Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Administracinė byla Nr. P-444-38-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
P-444-38-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P444-38/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. prašymą atnaujinti procesą V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-2643-203/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektorius 2009 m. kovo 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. V. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 12 d. nutarimu V. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 3 000 Lt baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso paskyrė 6 000 Lt administracinę baudą.

II.

V. V. 2009 m. birželio 17 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarimą, ir kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi nedalyvavo bylos nagrinėjime bei nutarimo paskelbime, taip pat nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2009 m. birželio 16 d. buvo komandiruotėje.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi V. V. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarimo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ATPK 293 straipsniu, pažymėjo, kad skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarimo galėjo būti paduotas iki 2009 m. gegužės 22 d. Skundas paduotas 2009 m. birželio 17 d., t. y. praleidus įstatymo numatytą apskundimo terminą. Teismas nustatė, kad apie bylos nagrinėjimą V. V. buvo tinkamai pranešta, pareiškėjo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, todėl padarė išvadą, jog V. V. apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą sužinojo betarpiškai iš karto priėmus ir paskelbus nutarimą. Teismas pažymėjo, kad nors nutarimo nuorašas asmeniui nebuvo įteiktas tą pačią dieną, o buvo įteiktas pasirašytinai 2009 m. gegužės 22 d., tačiau atsižvelgus į tai, kad V. V. žinojo apie bylos nagrinėjimą, laikė, jog jam niekas netrukdė iš karto pasiimti nutarimo nuorašą, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, jis turėjo domėtis priimtu nutarimu, jo apskundimo galimybe bei tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad įsakymas dėl V. V. siuntimo į komandiruotę pasirašytas jo paties, asmuo nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių komandiruotę (apmokėjimo už viešbutį ir t. t.), todėl laikė, jog pareiškėjas neįrodė svarbių termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimo priežasčių.

IV.

V. V. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-2643-203/2009.

V. V. nurodo, kad procesas atnaujintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kadangi padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės skundo neišnagrinėjo pagal ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus ir priimdamas sprendimą nepagrįstai neatsižvelgė į V. V. rašytinius dokumentus, įrodančius, kad jis buvo komandiruotėje ir todėl objektyviai negalėjo per 10 dienų pateikti skundo. 10 dienų terminas, ypač skaičiuojamas ne nuo nutarties įteikimo, o nuo paskelbimo, kuriame jis nedalyvavo, riboja teisę į apeliaciją. Teigia, kad teismo nutartyje nepagrįstai susiaurinta galimybė įrodinėti faktines ginčo aplinkybes ir įvykius bei pažeidžiamos ABTĮ numatytos įrodymų vertinimo taisyklės. Mano, kad turėjo būti taikomas principas ad impossibilia lex non coget – įstatymas negali reikalauti objektyviai neįmanomo dalyko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose.

V. V. prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindu nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, tačiau iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, kurias padarė apeliacinės instancijos administracinis teismas įvertinęs įrodymus bei atsisakęs atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl įrodymų vertinimo.

Pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal V. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-2643-203/2009.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius