lt žyminį mokestį, 1 000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 500,00 Lt turto vertinimo išlaidų ir 25,00 Lt už vertimo paslaugas;

priteisė valstybei iš atsakovo P. P. 226,59 Lt žyminį mokestį ir 7,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės A. P. 162,00 Lt žyminį mokestį ir 7,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 1984-01-20 tarp šalių sudaryta santuoka nutraukta 2002-11-21 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. 2006-03-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi procesas santuokos nutraukimo byloje dėl teismo sprendimo dalies, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atnaujintas, o 2006-03-22 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjų P. P. ir A. P. prašymas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo paliktas nenagrinėtu (prijungta civilinė byla Nr. 2-158-652/06).

Dėl J. P. gyvenamosios vietos.

Teismas nurodė, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.), ginčo dėl šalių dukters J. P. gyvenamosios vietos nėra, todėl atsižvelgiant į pačios Jūratės norą gyventi su tėvu, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą (1 t., b.l. 11, 28-31, 2 t.,b.l.24-25), teismas nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu, pagal jo gyvenamąją vietą.

Dėl nepilnametės dukters išlaikymo.

Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos 2 000 JAV dolerių per mėnesį (2 t., b.l. 30). Teismas nežino, kokį turtą įgijo ieškovė sudariusi naują santuoką, ieškovė skolinga GNSB „Arka“ 706,42 Lt, dukrai išlaikymą teikė ne kiekvieną mėnesį, pastaruoju metu teikia išlaikymą periodiškai. Ieškovė iš esmės yra moki, kad galėtų teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovo uždarbis 900,00 Lt per mėnesį (1 t., b.l.180). Abu su ieškove turi po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės (1 t., b.l.182). Išlaiko butą, nepilnametę dukterį, atsakovo nurodymu vien maistui per mėnesį išleidžia apie 700,00 Lt.

Teismas nurodė, kad parenkant išlaikymo formą būtina atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir pan., o taip pat į tai, kad išlaikymas skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti, sudaryti sąlygas visaverčiai mokytis, socialiai vystytis (LAT nutartis c.b. 3K-3-191/2004), todėl, atsižvelgiant į atsakovo P. P. gaunamas pajamas, pripažino, kad priteisus turtu išlaikymą, dukters kasdieniai poreikiai nebus pilnai patenkinti. Išlaikymas turtu - buto dalimi gali būti priteistas tik tada, kai ieškovė turėtų turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3401/2006). Išlaikymą priteisus buto dalimi, nepilnametė dukra taptų buto dalies savininke, turėtų prisiimti turto savininkės prievolę (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui), todėl vaikui nėra naudinga gauti turtą dėl naujai atsirandančių pareigų. Ieškovei netekus turto dalies, taip pat bus pažeidžiamos ir jos teisės. Išlaikymo forma gali būti keičiama, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė neteiks išlaikymo periodinėmis išmokomis ir šio išlaikymo jis negalės išsiieškoti, nes ieškovės gyvenamoji vieta JAV nežinoma, jei ieškovė neturėtų nuolatinio šaltinio mokėjimo.

Teismas nurodė, kad nustatomas periodinių išmokų dydis, remiantis teismų praktika ir CK 6.461 str. 2 d., sietinas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, tačiau turi būti atsižvelgta į tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Išlaikymo pareiga tarp tėvų turi būti paskirstyta proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.), tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra lygi (CK 3.156 str.). Šalių turtinės galimybės nėra vienodos. Atsakovo pajamos apie 900,00 Lt per mėnesį, iš šių pajamų atsakovas išlaiko dukterį, butą, kuriame gyvena kartu su dukra. Ieškovės pajamos yra didesnės, teismui nežinoma jos turtinė padėtis. Ieškovė yra sudariusi santuoką, šeimos turtinė padėtis taip pat nėra žinoma. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos turimas išlaidas, nors pagal CPK 178 str., turėjo, todėl teismas visas abejones vertino vaiko interesų naudai, ir pripažino, kad ieškovė gali dukrai teikti didesnį išlaikymą, nei pusę minimalios algos (CPK 376 str. 2 d.), t.y. pripažino, kad pagal savo turimas pajamas ieškovė dukters išlaikymui galėtų skirti 450,00 Lt.

Dėl įsiskolinimo priteisimo.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad atsakovas priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005 m. birželio mėnesio iki 2007-02-01, iš viso: 12 000,00 Lt (600,00 Lt x 20). Bylos duomenimis (2 t., b.l.35-51) nustatyta, kad per šį laikotarpį ieškovė siuntė pinigines lėšas savo seseriai D. Š. (M.), kuri savo nuožiūra skirdavo tam tikrą lėšų dalį ieškovės dukrai drabužių įsigijimui ar kitiems poreikiams tenkinti. Pati dukra nurodė, kad gautas pinigines lėšas naudodavo ir savo būtinų poreikių tenkinimui (2 t., b.l.24-25), todėl teismas pripažino, kad tam tikra dalimi, pusės minimalios algos dydžio išlaikymą ieškovė, nors ir neperiodiškai, už laikotarpį nuo 2005 m. liepos mėnesio (ieškovės išvykimo į JAV), teikė. Per laikotarpį nuo 2005 m. liepos mėnesio iki 2006 m. liepos mėnesio, dukters poreikiams tenkinti ieškovė skyrė 4 311,00 Lt, skaičiuojant kiekvienam mėnesiui, tai sudarė 359,25 Lt per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvai nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.200 str.), o atsakovas, nors dukra nuo 2005 m. liepos mėn. gyveno su juo ir buvo jo išlaikoma, nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės, todėl atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė.

Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Teismas nustatė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įsigiję butą- kiekvienas po ½ dalį ( 1 t., b.l.15-14). Atsakovas kartu su nepilnamete dukterimi naudojasi tais dviem kambariais, kuriuos ieškovė ir prašo palikti jiems naudotis, todėl dėl naudojimosi butu ginčo tarp bendraturčių nėra.

Teismas nurodė, kad gyvenamojo būsto suteikimas yra viena iš įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų vaiko atžvilgiu, todėl naudojimosi butu tvarkos nustatymas, kai atsakovui su dukra paliekama naudotis didesne patalpų dalimi vertintinas kaip viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant šalių dukters išlaikymo klausimą. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą tokią naudojimosi tvarką nustatyti tik iki dukters pilnametystės, nes teisė, kaip visuomeninių santykių reguliatorius siekia visuomeninių santykių stabilumo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad atsakovo teigimu santuokoje su ieškove įgytos statybinės medžiagas- mediena, nutraukus santuoką su ieškove, liko nepadalinta o ieškovė šį turtą laiko savo asmenine nuosavybe, nes medieną jai davė motina K., jai atkūrus nuosavybės teisę į mišką. Šalys 2002-11-21 nutraukė santuoką, tačiau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas nebuvo padalintas, todėl šis turtas išsaugojo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą, kol nebus išspręstas turto padalijimo klausimas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad santuokoje, dirbdamas miškų urėdijoje, įsigijo eglės, pušies, beržo medienos (1 t., b.l. 88-91, 169-173). Ieškovė pateikė įrodymus, kad 1998 m. jos motinai J. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į mišką (2 t., b.l.55-60). Liudytoja J. K. parodė, kad mišką išpjovė, o medieną atidavė dukrai, nes ji ruošėsi statyti namą.

Teismas nurodė, kad faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.), dovanojimo sutartis turi būti rašytinės formos (CK 6.469 str.), todėl liudytojų parodymai negalimi, jeigu įgyjant asmeninę nuosavybę, buvo nesilaikoma rašytinės formos reikalavimų (CK 1.93 str. 2 d.). Kad mediena buvo dar iki santuokos nutraukimo patvirtinta liudytojų S. P., V. J., R. S., V. J., D. S., G. T., D. T. parodymais, filmuota medžiaga (prijungta prie bylos). Kadangi medieną ieškovė pardavė, todėl atsakovui priteistina kompensacija (CK 3.127 str.). 2007-01-26 mediena įvertinta 17 450,00 Lt (2 t., b.l.85), tačiau dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybė pabaigoje (CK 3.119 str.), todėl kompensacija apskaičiuojama pagal turto vertę, nustatytą šalių santuokos nutraukimo metu pagal byloje esantį turto vertinimo aktą – 14 500,00 Lt (14 500,00 Lt : 2 = 7 250,00 Lt) (1 t., b.l 92).

Dėl turto įgyto po santuokos nutraukimo.

Teismas nustatė, kad 2003-07-04, t.y. po santuokos nutraukimo, ieškovė už 5000,00 Lt asmeninėn nuosavybėn įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2006-10-02 pardavė (1 t, b.l.156-158). Atsakovas siekia prisiteisti kompensaciją iš ieškovės, nes nežinodamas, kad santuoka su ieškove nutraukta, dirbdamas JAV toliau siuntė pinigus, todėl žemės sklypas įsigytas už jo asmenines lėšas. Nutraukus 2002-11-21 santuoką, atsakovas į ieškovės sąskaitas pervedė 2003-08-12- 7 651,50 Lt ir 2003-04-22- 2 500,00 JAV dolerių (7651,50 Lt) (1 t., b.l. 61-71, 119-151), todėl asmeninėn nuosavybėn žemę ir automobilį ieškovė įgijo iš atsakovo asmeninių lėšų. Ieškovė neįrodė, kad žemę ir automobilį įgijo iš dovanotų lėšų, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama 15 303,00 Lt (7651,50+7651,50) kompensacija.

Teismas iš atsakovo priteisė žyminį mokestį ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CK 98 str.) ir kitas pagrįstas ir būtinas bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), o taip pat išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.). Iš ieškovės atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagristas išlaidas, bei išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Apeliaciniu skundu atsakovas P. P. su teismo sprendimu nesutiko iš dalies dėl šių motyvų:

1) teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė 2005 m. gegužės mėn. išvyko gyventi į JAV, kur 2005-08-13 sudarė naują santuoką, kurią 2006-03-02 įregistravo Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nuo 2005 m. birželio mėn. nei karto neatsiuntė pinigų dukros išlaikymui. Ieškovės siunčiamų piniginių lėšų savo seseriai D. Š. (M.), kuri savo nuožiūra skirdavo tam tikras lėšas nepilnametei dukrai, atsakovas, kaip uzufruktorius, neturėjo galimybės tvarkyti ir panaudoti išimtinai dukters išlaikymui;

2) teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2005 m. birželio mėn. tik todėl, kad atsakovas, nors dukra gyveno kartu ir buvo atsakovo išlaikoma, nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės;

Žemesnės instancijos teismas

3) neaišku, kokiais bylos duomenimis pagrįsta teismo išvada, jog ieškovė per laikotarpį nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2006 m. liepos mėn. dukters poreikiams tenkinti skyrė 4 311 Lt, kas skaičiuojant kiekvienam mėnesiui, sudaro 359,25 Lt per mėnesį. Teismas nenurodė, kokiais bylos duomenimis ši suma pagrindžiama. Pateiktų ieškovės sesers D. Š. ranka darytų užrašų tokiais duomenimis pripažinti negalima, nes jie neatitinka keliamų rašytiniams įrodymams reikalavimų. Priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2005 06 mėn. iki 2006 m. 09 mėn. sudaro 6 750 litų (450 Lt x 15 mėn.);

Šalies argumentai

4) apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo forma - periodinėmis išmokomis. Mano, jog išlaikymo būdo (formos) nepilnamečiui vaikui parinkimas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Šiuo atveju iš ieškovės priteistas išlaikymas ½ dalimi buto (duomenys neskelbtini) labiausiai atitiktų nepilnametės dukters interesams, nes ji turėtų savo būstą ir nebūtų priklausoma ateityje nuo ieškovės mokumo. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, priteisus turtu išlaikymą dukters kasdieniniai poreikiai nebus pilnai patenkinti, nes jai tapus buto dalies savininke, atsiras pareiga mokėti mokesčius ir tam reikės lėšų. Šis teismo argumentas atmestinas, nes iki šiol atsakovas vienas užtikrino dukters tinkamą išlaikymą bei pilnai išlaikė savo turtą. Prašoma priteisti dalį turto ne sau, o dukrai, todėl teismas turi vadovautis vaiko interesais, jo išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas jam naudingiausias išlaikymo būdas (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str.1 d.);

5) dukra taps pilnamete 2010-01-19, ieškovei priklausančios buto dalies vertė 55 000 Lt, iš ieškovės priteista 450 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2006-09-04, todėl ieškovė iki dukters pilnametystės privalės sumokėti 18 000 Lt (40 mėn. x 450 Lt). Priteistas turtas pagal savo vertę būtų 37 000 Lt didesnis už išlaikymo dydį iki dukters pilnametystės (55000 Lt - 18000Lt), todėl atsakovas privalėtų išmokėti ieškovei 37 000 Lt kompensaciją. Kompensaciją sumokėti ieškovei už dalį buto atsakovas sutinka, dėl to ieškovės interesai nebus pažeisti, nes ji bute negyvena ir savo buto dalimi nesinaudoja;

6) teismas už turtą, įgytą po santuokos nutraukimo (2002-11-21), atsakovui priteisė 15 303 Lt kompensaciją, pripažino, jog ieškovei atsakovas į jos sąskaitas pervedė 2003-08-12 – 2 500 dolerių (7 651,50 Lt), ir 2003-04-22 – 2 500 dol. (7 651,50 Lt). Teismas nepagrįstai neįtraukė dar vienos 2 500 dol. sumos 2002-12-30 pervestos į ieškovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banko Alytaus filiale (1t., b.l.147);

7) teismas atsakovui turėjo priteisti ne 15 303 Lt, o pusės įgyto asmeninėn ieškovės nuosavybėn turto vertės kompensaciją – 2003-07-04 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovės įgyto 0,3276 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., sklypo rinkos vertė 65 000 Lt, kas matyti iš 2007-01-02 turto vertės nustatymo ataskaitos, bei pridėjus 2003-02-25 ieškovės pirkto automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Lt vertę, viso turto bendra vertė yra 68 000 Lt, todėl kompensacija turėjo sudaryti 34 000 Lt;

8) teismas nepagrįstai skaičiuodamas kompensaciją medieną įvertino 14 500 Lt , kadangi pagal 2007-01-26 turto vertinimo ataskaitą medienos rinkos vertė buvo 17 450 Lt. Neatsižvelgta ir į tai, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai perleido šį turtą be atsakovo sutikimo kitiems asmenims. Atsakovui turėjo būti priteista 8 725 Lt kompensacija. Viso iš ieškovės teismas turėjo priteisti 42 725 Lt kompensaciją, tuo tarpu priteisė tik 22 553 Lt, todėl papildomai atsakovui priteistina 20 172 Lt piniginė kompensacija.

Apeliaciniu skundu atsakovas P. P. prašė pakeisti teismo sprendimą iš dalies:

priteisti iš ieškovės A. P. dukters J. P. asmeninėn nuosavybėn išlaikymą turtu ½ dalį buto 55 000 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto A. P. vardu, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 6 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn.;

priteisti ieškovei A. P. iš atsakovo P. P. 37 000 Lt kompensaciją už dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini);

priteisti iš ieškovės A. P. atsakovui P. P. papildomai 20 172 Lt piniginę kompensaciją už žemės sklypui ir lengvajam automobiliui panaudotas P. P. lėšas bei parduotą medieną;

Kitoje dalyje - dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir 22 553 Lt piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovės A. P. atsakovui P. P. už žemės sklypui ir lengvajam automobiliui panaudotas lėšas bei parduotą medieną - sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės A. P. atstovė iš dalies nesutiko su teismo sprendimu ir prašė teismo sprendimą dalyje dėl 22 553,00 Lt piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovės atsakovui P. P. pakeisti, priešieškinį šioje dalyje atmesti, dėl šių motyvų:

Žemesnės instancijos teismas

1) teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog medieną jai davė motina J. K., pastarajai atkūrus nuosavybės teisę į mišką. Ieškovė neįrodinėjo, kad mediena yra jos, ji teigė, kad mediena yra motinos J. K., ką patvirtina 1995-09-04 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimas Nr. 79-1823, kuriuo J. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į mišką. Atsakovas, liudytojos J. K. ir D. Š. patvirtino, kad mediena buvo vežama iš J. K. miško. Atsakovo pateikti 1990-1995 m. orderiai miškui kirsti nepatvirtina aplinkybės, kad mediena, atsakovo nurodyta kaip įgytas santuokoje turtas, yra šalių turtas, o ne J. K. turtas ir kad tai yra ta pati mediena, kurią įgijo atsakovas, dirbdamas miškų urėdijoje;

2) teismas nepagrįstai nustatė, kad mediena yra parduota. Ieškovė nurodė, kad mediena niekuomet nepriklausė ieškovei ir atsakovui. Mediena nėra parduota, ji yra pas J. K.. Mediena buvo paimta nuo žemės sklypo dėl to, kad to prašė žemės sklypo savininkai;

3) atsakovas siuntė lėšas ne žemės sklypui ir automobiliui pirkti, o kitoms reikmėms: bendro buto remontui, taip pat nepilnametei dukrai išlaikyti. Už šias lėšas nebuvo įsigyti nei žemės sklypas, nei automobilis. Atsakovas niekuomet nereiškė pretenzijų į žemės sklypą ir automobilį, pripažindamas, kad šie daiktai priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas neprieštaravo, kad automobilis būtų perduotas nuolatiniam naudojimuisi liudytojai D. Š., kuri iki šiol juo naudojasi. Automobilis buvo įgytas už J. K. dovanotus pinigus, ką teismo posėdyje patvirtino šalių vaikai ir J. K. bei D. S. (M.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, prašė skundą atmesti, dėl šių motyvų:

1) ieškovės argumentai, jog mediena, priklauso jos motinai J. K., neparemtas įrodymais, kaip to reikalauja CPK 178 str. Vien tai, kad ieškovės motinai J. K. apskrities viršininko administracijos sprendimu atkurta nuosavybės teisė į mišką, nepatvirtina fakto, jog mediena, buvusi sukrauta šalių ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste priklausė J. K.. Mediena buvo įgyta santuokos metu, šią aplinkybę patvirtina liudytojų S. P., V. J., R. S., V. J., G. T., D. T. parodymai;

2) pinigai po santuokos nutraukimo nebuvo siunčiami bendro buto remontui ir dukros išlaikymui, kadangi buto remontas atliktas prieš atsakovui išvykdamas dirbti į JAV, ką patvirtina prijungta prie bylos ieškovės filmuota medžiaga, todėl ieškovei buto remontuoti nebereikėjo. Nerealu, kad 10-ties metų dukrai išlaikyti per 8 mėn. būtų reikalinga 22 954 Lt, kurie ieškovei persiųsti 2002 m. gruodžio mėn.- 2003 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu;

3) nežinant, jog santuoka nutraukta, pinigai buvo siunčiami bendram šeimos turtui įgyti. Apie tai, jog ieškovės įgytas turtas buvo registruotas kaip jos asmeninė nuosavybė, sužinota tik 2005 m. rugsėjo mėn., kai teisme susipažinta su 2002 m. išnagrinėta santuokos nutraukimo byla.

Atsiliepime į atsakovo P. P. apeliacinį skundą, ieškovės A. P. atstovė nesutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl šių motyvų:

1) teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo išvykimo į užsienį momento rūpinosi savo nepilnamete dukra ir nuolat teikė jai išlaikymą. Kuomet abu sutuoktiniai dar iki jų santuokos nutraukimo gyveno JAV, o vaikai buvo Lietuvoje, jie abu siuntė lėšas A. P. seseriai D. Š., kuri jas perduodavo tuomet dar dviems jų nepilnamečiams vaikams, vaikai patys įsigydavo jiems reikalingos daiktus už jiems išlaikymui skirtas lėšas. Nuo 2005 metų ieškovė sistemingai teikė išlaikymą nepilnametei dukrai Jūratei, persiųsdama pinigines perlaidas seseriai D. Š., o pastaroji perduodavo lėšas nepilnametei Jūratei arba už atsiųstus pinigus pirkdavo vaikui reikalingus daiktus. Šią aplinkybę teisme patvirtino tiek D. Š., tiek dukra J. P.. Apeliantui buvo žinoma, kad jo dukra naudojasi motinos teikiama parama, jis su tokiu išlaikymo būdu sutiko ir nuo 2005 metų šio klausimo niekuomet nekėlė, dėl to į teismą nesikreipė. Atsakovui pareiškus pageidavimą gauti išlaikymą siunčiant lėšas asmeniškai jam, ieškovė su tokiu prašymu sutiko, apie pusę metų teikia vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, siųsdama jas tiesiogiai atsakovui;

Šalies argumentai

2) apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, tačiau įrodymų, kad toks įsiskolinimas yra nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ilgą laiką viena mokėjo už buto, kuriame gyveno atsakovas ir dukra J., komunalinius patarnavimus ir šildymą. Taip pat iki šiol ieškovė moka už būsto šildymą lygiomis dalimis su bendraturčiu P. P.. Jos buto dalimi naudojasi jos nepilnametė dukra ir tokiu būdu ji prisideda prie vaiko materialinių poreikių tenkinimo;

3) teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės teikiamas išlaikymas vaikui sudarė daugiau nei po 300,00 Lt per mėnesį. Toks išlaikymo dydis, įvertinus tai, kad motina vaikui suteikė būstą ir apmokėdavo už šildymą pilnai tenkino vaiko poreikius;

4) apeliantas teiginys, kad D. Š. ranka rašytų užrašų negalima laikyti įrodymu, yra nepagrįstas. CPK 177 str. nustato, kad įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus arba kad jų nėra. Liudytoja D. Š. parodė, kad disponuodama sesers atsiųstomis lėšomis ji vedė jų apskaitą sąsiuvinyje, kuris buvo pateiktas teismui. Šią aplinkybę pripažino nepilnametė J. P., patvirtina banko išrašai. Pinigų apskaitos žurnalas buvo vedamas su tikslu apskaityti lėšų panaudojimą, todėl jis yra tinkamas rašytinis įrodymas šioje byloje;

5) atsakovas pats pripažino, kad GNSB „Arka“ sąskaitas išimdavo iš pašto dėžutės ir jų neperduodavo ieškovei, dėl ko buvo susidaręs 706,42 Lt įsiskolinimas. Visus mokesčius bendrijai ieškovė sumokėdavo, persiųsdama tam tikslui lėšas seseriai D. Š.;

6) išlaikymas periodinėmis išmokomis geriausiai atitinka vaiko interesus, kadangi ieškovė Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, JAV ji dirba ir gauna didesnį darbo užmokestį nei atsakovas. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovės materialinė padėtis yra nepakankama, ir kad ji negalėtų išlaikyti vieno vaiko. Ne ieškovė, o atsakovas šioje byloje yra pareiškęs, kad jo materialinė padėtis yra labai sunki ir teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, netgi atleido atsakovą nuo nesumokėto žyminio mokesčio. Priteisus vaikui išlaikymą turtu atsakovas neišgalėtų išlaikyti vaiko turto ir paties vaiko. Įstatymas nustato atsakovui teisę, jei ieškovė neteiktų išlaikymo periodinėmis išmokomis inicijuoti bylą dėl išlaikymo formos pakeitimo. Atsakovas gyvena bute, kurio ½ dalis priklauso ieškovei. Jei atsirastų įsiskolinimas, jis galėtų būti nukreiptas į ieškovės turtą, kurio bendraturčiu yra pats atsakovas;

7) išlaikymas turtu netenkintų vaiko būtinų poreikių. Vaiko poreikiai būstui ir dabar yra pilnai patenkinti, nes motina gyvena skyrium ir leidžia vaikui naudotis jos būsto dalimi. Išlaikymas priteisiant vaikui turtą galimas tuomet, kai realizavus šį turtą arba jį naudojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti (LAT Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, taikymo teismų praktikoje"). Tokia išlaikymo forma galima tada, kai motina (tėvas) neturi pajamų periodinėms išmokoms teikti. Byloje įrodyta, kad ieškovė turi darbą, gauna pastovias pajamas, išlaikymą vaikui sistemingai teikia, todėl nėra įstatyminio pagrindo išlaikymą priteisti turtu;

