Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-131-530/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
1S-131-530/2019
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00235-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
K. G.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-131-530/2019Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00235-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. G. (toliau – K. G.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 93-612 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos K. G.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. G. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu K. G. paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu K. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant K. G. galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

1.2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. birželio 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2018 m. gruodžio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-612 nutarta taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis K. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. gruodžio 14 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-612 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik neigiamais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Šios išvados kontekste pažymima, kad nors apylinkės teismas ir rėmėsi pataisos namuose K. G. paskirtomis nuobaudomis, tačiau neįvertino to, kad jos buvo paskirtos nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžioje, kol K. G. dar nebuvo tinkamai supažindintas su įstaigos vidaus tvarka ir taisyklėmis. Galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu K. G. neturi, o už gerą elgesį buvo skatintas net 6 (šešis) kartus.

3.2. Skundu pabrėžiama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nuo paskutiniojo vertinimo sumažėjo, t. y. iš vidutinės (40 balų) ji pakito į žemą (34 balai). Nors apylinkės teismas pažymėjo, jog jam inkriminuotą nusikalstamą veiką K. G. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šioje vietoje nuteistasis pažymi, kad minėta aplinkybė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu iš K. G. pareikšto kaltinimo buvo pašalinta. Be to, jam inkriminuota nusikalstama veika padaryta seniai, t. y. 2012 m. birželio 21 d., šiuo metu jis suvokia savo nusikalstamo elgesio pasekmes, labai gailisi dėl padaryto, atlygina padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo K. G. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

5.2. Atlikus nuteistojo K. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 34 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

6. Įvertinus K. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu K. G. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia iš jo priteistą civilinį ieškinį, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę K. G. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas iš esmės analizavo vien tik neigiamus jo asmenybės ir elgesio bruožus, visiškai nevertindamas jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, išsamiai aptartų Komisijos nutarime, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, K. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

7. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 34 balus, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 15 balų, iš ko seka, kad K. G. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet ir viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Motyvuojant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli K. G. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo mąstymas ir elgesys bei emocinė gerovė, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

8. Šių duomenų visumoje atmetant nuteistojo skundą vis tik pažymėtina, kad nors šis teistumas K. G. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, o jo neteisėti veiksmai, pasižymėję ypatingu ciniškumu (be jokios dingsties suduodant eilę smūgių į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas), buvo įvykdyti jam bendrininkaujant su kitu asmeniu, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines K. G. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti šiuo metu lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki komentuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo K. G. buvo padaręs dar 2 (du) nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalį, už kurių padarymą buvo nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesio neteisėtumas pasireiškė jau ir ankščiau, o tai jį charakterizuoja neabejotinai neigiamai. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia K. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, jog pavyzdingu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu – per visą pataisos įstaigoje praleistą laiką drausmine tvarka K. G. buvo baustas net 5 (penkis) kartus, o paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta prieš kelis metus. Nors K. G. pataisos namuose skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau nebegalioja, tačiau vien tik jų egzistavimas neabejotinai patvirtina, jog asmuo yra linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką, ką skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. sausio 12 d. nuteistajam buvo suteikta teisė be sargybos vykti už pataisos įstaigos ribų, tačiau dėl padaryto pažeidimo jis buvo sugrąžintas atgal į pataisos namus, kas tik patvirtina, jog asmuo negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir jų laikytis, o tai, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kai jo metu asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri elgesio ribojimai, itin aktualu.

9. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad K. G. neturi jokios profesinės kvalifikacijos, nors jau yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų, tačiau yra baigęs vos 9 klases (9-tą klasę baigė jau būdamas pataisos namuose), profesijos nėra įgijęs, darbinės patirties laisvėje neturi, o duomenų, patvirtinančių, kad lygtinio paleidimo atveju K. G. turės darbą, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas, įvertinus dar ir iš nuteistojo priteisto civilinio ieškinio dydį, leidžia pagrįstai manyti, jog galimi nuteistojo finansiniai sunkumai išėjus į laisvę, gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu K. G. buvo nuteistas už finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas suponuoja pagrįstą manymą, jog asmuo yra linkęs savo finansines problemas laisvėje spręsti nusikalstamu būdu. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai dėl jo individualios veiklos vykdymo lygtinio paleidimo atveju. Įvertinus jokios nuteistojo darbinės patirties neturėjimą bei menką jo išsilavinimą, šių nuteistojo tikslų realiu įgyvendinimu teisėjų kolegija vis tik abejoja.

10. Netaikant lygtinio paleidimo K. G., tuo pačiu atmetant ir jo skundą, svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų aplinkybių, nuteistasis pripažįsta pasižymėjęs impulsyvumu, ne visuomet apgalvodavęs savo neteisėto elgesio pasekmes, teikdavęs pirmenybę veiksmui, bet ne planavimui. Ir nors šiuo metu K. G. teigia jokių probleminių sričių savyje neįžvelgiantis, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog jokių socialinės reabilitacijos programų, susijusių su jo elgesio pokyčiais, impulsyvumo mažinimu, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis pataisos namuose nelankė, sutikti su jo teiginiais, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisinio pagrindo nėra. Abejonių tinkamu K. G. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimos jo alkoholio vartojimo problemos. Nors šioje vietoje nuteistasis ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi ši aplinkybė, nuteistojo teigimu, iš nuosprendžio buvo pašalinta, tačiau įvertinus komentuojamo nuosprendžio turinį, jame užfiksuotus K. G. parodymus, akivaizdu, jog ir jis pats neneigė, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo pavartojęs alkoholio, pažymėdamas tik tai, kad jo veiksmams tai įtakos neturėjo, kas turi reikšmę kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymui. Esant šių aplinkybių visumai nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei nevertinti galimų nuteistojo alkoholio vartojimo problemų, kaip galinčių turėti įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje K. G. neigia piktnaudžiavimą alkoholiu laisvėje, tačiau dar 2016 m. gruodžio 27 d. pataisos namuose, kur alkoholio įsigijimas ir vartojimas yra griežtai draudžiamas, jis buvo nubaustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, o 2017 m. balandžio 21 d. – už psichotropinių medžiagų vartojimą, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu nuteistasis vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio bei jo koreguoti teigiama linkme nesistengia, jokių programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemų sprendimu, būdamas pataisos namuose jis nelankė, kas visumoje vėlgi nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai.

11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. G. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, dėl ko jis patirtų mažiau nepatogumų ar išlaidų, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė