Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2022-01-13 · Byla Nr. TS-4-416/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-13
Bylos Nr.
TS-4-416/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23043-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-4-416/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23043-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 13 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š.-P. skundą dėl 2021 m. gruodžio 16 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1714 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Š.-P. prašo pakeisti 2021 m. gruodžio 16 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1714 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam D. M. netaikyti lygtinio paleidimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio. D. M. bausmę atlieka už dvi veikas – tyčinį, sunkų, savanaudišką nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalis), ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Šios nusikalstamos veikos kelia visuomenei itin didelį pavojų ir daro didelę žalą jos sveikatai, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, jis net 38 kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (dažniausiai už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus), o tai rodo, kad nuteistasis linkęs daryti teisės pažeidimus, nepasimoko iš tų pačių klaidų, kartoja jas;

2) nors D. M. anksčiau neteistas, tačiau akivaizdu, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis pajamas gaudavo ne tik legaliais būdais, bet ir nusikalstamu būdu. Nors nuteistasis ir turi gana gerus lėšų skirstymo įgūdžius (neturi finansinių skolų antstoliams, paskirtos administracinės baudos yra apmokėtos), tačiau dalį savo pajamų nuteistasis išleisdavo žalingo ir įstatymu draudžiamo įpročio (rūkė „žolę“ apie 7 metus) tenkinimui. Bausmės atlikimo metu nuteistasis yra priklausomas nuo kitų asmenų finansinės paramos. Pasirinktas nuteistojo gyvenimo būdas laisvėje turėjo logiškas pasekmes jo tolimesniam gyvenimui. Bendravimas su narkotines medžiagas platinančiais asmenimis, lankymasis vietose, kuriose galima įsigyti narkotinių medžiagų, narkotinių medžiagų vartojimas skatino nuteistojo nusikalstamo elgesio formavimąsi, kol galiausiai nuteistasis buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą pakankamai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Narkotinių medžiagų vartojimas yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, kuris gali turėti reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio pasireiškimui. Tai, kad nuteistasis turi ilgalaikę narkotikų vartojimo istoriją (rūkė „žolę” apie 7 metus) ir teistumas už disponavimą pakankamai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos suponuoja, kad nuteistasis negebėjo kontroliuoti šio kriminogeninio veiksnio būdamas laisvėje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nelankė jokių socialinės reabilitacijos programų ar pozityvaus užimtumo priemonių skirtų spręsti problemas susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu;

3) D. M. šiuo metu neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metai 5 mėnesis ir 17 dienų (paskirta bausmė 3 metai laisvės atėmimo), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dali, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsiliepimas

Nuteistojo gynėja advokatė E. B. pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriuo prašo atmesti prokurorės skundą ir palikti galioti Komisijos nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad D. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Anksčiau D. M. niekada nebuvo teistas. Per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį D. M. turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tą geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. Jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo laikotarpiu nei alkoholio, nei narkotinių/psichotropinių medžiagų nevartoja. Jis yra tvirtai pasiryžęs to nedaryti ir ateityje. Nuteistasis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų darbą. D. M. turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

Nustatyta, jog D. M. teistas 2020-06-04 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 valandų visuomenės labui; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, šias bausmes subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžia – 2020-06-04, bausmės pabaiga – 2023-06-02. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų.

Prokurorė skunde nurodo, kad privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio. D. M. bausmę atlieka už dvi veikas – tyčinį, sunkų, savanaudišką nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Šios nusikalstamos veikos kelia visuomenei itin didelį pavojų ir daro didelę žalą jos sveikatai, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, jis net 38 kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (dažniausiai už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus), o tai rodo, kad nuteistasis linkęs daryti teisės pažeidimus, nepasimoko iš tų pačių klaidų, kartoja jas.

Teismas, vertindamas nurodytus prokurorės skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, bet ir asmenybės ypatumus, požiūrį į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi veikas – tyčinį, sunkų, savanaudišką nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat negali būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.

Skunde nurodoma, jog nors D. M. anksčiau neteistas, tačiau akivaizdu, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis pajamas gaudavo ne tik legaliais būdais, bet ir nusikalstamu būdu. Nors nuteistasis ir turi gana gerus lėšų skirstymo įgūdžius (neturi finansinių skolų antstoliams, paskirtos administracinės baudos yra apmokėtos), tačiau dalį savo pajamų nuteistasis išleisdavo žalingo ir įstatymu draudžiamo įpročio (rūkė „žolę“ apie 7 metus) tenkinimui. Bausmės atlikimo metu nuteistasis yra priklausomas nuo kitų asmenų finansinės paramos. Pasirinktas nuteistojo gyvenimo būdas laisvėje turėjo logiškas pasekmes jo tolimesniam gyvenimui. Bendravimas su narkotines medžiagas platinančiais asmenimis, lankymasis vietose, kuriose galima įsigyti narkotinių medžiagų, narkotinių medžiagų vartojimas skatino nuteistojo nusikalstamo elgesio formavimąsi, kol galiausiai nuteistasis buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą pakankamai ženkliu kiekiu narkotinės medžiagos. Narkotinių medžiagų vartojimas yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, kuris gali turėti reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio pasireiškimui. Tai, kad nuteistasis turi ilgalaikę narkotikų vartojimo istoriją (rūkė „žolę” apie 7 metus) ir teistumas už disponavimą pakankamai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos suponuoja, kad nuteistasis negebėjo kontroliuoti šio kriminogeninio veiksnio būdamas laisvėje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nelankė jokių socialinės reabilitacijos programų ar pozityvaus užimtumo priemonių skirtų spręsti problemas susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausminėmis ir (ar) administracinėmis nuobaudomis nebaustas, yra skatintas 2 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Socialinius ryšius palaiko, išėjęs į laisvę turės kur gyventi, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismo vertinimu, šios Komisijos skundžiamame nutarime išdėstytos aplinkybės buvo įvertintos atsietai nuo visų nustatytų aplinkybių visumos. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y., gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą.

Kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, narkotinių medžiagų vartojimas yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, kuris gali turėti reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio pasireiškimui. Tai, kad nuteistasis turi ilgalaikę narkotikų vartojimo istoriją (rūkė „žolę” apie 7 metus) ir teistumas už disponavimą pakankamai ženkliu kiekiu narkotinės medžiagos suponuoja, kad nuteistasis negebėjo kontroliuoti šio kriminogeninio veiksnio būdamas laisvėje. Svarbu atsižvelgti į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nelankė jokių socialinės reabilitacijos programų ar pozityvaus užimtumo.

Dar vienas skundo argumentas – D. M. šiuo metu neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metai 5 mėnesis ir 17 dienų (paskirta bausmė 3 metai laisvės atėmimo), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dali, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria prokurorės nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati asmens padarytų nusikalstamų veikų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Nuteistojo gynėja advokatė E. B. pateiktame atsiliepime nurodo, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog D. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Teismas pažymi, jog visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo tokį sprendimą patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nuteistojo gynėja atsiliepime taip pat nurodo, kad anksčiau D. M. niekada nebuvo teistas. Nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. Jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo laikotarpiu nei alkoholio, nei narkotinių/psichotropinių medžiagų nevartoja. Nuteistasis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų darbą. D. M. turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas nuspręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos buvo įvertinta tinkamai.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 81/04-1714 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės J. Š.-P. skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 81/04-1714 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. M. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika