- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- I-5382-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00631-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Lietuvos bankui
- Advokatai
- Laura Smalinskaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Laurai Smalinskaitei, atsakovo atstovams Arūnui Budrikiui ir Donatui Janulaičiui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ steigėjų skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja steigiama kredito unija „Aitvaras“ (skundą pasirašė steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ įgaliotas asmuo K. V.) 2013-02-25 kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–11), prašydama panaikinti Lietuvos banko 2013-01-24 nutarimą Nr. 03-18 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“.
Paaiškino, kad atsakovas Nutarime remiasi ne teisės aktų nuostatomis, o prielaidomis, todėl skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad tiek stebėtojų tarybos pirmininko P. M., tiek valdybos pirmininko ir siūlomo išrinkti administracijos vadovu K. V. elgesį svarsčiusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija juos abu pripažino pažeidusius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Tačiau asmenims, pretenduojantiems eiti kredito unijos vadovo pareigas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimus kelia Kredito unijų įstatymo 30 str. 2 d., taip pat Lietuvos banko valdybos 2008-12-16 nutarimu Nr. 195 patvirtintų Leidimo tapti kredito unijos vadovu išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 p. nuostatos. Šie teisės aktai nenustato, jog asmuo, kuris buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir šio pažeidimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, negali būti pripažintas esančiu nepriekaištingos reputacijos. Be to, pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str. 1 d. pažeidimo atveju nuobauda galioja vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, todėl suėjus vienų metų terminui, net jei asmuo ir buvo pripažintas pažeidęs šio įstatymo nuostatas, nuobaudos galiojimas pasibaigia ir laikoma, jog pažeidimas nebuvo padarytas.
Atsakovas nenurodė, kokias realias grėsmes ar interesų konfliktą kelia K. V., einančio stebėtojų tarybos nario pareigas kredito unijoje „Vilniaus kreditas“, paskyrimas steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ valdybos pirmininku bei administracijos vadovu. Atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, jog steigiamos kredito unijos revizijos komisijos pirmininkė ir paskolų komiteto pirmininkė neturi panašaus darbo patirties, todėl negalės tinkamai eiti savo pareigų. Į steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ revizijos komiteto pirmininko pareigas išrinkus aukštąjį teisinį išsilavinimą ir pakankamą teisinio darbo stažą turintį asmenį, neturėtų kilti nepagrįstų abejonių dėl jo kompetencijos ir atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams. Abejojant, ar asmuo atitinka keliamus reikalavimus, Lietuvos banke turėtų būti sudaryta asmens kvalifikacijos ir patirties vertinimo komisija, kuri šiuo atveju nebuvo sudaryta, o asmens kvalifikacija buvo nustatyta remiantis prielaidomis. Atsakovas nepatikrino asmenų, pretenduojančių tapti steigiamos kredito unijos vadovais, kompetencijos ir tinkamumo šioms pareigoms, kitomis teisės aktais nustatytomis priemonėmis, todėl šie asmenys nemotyvuotai buvo pripažinti nekompetentingais eiti numatomas pareigas.
Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog K. V. Lietuvos bankui nepateikė informacijos apie ketinimą atsisakyti teisės verstis advokato veikla. Atsakovas, matydamas būtinybę pateikti papildomus dokumentus, turėjo skirti terminą šiems dokumentams pateikti.
Nurodė, kad atsakovas, nurodydamas, kad nėra pateikta informacija apie steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto draudimą, akivaizdžiai supainiojo, kurioje kredito unijos steigimo stadijoje ši informacija turi būti pateikiama, ir taip pažeidė Kredito unijų įstatymo 8 str. 2 d. nuostatas. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, jog steigiamos kredito unijos sukauptas kapitalas nėra pakankamas tinkamai pasirengti teikti finansines paslaugas ir pirmaisiais veiklos metais vykdyti Kredito unijų įstatymo 38 str. 1 d. įtvirtintą mažiausio kredito unijos kapitalo reikalavimą. Steigiamos unijos pajinis kapitalas yra 20 000 Lt, o tai reiškia, kad jis yra 5 000 Lt didesnis už įstatyme nustatytą minimalų kapitalą. Taip pat atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad steigiama kredito unija neatitinka Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatyme nustatyto kooperacijos principo.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2015-01-15 paaiškinime atkreipė dėmesį, kad iš esmės nesutinka ir ginčija visą atsakovo priimtą Nutarimą, o ne atskirus jo punktus, todėl atsakovas procesiniuose dokumentuose klaidingai pažymi ir išskiria, kad pareiškėja neginčija skundžiamo Nutarimo 1 p. Mano, kad, remiantis Bendrųjų Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės dėl leidimų išdavimo), patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004-05-06 nutarimo Nr. 58 1 p., 10–11 p., Lietuvos bankas, priėmęs pateikiamą prašymą išduoti leidimą steigti kredito uniją „Aitvaras“ ir nustatęs, kad reikalinga pateikti papildomus dokumentus, turėjo per 5 darbo dienas grąžinti dokumentus pateikusiam asmeniui ir nurodyti, jog yra pateikiami ne visi teisės aktuose nurodyti dokumentai, ir prašymo iš esmės nenagrinėti. Pabrėžė, kad pats atsakovas nepaisė bendradarbiavimo pareigos, nes, esant papildomos informacijos poreikiui (jei toks buvo nustatytas), turėjo nenagrinėti pareiškėjos pateikto prašymo, kad šis nebūtų atmestas vien formalaus neatitikimo pagrindais.
Paaiškino, kad atsakovas vienašališkai nusprendė, jog siūlomas kredito unijos vadovas A. S. neis kredito unijos vadovo pareigų, tačiau šis argumentas nėra pagrįstas, nes iš esmės nebuvo gautas paties pretendento atsisakymas eiti šias pareigas steigiamoje kredito unijoje „Aitvaras“. Pažymėjo, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo nebuvo informuotas, jog privaloma pateikti papildomus dokumentus dėl naujo stebėtojų tarybos nario kandidatūros.
Pareiškėjos nuomone, nė vienas kredito unijų veiklą reglamentuojantis teisės aktas nenustato, kad asmuo, teikdamas kandidatūrą eiti steigiamos kredito unijos vadovu, privalo būti atsisakęs bet kokių einamų pareigų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad vien faktas, kad asmuo eina kitas, renkamas, pareigas, leidžia daryti išvadą, kad jis neis pareigų kredito unijoje, nors į jas pretenduoja. Be to, iš esmės nė vienas kredito unijų veiklą reglamentuojantis teisės aktas nenustato, per kiek laiko asmuo, išrinktas kredito unijos vadovu, privalo atsisakyti ankstesnių pareigų, nors tai turėtų būti padaryta. Atkreipė dėmesį, kad prašymo nagrinėjimo stadijoje A. S. neprivalėjo atsisakyti Seimo nario mandato. Atsakovas, vertindamas pateiktus dokumentus, turėjo objektyviai įvertinti pateiktą informaciją ir asmens atitiktį teisės aktų keliamiems reikalavimams, o ne daryti subjektyvias ir teisiškai nepagrįstas išvadas, jog vienas ar kitas asmuo neis renkamų pareigų steigiamoje kredito unijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime (t. 1, b. l. 63–67) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjai neginčija Nutarimo 1 p. nurodyto argumento dėl atsisakymo išduoti leidimą steigti kredito uniją „Aitvaras“, nes vien tik šis argumentas jau yra pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą steigti kredito uniją. Vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 26 str., kredito unijos stebėtojų taryboje turi būti ne mažiau kaip 3 nariai, o skundžiamo Nutarimo priėmimo dieną pagal pareiškėjos pateiktą informaciją stebėtojų tarybos narių pareigas pretendavo eiti tik 2 asmenys. Be to, Kredito unijų įstatymo 30 str. įpareigoja priežiūros instituciją įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos vertinant asmens reputaciją, įskaitant bet kokių nuobaudų (sankcijų) pritaikymą, pažeidimų konstatavimą. Skundžiamame Nutarime nurodyta aplinkybė, susijusi su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimais, pateikta kaip apibūdinanti stebėtojų tarybos pirmininko pareigas pretendavusį eiti P. M. ir valdybos pirmininko pareigas pretendavusį eiti K. V.. Faktas, kad pasibaigęs nuobaudos galiojimo laikas, negali būti laikomas pagrindu teigti, jog nuobaudos (sankcijos) skyrimas pasidarė nereikšmingas vertinant asmens reputaciją. K. V. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl interesų suderinimo jam einant vadovo pareigas dviejose kredito unijose ir verčiantis advokato veikla. Revizijos komisijos ir paskolų komisijos pirmininkais siūlomi asmenys yra advokato K. V. ir partnerių kontoros darbuotojai, todėl tiek šis faktas, liudijantis apie šių vadovų nepriklausomumo stoką, tiek šių asmenų atitinkamos veiklos kredito unijoje patirties stygius leidžia pagrįstai manyti, jog šie vadovai netinka eiti numatytas pareigas kredito unijoje „Aitvaras“. K. V. nepateikė Lietuvos bankui informacijos apie ketinimą atsisakyti teisės verstis advokato veikla. Skundžiamo Nutarimo 4 p. nurodyta, kas, priežiūros institucijos nuomone, turi būti kredito unijos veiklos metmenyse aptarta, kad būtų galima daryti išvadą, jog kredito unija pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas. Pareiškėjos pajinio kapitalo dydis (20 000 Lt) ir iš stojamojo mokesčio sukauptos steigimo išlaidų padengimo lėšos (sprendimo priėmimo metu buvo nepanaudoti 5 444 Lt) yra gerokai mažesnės už įprastines kredito unijų sąnaudas, todėl Lietuvos banko valdyba pagrįstai nustatė, jog pareiškėja bus nepajėgi vykdyti Kredito unijų įstatymo 38 str. 1 d. 1 p. nustatyto mažiausio kredito unijos kapitalo reikalavimo dar prieš priimdama sprendimą išduoti licenciją. Taip pat steigiamos kredito unijos įstatuose nurodomas tik abstraktus, bet neatskleistas jos narius vienijantis tikslas, todėl darytina išvada, kad Lietuvos bankas pagrįstai pripažino, jog pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nustatyto kooperacijos principo.
Atsakovas 2015-01-13 paaiškinimuose atkreipė dėmesį, kad bent vieno iš Kredito unijų įstatymo 8 str. 4 d. nustatytų pagrindų egzistavimas suponuoja priežiūros institucijai teisę atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją. Vienas iš pareiškėjos Lietuvos bankui nurodytų stebėtojų tarybos narių A. S. nuo 2012-11-16 davęs priesaiką pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas. Pabrėžė, kad Taisyklių dėl leidimų išdavimo 14 p. nurodyta, jog jei prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo metu pasikeičia prašyme ar kituose pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys, prašymą pateikęs asmuo privalo Lietuvos bankui pateikti pasikeitusius duomenis ne vėliau kaip per 5 dienas po duomenų pasikeitimo, taigi pareiškėja privalėjo informuoti Lietuvos banką apie tai, kad jos nurodytas stebėtojų tarybos narys A. S. neis vadovo pareigų. Atitinkamai pareiškėja turėjo per minėtą terminą pateikti Lietuvos bankui teisės aktų nustatytą informaciją apie vietoj A. S. ketinamą rinkti stebėtojų tarybos narį tam, kad Lietuvos bankas galėtų įvertinti jo tinkamumą eiti pareigas pagal Kredito unijų įstatymo 30 str. reikalavimus. Kadangi pareiškėja daugiau nei per du mėnesius nepateikė Kredito unijų įstatymo 8 str. 2 d. 7 p. nustatytos informacijos apie vietoje A. S. ketinamą rinkti stebėtojų tarybos narį, Lietuvos bankas, remdamasis Kredito unijų įstatymo 8 str. 4 d. 1 p., pagrįstai atsisakė išduoti leidimą įsteigti kredito uniją. Kredito unijų įstatymo 26 str. nustatyta, kad kredito unijos stebėtojų taryboje turi būti ne mažiau kaip 3 nariai, o Nutarimo priėmimo dieną pagal pareiškėjos pateiktą informaciją stebėtojų tarybos narių pareigas pretendavo eiti tik 2 asmenys, todėl Lietuvos bankas pagrįstai taip pat taikė Kredito unijų įstatymo 8 str. 4 d. 3 p. nurodytą atsisakymo išduoti leidimą įsteigti kredito uniją pagrindą, nes pareiškėja neatitiko reikalavimų kredito unijos vadovams. Atsakovo nuomone, tinkami kredito unijos vadovai ir organų sudėtis yra svarbūs kredito unijos stabilumui ir patikimumui užtikrinti, todėl Nutarimo 1 p. nurodytos aplinkybės jokiu būdu negali būti laikomos formaliu trūkumu, neribojančiu leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti iš esmės remdamasi skunde ir paaiškinimuose išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovai prašė skundą atmesti iš esmės remdamiesi atsiliepime ir paaiškinimuose išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau - ir VAAT) 2014-02-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1107-168/2014 kredito unijos „Aitvaras“ steigėjų skundą tenkino iš dalies: panaikino Nutarimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012-08-09 prašymą „Dėl leidimo įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ išdavimo“ (t. 2, b. l. 122–128). Dėl minėto teismo sprendimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 130–133). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014-11-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1732/2014 Lietuvos banko apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-25 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b. l. 148–158).
Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos banko valdybos 2013-01-24 nutarimo Nr. 03-18 „Dėl leidimo įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ išdavimo“, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2012-08-09 pateikė prašymą Lietuvos banko Priežiūros tarnybai išduoti leidimą steigti kredito uniją „Aitvaras“ (t. 1, b. l. 102). Lietuvos banko valdyba 2013-01-24 nutarimu Nr. 03-18, vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 11 str., Kredito unijų įstatymo 8 str. 4 d. 1 ir 3 p. ir Taisyklėmis, atsisakė išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ (t. 1, b. l. 13–15).