Šalies argumentai

8) mediena nėra perleista tretiesiems asmenims, nes nėra jokio medienos perleidimo sandorio, ir randasi pas medienos savininkę ieškovės motiną. Teismo sprendimas šioje dalyje yra ydingas, nes teismas, nustatęs kad mediena ir automobilis buvo įgyti iš santuokoje įgytų lėšų, privalėjo šiuos daiktus padalinti natūra. Atsakovas žymiai užkėlė daiktų kainas, siekdamas ne padalinti turtą, o nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl įsiskolinimo už vaiko išlaikymą priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartyse yra suformuota teismų praktika, jog išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo klausimą, nustatė, kad šalys gyveno atskirai nuo 2005m. vasaros, kadangi ieškovė 2005m. vasara apsigyveno JAV. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog 2005 m. liepos – 2006 m. rugsėjo laikotarpiu ieškovė vaikui neteikė nuolatinį ir pakankamą išlaikymą, todėl atsakovo reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo atmėtė. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, padarė pagrįstą ir iš esmės teisingą išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad ieškovė teikė išlaikymą dukrai. Viena iš reikšmingų faktinių aplinkybių sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti. Iš J. P. parodymų matyti, kad ji mokosi mokykloje, lanko papildomai matematikos mokytoją, dalyvauja chore, lanko aerobiką, išlaidos mokslams už papildomą mokslo valandą sudaro 10,00 Lt., aerobikos užsiėmimai kainuoja į mėnesį 25,00 Lt., mergaitė išleidžia savo reikmėms apie 300,00 Lt. į mėnesį. Atsakovas moka už internetą ir perka vaikui maistą, kartais pirko drabužius. Atsakovas priešieškinio pareiškime jokių konkrečių vaiko poreikių nenurodė, o tik abstrakčiai paminėjo, jog dukra yra paauglė, jos poreikiai nemaži, kaip suaugusio asmens, vien tik maistui išleidžiama apie 700,00 Lt., tačiau jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas nepateikė. Bylos duomenimis ieškovė sumokėjo už būsto komunalinius patarnavimus ir būsto šilumos mokesčius, siuntė pinigus dukros išlaikymui, tai įrodyta Alytaus miesto savivaldybės administracijos švietimo ir socialinių reikalų departamento VTAT išvada (b.l.28,1t.), J. P. paaiškinimais, kuriuose mergaitė pripažino, kad mama siunčia pinigus jos išlaikymui, atsakovo priešieškinio pareiškimu, kuriame nurodyta, kad atsakovui žinoma, jog ieškovė siunčia pinigus dukrai (b.l.40,1t.,b.l.76,2t., civ. byla 2-158, b.l. 83). Mokesčių už butą pažymoje nurodyta, kad (1t.,b.l.106) mokesčius už komunalines paslaugas mokėjo ieškovė. Pinigų pašto perlaidų kvitai, prekių pirkimo kvitas, banko sąskaitų išrašai (1t.b.l.109-113) apie esančias J. P. sąskaitoje lėšas, J. P. ir liudytojos D. Š. paaiškinimai patvirtina ieškovės teiginius apie siunčiamus vaiko išlaikymui pinigus (2t., b.l.24-25,61,66,71-72). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėjo disponuoti pinigais, kuriuos siuntė ieškovė vaiko išlaikymui. Priešingai, iš J. P. paaiškinimų matyti, kad atsakovas leido disponuoti dukrai šiomis lėšomis ir dėl to neprieštaravo. J. P. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ieškovė atsiuntė jai džinsus, sijoną, siuntė pinigus. Už siunčiamus pinigus mergaitė pirko mokslo, higienos aprangos laisvalaikio prekes, važiuodavo į ekskursijas, ji gaudavo vidutiniškai po 300, 00 Lt. į mėnesį. Motina atsiuntė pinigų bilietui, kai mergaitė važiavo pas brolį į užsienį, o teta davė kelionei 300,00 EUR. Be to J. P. nurodė, kad už mamos pinigus teta nupirko jai paltuką, palaidinę ir dar kažką tačiau ji nepamena, kai gaudavo iš tetos pinigus ji pasirašinėjo į sąsiuvinį. Liudytoja D. Š. patvirtino, jog ieškovė siuntė jai pinigus vaiko išlaikymui, liudytoja už šiuos pinigus pirko ieškovės dukrai drabužius ir darė kitas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Išlaidas užrašė sąsiuvinyje, apie tai, kad padaryti liudytojos D. Š. sąsiuvinyje užrašai atitinka padarytas išlaidas J. P. išlaikymui, patvirtina J. P. parašai ir jos paaiškinimai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad per laikotarpį nuo 2005 m. liepos mėnesio iki 2006 m. liepos mėnesio, vaiko poreikiams tenkinti ieškovė davė pakankamai lėšų, tai sudaro : 1) lėšos įmokėtos 2005-09-26 -2006-03-03 laikotarpyje į J. P. sąskaitą – 4.400,00 Lt., pašto perlaida 2006-05-29 – 816,00 Lt., J. P. perduoti pasirašytinai pinigai- 600,00 Lt. (2t.,b.l.35), pirkti drabužiai. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė materialiai padėjo išlaikyti vaiką, todėl kolegija vadovaujasi nutartyje J. P. paaiškinimu, kad motina jos išlaikymui skyrė po 300, 00 Lt. į mėnesį. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės siunčiami pinigai buvo panaudoti protingai, vaiko poreikiams tenkinti, o tai, kad pinigais disponavo liudytoja D. Š. ir J. P., o ne asmeniškai atsakovas nesudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovė netinkamai rūpinosi vaiko išlaikymu ir prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė uždirba apytiksliai 500,00 JAV dolerių į savaitę (2t.,b.l.30).Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad yra kviečiama atlikti tyrimus gydymo įstaigoje ir buvo gydoma klinikoje (1t., b.l.18-21). Kolegija sutinka su atsakovo motyvais, kad byloje nepateikti neginčytini įrodymai, kad ieškovė serga onkologine liga, todėl šis ieškovės argumentas laikomas neįrodytu. Atsakovas vidutiniškai uždirba 761,49 Lt.(1t.,180), išlaiko vieną vaiką -J. P.. Atsakovo pajamos tenkančios 2005. IX- 2006. IV laikotarpyje (1t.,b.l.56) vienam šeimos nariui buvo apie 380,74 Lt. Tokiu būdu konstatuojama, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, surinktų šalių ir jų atstovų pagalba, visuma patvirtina, jog ieškovė teikė dukrai išlaikymą. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad abu tėvai prisidėjo prie vaiko išlaikymo vienodai, išlaidos vaiko išlaikymui atitiko šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius, todėl atmestinas apelianto motyvas dėl priteisimo 6 750,00 Lt. įsiskolinimo nuo 2005-06 iki 2006-09 už vaiko išlaikymą.

Dėl nepilnametės dukters išlaikymo- periodinėmis išmokomis arba turtu..

Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šiuo atveju atsakovas prašo nustatyti vaiko išlaikymą turtu ir priteisti iš ieškovės A. P. dukters J. P. asmeninėn nuosavybėn išlaikymą turtu ½ dalį buto 55 000 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto A. P. vardu, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei A. P. iš atsakovo P. P. 37 000 Lt kompensaciją už dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini);

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai, atsižvelgus į amžių (1992-01-19), užklasinę veiklą ( lanko aerobiką, papildomai lanko matematikos mokytoją), reikalingas per mėnesį išlaikymas yra apie 900 Lt. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepilnametės dukters teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, įvertinus šalių pajamas, bei tuo, jog, duomenų apie tai, kad ieškovė serga sunkia liga byloje nėra ir į tai, kad šalys lygiomis dalimis apmoka būsto, kuriame gyvena nepilnametis vaikas išlaikymo išlaidas, sutinka su ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentais ir teismo sprendimo motyvais, kad išlaikymas turtu - buto dalimi gali būti priteistas tik tada, kai ieškovė turėtų turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Išlaikymą priteisus buto dalimi, nepilnametė dukra taptų buto dalies savininke, turėtų prisiimti turto savininkės prievolę (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui), todėl vaikui nėra naudinga gauti turtą dėl naujai atsirandančių pareigų. Pažymėtina, kad patenkinus atsakovo prašymą dėl priteisimo išlaikymo turtu, atsakovas taip pat turėtų pareigą išmokėti ieškovei didėlę piniginę kompensaciją (37 000,00 Lt.), o tai nėra protinga. Atsakovas turi išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovo pajamos nėra didėlės, atsakovo atlyginimas 893,70 Lt. (1t., b.l.180) plius pajamos 450,00 Lt.(periodinės išmokos) vaiko išlaikymui, tai sudaro apie 1340,00 Lt. į mėnesį. Nustačius, kad ieškovė apmoka ir ateityje sutinka apmokėti jai tenkančios būsto dalies išlaikymą, sprendžiama, kad papildomos išlaidos būsto išlaikymui neigiamai atsilieptų atsakovo biudžetui ir vaiko turtiniams interesams. Todėl apelianto motyvas dėl nesutikimo su priteisto išlaikymo forma-periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str.1d.1p.) yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

CK 3.100 str. 1d. 4p. pasakyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Bylos medžiaga patvirtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2002-XI-21 sprendimu santuoka tarp sutuoktinių nutraukta, ieškovė įregistravo ištuoką 2002-XII-16 CMS. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nepadalinus turto įgyto santuokoje, po santuokos nutraukimo šis turtas išsaugojo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą, kol nebus išspręstas turto padalijimo klausimas. Šioje byloje yra ginčas dėl santuokinio turto vertės nustatymo ir kompensacijos dydžio už šį turtą nustatymo.

Atsakovas priešieškinio pareiškime nurodė, kad šalys įgijo santuokoje iš bendrų santaupų medieną- beržo – 2 250,0 Lt. vertės, juodalksnio 2 250,00 Lt. vertės, ąžuolo 3 600,00 Lt. vertės, pušies 1 800,00 Lt. vertės, eglės 4 550 Lt. vertės, viso 30 kub. m. medienos 14 500,00 Lt. vertės, medienos kaina nustatyta pagal rinkos vertės nustatymo 2005m. spalio 19d. pažymą (1t., b.l.92). CK 3.119 str. pasakyta, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nustačius, kad ieškovė įregistravo ištuoką 2002-12-16 CMS, laikoma, kad nuo ištuokos įregistravimo momento pasibaigė sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad atsakovui priteistinos kompensacijos sumą priskaičiuojama nuo 14 500,00 Lt., o ne nuo 17 450,00 Lt.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad mediena nepriklauso šalims, o priklauso nuosavybės teisėmis ieškovės motinai ir šiuo metu yra ieškovės motinos-J. K. žinioje. Todėl ieškovės nuomone teismas be pagrindo priteisė atsakovui piniginę kompensaciją už medieną. Kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad ieškovės argumentai, jog mediena nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai J. K. o ne šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neparemtas įrodymais, kaip to reikalauja CPK 178 str. Vien tai, kad ieškovės motinai J. K. apskrities viršininko administracijos sprendimu atkurta nuosavybės teisė į mišką, nepatvirtina fakto, jog mediena, buvusi sukrauta Medelyno g., Alytaus mieste priklausė J. K.. Mediena buvo įgyta santuokos metu, šią aplinkybę patvirtina liudytojų S. P., V. J., R. S., V. J., G. T., D. T. parodymai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais įrodymais byloje(CPK 177 str.2d.,185 str.), kadangi jie nebuvo nuginčyti jokiais kitais įrodymais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jog mediena priklauso ieškovės motinai, todėl šis ieškovės apeliacinio skundo motyvas atmestinas kaip neįrodytas.

Visiškai nepagrįstas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą motyvas, kad teismas medieną esančią pas medienos savininkę J. K. privalėjo padalinti natūra. Įstatymas draudžia spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK266 str.), todėl teismas neturėjo pagrindo padalinti ieškovės motinos turtą.

Turto įgyto po santuokos nutraukimo dalių nustatymas ir piniginės kompensacijos priteisimas.

