- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-1839-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11069-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“
- Kreditorius
- V. R., L. M., J. B., S. S., N. J., A. V., V. M., V. J., P. T., A. F., L. D.
- Advokatai
- Edmundas Žukauskas
- Kategorijos
- 3.5.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1839-777/2015
2015 m. lapkričio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (toliau – apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Lietuvos jūrų laivininkystės“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. D., išieškotojams V. R., L. M. (L. M.), J. B. (J. B.), S. S. (S. S.), N. J. (N. J.), A. V. (A. V.), V. M. (V. M.), V. J. (V. J.), P. T. (P. T.), A. F. (A. F.), L. D. (L. D.) dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2015-08-27 antstolės V. D. kontorai pateikė skundą dėl antstolės V. D. veiksmų – 2015-08-21 patvarkymo Nr. S-150011350 panaikinimo. Prašė panaikinti antstolės V. D. 2015-08-21 patvarkymą neišleisti areštuoto laivo „(duomenys neskelbtini)“ iš uosto. Nurodė, kad antstolės V. D. kontoroje pagal LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos priimtus sprendimus yra užvestos vykdomosios bylos dėl darbo užmokesčio skolos (iš viso 71 643,32 Eur) išieškojimo suinteresuotiems asmenims. 2015-08-13 vienoje iš nurodytų vykdomųjų bylų (Nr. 0004/15/01147) antstolė surašė turto arešto aktą, juo areštavo pareiškėjai priklausantį laivą „(duomenys neskelbtini)“, esantį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, bei nurodė, kad apribojamos disponavimo areštuotu turtu teisės. 2015-08-21 antstolė priėmė patvarkymą neišleisti areštuoto laivo „(duomenys neskelbtini)“ iš uosto ir nurodė, kad tikslinga pradėti laivo realizavimą priverstine tvarka. Skundžiamas antstolės patvarkymas neišleisti areštuoto laivo yra neteisėtas, nes šiuo patvarkymu yra apribojamos pareiškėjos naudojimosi laivu „(duomenys neskelbtini)“ teisės, nors naudojimosi turtu teisių apribojimas galėjo būti nustatytas tik turto arešto aktu. Nurodė ir tai, kad skundžiamu patvarkymu antstolė nustatė nepagrįstus papildomus naudojimosi areštuotu turtu apribojimus ir tuo pažeidė CPK bei LR turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas. Nurodė, kad išieškojimas patvarkyme nurodytų išieškotojų naudai pagal patvarkyme nurodytus sprendimus iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ negalimas, nes šis laivas yra įkeistas hipotekos kreditorės AB SEB banko naudai ir nėra gautas jos sutikimas dėl priverstinio išieškojimo. Išieškojimo iš pareiškėjo turto – laivo „(duomenys neskelbtini)“ – veiksmai turi būti atliekami vadovaujantis CPK nuostatomis, kurios imperatyviai numato, jog išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima, jeigu hipotekos ir įkeitimo kreditorius su tuo nesutinka. Lietuvos Respublikos 1993 metais ratifikuota tarptautinė konvencija dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau – konvencija) nustato tik lėšų paskirstymo eiliškumą. Byloje nėra įrodymų, kad išieškotojų naudai išieškomos lėšos yra jūrininkų atlyginimai už jų darbą būtent laive „(duomenys neskelbtini)“, kad minėtose vykdomosiose bylose išieškomos sumos yra užtikrintos jūriniais suvaržymais. Antstolė nepateikė duomenų, leidžiančių teigti, kad yra reali grėsmė, jog laivas „(duomenys neskelbtini)“ gali išplaukti ir negrįžti. Skundžiamas patvarkymas neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes juo yra atimama galimybė išieškotojams gauti jiems priklausančias sumas. Vietoje to, kad laivas „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų iš reiso, kasdien patiria nuostolius.
Antstolė 2015-08-31 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vienintelis pareiškėjos (skolininkės) turtas, į kurį realiai gali būti nukreiptas išieškojimas, yra laivas „(duomenys neskelbtini)“. Nesant kito turto, dėl laivo „(duomenys neskelbtini)“ pradėti tolimesni priverstinio vykdymo veiksmai – priimtas skundžiamas patvarkymas. Išieškomas yra laivo įgulos nariams nesumokėtas darbo užmokestis, kuris pagal konvencijos 5 str. 1 d. turi pirmenybę prieš įregistruotą įkeitimą ar kitokį suvaržymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-17 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti skolininkui priklausančio daikto sulaikymas (LR CPK 145 str. 1 d. 4 p.). Nurodė, kad pareiškėjos argumentas dėl naudojimosi teisių turtu apribojimo nustatymo tik turto arešto aktu yra nepagrįstas, nes priimant turto arešto aktą nebuvo aiškios aplinkybės, jog iš kito pareiškėjos turto ar pajamų vykdyti išieškojimą išieškotojų naudai nėra galimybės. Antstolė 2015-08-14 įpareigojo skolininkę pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau šios informacijos negavo. Todėl skundžiamas patvarkymas priimtas pagrįstai. Nurodė, kad išieškotojų suvaržymas turi pirmenybės teisę prieš hipoteką.
Šalies argumentai
Apeliantė pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės V. D. 2015-08-21 patvarkymą neišleisti areštuoto laivo „(duomenys neskelbtini)“ iš uosto. Nurodė, kad draudimą išleisti areštuotą laivą „(duomenys neskelbtini)“ iš uosto, kas yra turto naudojimo teisės apribojimas, antstolė turėjo įforminti surašydama naują turto arešto aktą, o ne patvarkymą, kuriuo išsprendžiami vykdymo proceso metu kylantys klausimai. Nurodė ir tai, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog išieškotojų suvaržymas turi pirmenybę prieš hipoteką. Antstolė vykdymo veiksmus atliko Lietuvos Respublikoje, todėl turėjo būti vadovaujamasi CPK nuostatomis. Apeliantė skunde pripažino, kad išieškotojai: N. J., L. M. ir S. S., dirbo areštuotame laive „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad šių išieškotojų bendra išieškoma 18 630,37 Eur suma yra užtikrinta jūriniais suvaržymais. Tačiau nurodė, kad kitų išieškotojų, kurie nedirbo areštuotame laive, reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nes jie eina po hipoteka užtikrinto banko reikalavimo. Nurodė ir tai, kad antstolis negali areštuoti daugiau turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Reali areštuoto turto vertė yra 4 941 986,23 Eur. Todėl apeliantei priklausančio laivo sulaikymas neatitinka proporcingumo principo. Nurodė, kad skundžiamas antstolės patvarkymas faktiškai atima iš apeliantės galimybę naudoti laivą pagal paskirtį pajamoms uždirbti ir su išieškotojais iš jų atsiskaityti, todėl yra neteisėtas, prieštarauja protingumo principui, neatitinka išieškotojų bei viešojo intereso. Pažymėjo, kad apeliantė pagal esamas galimybes atsiskaitinėja su kreditoriais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotų asmenų (išieškotojų) L. M., J. B., S. S., N. J., A. V., V. M., V. J., P. T. atstovas advokatas Edmundas Žukauskas nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodė, kad vienintelis skolininkės turtas, iš kurio antstolė realiai gali įvykdyti išieškojimą, yra laivas „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja nepagrįstai remiasi vien 2015-08-13 turto arešto aktu, nes patvarkymui, kuriuo buvo nurodyta Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai neišleisti iš uosto laivo, priimti buvo ir kiti pagrindai. Antstolė priimdama ginčijamą patvarkymą vykdė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-12792-618/2015, kuria, be kitų nurodytų veiksmų, buvo uždrausta išplukdyti laivą iš Klaipėdos jūrų uosto (arešto mastas – 11 097,44 Eur). Vėliau antstolė vykdė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-12986-792/2015, kuria taip pat buvo uždrausta laivą išplukdyti iš Klaipėdos jūrų uosto. Antstolė pagrįstai patvarkymu nurodė Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai neišleisti iš uosto areštuoto laivo. Išieškotojai turi konvencijoje įtvirtintus jūrinius suvaržymus. Išieškotojų suvaržymas turi pirmenybę prieš hipoteką. Nurodė, kad atlyginimai išieškotojams buvo nemokami jau ilgą laiką. Skundžiamo patvarkymo priėmimo metu nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad laivui išplaukus į reisą bus generuojamas pakankamas pinigų srautas ir situacija kaip nors pasikeis. Viešai yra žinoma apie itin sunkią pareiškėjos finansinę padėtį, todėl siekiant užtikrinti išieškotojų reikalavimus buvo būtina uždrausti laivui išplaukti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. Prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjos išieškotojų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodė, kad jos kontoroje pareiškėjai vykdomos 23 vykdomosios bylos, užvestos pagal LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos išduotus sprendimus bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus. Pareiškėja (skolininkė) gera valia prievolių neįvykdė, todėl buvo pradėtas priverstinis vykdymo procesas. Antstolė areštavo laivą, nes tai vienintelis skolininko turtas, iš kurio antstolė realiai gali įvykdyti išieškojimą. Iš bendro vykdomųjų bylų sąvado nustatyta, kad pareiškėjai yra užvesta 41 vykdomoji byla (iš jų baigtos tik 6 bylos). Kiti antstoliai, areštavę laivą, prisidėjo prie išieškojimo iš šio turto daugiau nei su 79 802 Eur skola ir vykdymo išlaidomis. Pareiškėja nepateikė duomenų, paneigiančių, kad išieškotojai nėra ginčo laivo įgulos nariai. Surašant turto arešto aktą nebuvo pagrindo apriboti pareiškėjos naudojimąsi laivu, nes buvo aiškinamasi galimybė išieškoti iš kito pareiškėjos turto. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (LR CPK 613 str. 1 d.). Išieškotojų suvaržymas turi pirmenybę prieš hipoteką. Pareiškėjai neatsiskaičius su išieškotojais, areštavus skolų išieškojimui užtikrinti turtą, vyksta tolesni vykdymo veiksmai. Nurodė, kad pareiškėja pradėjo vykdyti sprendimus ir perveda į antstolės depozitinę sąskaitą pinigines lėšas pagal užvestas vykdomąsias bylas. Tačiau areštas laivui „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ginčijamas patvarkymas bus panaikinti tuomet, kai bus įvykdyti visi reikalavimai dėl darbo užmokesčio išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Apeliantė skunde nurodė, kad draudimą išleisti areštuotą laivą „(duomenys neskelbtini)“ iš uosto, kas yra turto naudojimo teisės apribojimas, antstolė turėjo įforminti surašydama naują turto arešto aktą, o ne patvarkymą, kuriuo išsprendžiami vykdymo proceso metu kylantys klausimai. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-08-13 antstolė surašė turto arešto aktą, juo areštavo laivą „(duomenys neskelbtini)“ (turto arešto akte nurodė išsamius areštuojamo turto duomenis). Po to antstolė aiškinosi galimybę išieškoti iš kito pareiškėjos turto. Nustatė, kad galimybių išieškojimą nukreipti į kitą pareiškėjos turtą nėra (jokių pareiškėjos turto išsamių duomenų nenustatė). Antstolė pradėjo vykdyti tolesnius areštuoto laivo priverstinio vykdymo veiksmus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė turėjo pareigą draudimą išleisti areštuotą laivą „(duomenys neskelbtini)“ iš uosto įforminti nauju turto arešto aktu (LR CPK 678 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą (LR CPK 613 str. 1 d.).
Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog išieškotojų suvaržymas turi pirmenybę prieš hipoteką. Antstolė vykdymo veiksmus atliko Lietuvos Respublikoje, todėl turėjo būti vadovaujamasi CPK nuostatomis. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi 1993 m. Tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų. Vadovaujantis šia konvencija išieškotojai turi konvencijoje įtvirtintus jūrinius suvaržymus. Jūriniams suvaržymams, išieškotojų reikalavimams taikoma absoliuti pirmenybė prieš hipoteką. AB SEB banko sutikimas nėra reikalingas, nes LR CPK 747 straipsnis prieštarauja Konvencijos nuostatoms ir negali būti taikomas.
Apeliantė skunde pripažino, kad išieškotojai: N. J., L. M. ir S. S., dirbo areštuotame laive „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad šių išieškotojų bendra išieškoma 18 630,37 Eur suma yra užtikrinta jūriniais suvaržymais. Tačiau nurodė, kad kitų išieškotojų, kurie nedirbo areštuotame laive, reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nes jie eina po hipoteka užtikrinto banko reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantė yra darbdavė (stiprioji šalis), išieškotojai yra jos darbuotojai (silpnesnioji šalis), konstatuoja, jog šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio, nes ji nepateikė duomenų, paneigiančių, kad kiti išieškotojai nedirbo areštuotame laive.
Laivas „(duomenys neskelbtini)“ areštuotas 2015-08-13 turto arešto aktu. Minėto akto pareiškėja neskundė. Skundžiamu patvarkymu antstolė nurodė Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijai neišleisti iš uosto areštuoto laivo „(duomenys neskelbtini)“ iki atskiro antstolio nurodymo. Šiuo patvarkymu antstolė atliko tolesnius priverstinio vykdymo veiksmus dėl areštuoto laivo. Skundžiamu patvarkymu turto arešto mastas nebuvo nustatytas. Todėl apeliantės argumentai dėl areštuoto turto vertės, proporcingumo principo nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Juolab kad apeliantė šių argumentų nebuvo nurodžiusi skunde, kurį nagrinėjo antstolė ir pirmosios instancijos teismas (LR CPK 312 str.)
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat tai, kad atlyginimai išieškotojams buvo nemokami jau ilgą laiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės, suinteresuotų asmenų (išieškotojų) atstovo atsiliepime į skunde nurodytais argumentais, kad skundžiamo patvarkymo priėmimo metu nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad laivui išplaukus į reisą bus generuojamas pakankamas pinigų srautas ir situacija kaip nors pasikeis. Todėl apeliantės argumentai, kad skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas, prieštarauja protingumo principui, neatitinka išieškotojų bei viešojo intereso, kaip nepagrįsti atmestini. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji pagal esamas galimybes atsiskaitinėja su kreditoriais, nėra pakankama daryti priešingą išvadą, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėja atsiskaitė su suinteresuotais asmenimis (išieškotojais).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos jūrininkų sąjunga apmokėjo 508,20 Eur suinteresuotų asmenų (išieškotojų) L. M., J. B., S. S., N. J., A. V., V. M., V. J., P. T. išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Lietuvos jūrininkų sąjunga nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl jos turėtos išlaidos suinteresuotų asmenų (išieškotojų) advokato pagalbai apmokėti neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.