Šios bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr.2-158-652/2006 medžiaga patvirtina, kad ieškovė neinformavo atsakovą apie tai, jog 2002m. spalio 15d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo (civ. byla 2-158-652/2006) ir apie tai, kad ieškovė remiantis teismo 2002-11-21 sprendimu įregistravo ištuoką su atsakovu (1t.,b.l.48-53). Taip pat, byloje įrodyta, kad atsakovui nebuvo žinoma, jog ieškovė 2005-VIII-13 sudarė JAV santuoką su kitu asmeniu, kurią 2006-III-02 įregistravo Alytaus miesto CMS (1t., b.l.8,53). Atsakovas nežinodamas apie tai, kad santuoka nutraukta, siuntė į banko sąskaitą pinigus, šiais pinigais disponavo ieškovė. Pinigų (viso 7500,00 JAV dolerių) siuntimo faktą patvirtina surinkti byloje įrodymai, tame tarpe banko sąskaitos išrašai (1t., b.l.120,147,148), ieškovė šių aplinkybių byloje nenuginčijo. Byloje yra ginčas dėl atsakovo siunčiamų ieškovei po santuokos nutraukimo lėšų panaudojimo fakto, pripažinimo atsakovui nuosavybės teisių į turtą, šio turto vertės nustatymo.

Ieškovė neginčija, kad atsakovas po santuokos nutraukimo siuntė ieškovei pinigus iš JAV, tačiau ieškovė tvirtina, kad pinigai, kuriuos siuntė atsakovas buvo panaudoti buto remontui ir vaikų išlaikymui. Ieškovė tvirtina, kad pinigus 1 600,00 Lt. automobilio pirkimui davė jos motina J. K., o žemės sklypą ieškovė nupirko iš asmeninių lėšų už 5000,00 Lt. Atsakovas su tuo nesutinka ir prašo pripažinti, kad pinigai, kuriuos atsakovas siuntė iš JAV buvo panaudoti bendram turtui įgyti, todėl iš ieškovės priteistina kompensaciją už parduotą turtą.

Kolegija konstatuoja, kad šalių nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina faktą, kad ieškovė savo nuožiūra disponavo atsakovo lėšomis ir turtu. Tačiau negalima sutikti su ieškovės paaiškinimu, kad už atsakovo pinigus buvo daromos išlaidos išimtinai vaikų išlaikymui ir buto remontui, o iš ieškovės asmeninių lėšų pirktas žemės sklypas ir automobilis VW Passat. Bylos duomenis ieškovė turėjo įgaliojimą tvarkyti atsakovo turtą, tai patvirtina, kad atsakovas pilnai pasitikėjo ieškove. Atsakovas siuntė ieškovei iš JAV pinigus, šalys bendrai naudojosi banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, todėl sprendžiama, kad po santuokos nutraukimo šalys valdė turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Negalima sutikti su ieškovės motyvais, kad atsakovo siunčiami iš JAV pinigai buvo panaudoti tik vaikų išlaikymui, nes tai prieštarauja liudytojų parodymams, tame tarpe J. P. paaiškinimui. Liudytoja J. P. paaiškino, kad tėvai norėjo statyti namą. Sklypą įsigijo už abiejų tėvų lėšas. Iš atsakovo siunčiamų iš JAV pinigų buvo išlaikomi visi šeimos nariai, tame tarpe ieškovė, nes išvykus atsakovui į JAV motina neturėjo pajamų (2t.,b.l.25). Liudytoja D. Š. paaiškino, kad atsakovas pirmą kartą išvyko į Ameriką 2001m., o ieškovė su vaikais liko Lietuvoje. Iš pradžių atsakovas gyvendamas Amerikoje nesiuntė ieškovei pinigų vaikų išlaikymui, matomai neturėjo darbo, o vėliau pradėjo siųsti, iš siunčiamų pinigų reikėjo atiduoti skolas kelionės išlaidoms ir vizai. Po to į Ameriką išvyko ir ieškovė, tuo metu abu vaikai liko pas močiutę(2t.b.l.66). Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta filmuota medžiaga (2t.,b.l.121), kur ieškovė pristatė atsakovui automobilį ir žemės sklypą, kaip šalių lėšomis pirkta bendrą turtą, nufilmuoti vaizdai buvo siunčiami į JAV atsakovui. Liudytoja O. B. apklausta teismo posėdyje (2t.,b.l.20) patvirtino, kad ieškovė aiškino liudytojai, kad sklypą perka šeimai, namo statybai. Liudytojas S. P. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)gatvėje tėvas padarė buto remontą, išvykus tėvui į JAV pasamdyti darbininkai įdėjo durų spyną, virtuvėje spintelės dureles. Liudytojas girdėjo, kaip ieškovė pasakė atsakovui, jog atsakovas liks basas. Apie tai, kad ieškovė išsituokė ir sudarė kitą santuoką ieškovė nepasakojo. Prieš išvykstant ieškovei į Ameriką buvo parduotas automobilis ,,Audi,, (2t.b.l.21).

Kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad asmeninė nuosavybės teisė pirkimo-pardavimo 2003-07-04 sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą 0,3276 ha (duomenys neskelbtini). Surinkti byloje įrodymai patvirtina, kad po santuokos nutraukimo (2002-XII-16) šalys nupirko ginčo turtą (žemės sklypą ir automobilį) bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK4.72 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nebuvo nustatytas, todėl preziumuojama, kad šalių dalys yra lygios (CK 4.73 str.3d.).

Atmestinas ieškovės apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovas niekuomet nereiškė pretenzijų į žemės sklypą automobilį, pripažindamas, kad šie daiktai priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas byloje nuosekliai įrodinėjo, jog siunčiamos lėšos buvo skirtos bendram turtui išlaikyti ir įsigyti, tuo tikslu ieškovei buvo išduotas įgaliojimas. Atsakovo paaiškinimu įrodyta, kad ieškovė piktnaudžiavo atsakovo pasitikėjimu ir ieškovei išduotu įgaliojimu, siųsdama į JAV filmuotą medžiagą tvirtindama, kad turtas priklauso šalims bendrosios nuosavybės teise (2t.,b.l.121). Dėl ieškovės veiksmų atsakovas kreipėsi į tyrimo organus ir į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje Nr.2-158-652/2006. Todėl kolegija nutartyje vadovaujasi ieškovės paaiškinimu apie panaudotas lėšas bendram turtui pirkti už atsakovo siunčiamus pinigus, kuris įrašytas į video juostą (2t., b.l.137). Kolegija sutinka su atsakovo motyvais, kad ieškovė nuslėpė nuo atsakovo, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta ir tai, kad atsakovas siunčia pinigus, ne sutuoktinei, o faktiškai pašaliniam asmeniui. Liudytojų J. K. ir D. Š. paaiškinimai ir ieškovės motyvai, kad turtas buvo registruotas jos vardu šių įrodymų nepaneigė, kadangi filmuotoje medžiagoje pati ieškovė aiškina atsakovui, kad turtas pirktas ir priklauso šalims nuosavybės teise.

Bylos duomenimis atsakovui išvykus į JAV ieškovė disponavo turtu, kuris priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise (butu, automobiliu Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remiantis įgaliojimu (1t.b.l. 46) ir lėšomis, kurios priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise (lėšos buvo siunčiamos į banko sąskaitą) informuodama atsakovą apie šių lėšų panaudojimą. Ieškovė pardavė 2001-08-11 pirkta santuokoje automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nupirko - 2003-02-25 automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , taip pat ieškovė nupirko 2003-07-04 žemės sklypą 0,3276 ha (duomenys neskelbtini)., o vėliau 2006-X- 02 šį sklypą pardavė ieškovės sesuo D. Š. (1t., b.l.156).Nustačius, kad po santuokos nutraukimo šalys vedė bendrą ūkį, šalių bendru susitarimu buvo valdomas santuokoje užgyventas turtas ir atsakovo asmeninės lėšos, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovui priteistinos lėšos, kurios buvo siunčiamos iš JAV ieškovei, o ne turtas pirktas už šias lėšas (2t.,b.l.134). Byloje nepateikta įrodymų, kad už siunčiamus iš JAV pinigus ieškovas pageidavo pirkti turtą, kuris priklausytų atsakovui asmeninės nuosavybės teise, priešingai atsakovas planavo bendrai su ieškovė pirktame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą. Atsakovas yra tos nuomonės, kad neteko dalies jam priklausančio turto dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Kolegija sutinka su atsakovo motyvais ir konstatuoja, kad ieškovė pažeidė atsakovo teises, nes pardavė žemės sklypą be atsakovo sutikimo (CK 4.88 str. ).

Kolegija nesivadovauja nurodyta pirkimo- pardavimo 2003-07-04 ir 2006-X- 02 sutartyse (1t.,b.l.75,156) žemės sklypo kaina, kadangi 5000,00 Lt. kaina neatitinka ginčo turto rinkos kainą, yra neprotingai sumažinta. 0,3276 ha žemės sklypas nudrenuotas, turintis elektros įvadą, patogų privažiavimą, 2 km atstumu nuo Alytaus m., šalia asfaltuoto kelio, skirtas gyvenamiesiems objektams statyti, pirkimo pardavimo sutartyse 2003m. ir 2006 m. įkainuotas tik 5000,00 Lt.(CK 1.5 str.4d.). Tai, kad žemės sklypo kaina (5000,00 Lt. ) nurodyta sutartyse neatitinka žemės sklypo realią vertę patvirtina turto vertės nustatymo ataskaitos ir buvusios žemės sklypo savininkės paaiškinimas. Liudytoja O. B. apklausta teismo posėdyje (2t.,b.l.20) patvirtino, kad ieškovė pirko žemės sklypą, kuris buvo didesnės vertės negu nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Šioje byloje bendraturčiams nesusitarus dėl atsakovo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jos dydį nustato teismas (CK4.89 str.2d.). Tokiu būdu, atsakovo dalis už žemės sklypą 0,3276 ha (duomenys neskelbtini), remiantis turto vertės nustatymo ataskaita (1t.,b.l.203) yra (32 500,00 Lt. ) t.y., ½ d nustatytos ataskaitoje žemės sklypo vertės ( 65 000 Lt. :2), dalis už automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsakovo įvertintas 3000,00 (1t.b.l.74) yra 1500,00 Lt., dėl automobilio kainos ginčo nėra, viso tai sudaro (68 000:2) = 34 000,00 Lt.. Nustačius, kad turtas parduotas atsakovui iš ieškovės priteistina piniginę kompensaciją 34 000,00 Lt. Šioje dalyje atsakovo apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįsti ir įrodyti. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas keistinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas(CPK 330 str.,326 str.1d.3p.).

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidas, žyminio mokesčio išlaidas (2t.,b.l.142) ir teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidas, atsakovą apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė V. T., atsakovas sumokėjo advokatei už teisinių paslaugų suteikimą 500,00 Lt. (pinigų priėmimo kvitas Nr.354412). Atsakovas skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje reikalavimų, kurie įkainuoti 22 553,00 Lt., apeliacinis skundas patenkintas 18 697,00 Lt. sumai, todėl žyminio mokesčio išlaidos sudaro (18 697,00x3):100=560,91Lt.(CPK 80 str.1d.1p.). Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, tenkintinas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, advokatė surašė apeliacinį skundą, atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir atstovavo atsakovą apeliacinės instancijos teisme, tai sudaro pagrindą priteisti atsakovui iš ieškovės advokato atstovavimo išlaidas 400,00 Lt. (CPK98,93 str.)

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007m. balandžio 17 d. sprendimą pakeisti. Pakeisti sprendimo dalį dėl priteisimo atsakovui piniginės kompensacijos už žemės sklypą ir automobilį.

Išdėstyti teismo sprendimo dalį dėl priteisimo piniginės kompensacijos atsakovui sekančia tvarka.

Priteisti iš ieškovės A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ): piniginę kompensaciją už medieną 7 250,00 Lt., už automobilį VW Passat Nr. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt., už žemės sklypą 32 500,00 Lt., viso 41 250,00 (keturiasdešimt vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt) Lt. atsakovui P. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ).

Priteisti atsakovui P. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme žyminį mokestį 560,91 Lt. ir advokato atstovavimo 400,00 Lt.išlaidas, viso 960,91(devyni šimtai šešiasdešimt) Lt. iš ieškovės A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ).

Kolegijos pirmininkas Galina BlaževičKolegijos teisėjai Jolita CirulienėEduardas Monkevičius