Pažymėtina, kad skundžiamas Nutarimas susideda iš šešių punktų. VAAT 2014-02-25 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1107-168/2014 įvertino 2–6 punktų pagrįstumą ir teisėtumą. LVAT 2014-11-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1732/2014 konstatavo, kad VAAT, neaptaręs pagrindo, įtvirtinto Nutarimo 1 p., padarė procesinę pažaidą, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT nutartį, vertins, ar visi Nutarimo punktai yra teisėti ir pagrįsti.
Pagal Kredito unijų įstatymo 8 str. 4 d. (redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu) priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;
2) kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;
3) steigiama kredito unija neatitinka įstatymų nustatytų teisinės formos reikalavimų ir reikalavimų steigėjams, mažiausiam kredito unijos kapitalui, kredito unijos vadovams, mažiausiam kredito unijos narių skaičiui.
Dėl Nutarimo 1 punkto
Nutarimo 1 punkte nurodyta, kad dokumentų vertinimo metu paaiškėjo, jog Lietuvos bankui įvertinti pateiktos steigiamos kredito unijos vadovų (stebėtojų tarybos narių) kandidatūros keisis, tačiau išrinkto naujo stebėtojų tarybos nario kandidatūra Lietuvos bankui įvertinti nebuvo pateikta per daugiau nei du mėnesius nuo fakto, kad vienas iš išrinktų stebėtojų tarybos narių neis vadovo pareigų steigiamoje kredito unijoje, paaiškėjimo dienos. Šiame punkte padaryta išvada, kad steigiamos kredito unijos pateikti dokumentai neatitinka Kredito unijų įstatymo 8 str. 2 d. 7 p. reikalavimų.
Kredito unijų įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad kredito unijos steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei informaciją. Atskiruose 2 d. punktuose nurodoma, kokius dokumentus ir informaciją reikia pateikti. 7 p. įtvirtinta, kad pateikiamas steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems rinkti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kredito unijos steigėjai su 2012-08-09 prašymu išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ (t. 1, b. l. 102) ir kitais dokumentais pateikė steigėjų sąrašą (t. 1, b. l. 155) ir pranešimą apie kredito unijos „Aitvaras“ išrinktus vadovus (t. 1, b. l. 156–157). Kredito unijos stebėtojų tarybos pirmininku išrinktas P. M., stebėtojų tarybos nariais – A. S. ir S. M. Ž.. Steigiamos kredito unijos steigėjų įgaliotas asmuo K. V. 2013-01-04 pateikė raštą „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad A. S. nuo 2012-11-16 pradėjo eiti Seimo nario pareigas ir kad artimiausiu metu bus sušauktas kredito unijos „Aitvaras“ visuotinis susirinkimas, kad būtų išrinktas naujas bei keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo, eisiantis kredito unijos „Aitvaras“ stebėtojų nario pareigas (t. 1, b. l. 71).
Atsakovas nurodė, kad vienas iš pareiškėjos Lietuvos bankui nurodytų stebėtojų tarybos narių A. S. nuo 2012-11-16 davęs priesaiką pradėjo eiti Seimo nario pareigas, todėl pareiškėja privalėjo informuoti Lietuvos banką, kad jos nurodytas stebėtojų tarybos narys A. S. neis vadovo pareigų ir per nustatytą terminą pateikti Lietuvos bankui teisės aktų nustatytą informaciją apie vietoj jo ketinamą rinkti stebėtojų tarybos narį. Atsakovas teigia, kad Nutarimo priėmimo dieną pagal pareiškėjos pateiktą informaciją į stebėtojų tarybos narių pareigas pretendavo eiti tik 2 asmenys, todėl Lietuvos bankas pagrįstai taikė Kredito unijų įstatymo 8 str. 4 d. 3 p. nurodytą atsisakymo išduoti leidimą įsteigti kredito uniją pagrindą.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog vien faktas, kad asmuo eina kitas, renkamas, pareigas, leidžia daryti išvadą, kad šis asmuo neis pareigų kredito unijoje, nors į jas pretenduoja. Atkreipė dėmesį, kad prašymo nagrinėjimo stadijoje A. S. neprivalėjo atsisakyti Seimo nario mandato. Mano, kad atsakovas padarė subjektyvias ir teisiškai nepagrįstas išvadas, jog vienas ar kitas asmuo neis renkamų pareigų steigiamoje kredito unijoje.
Kredito unijų įstatymo 26 str. nustatyta, kad kredito unijos stebėtojų taryboje turi būti ne mažiau kaip 3 nariai.
Iš steigiamos kredito unijos steigėjų įgalioto asmens K. V. 2013-01-04 pateikto rašto „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ atsakovui matyti, kad ketinama spręsti klausimą dėl naujo stebėtojų tarybos nario rinkimo, todėl darytina išvada, kad išrinkto stebėtojų tarybos nario A. S. apsisprendimas dėl Seimo nario pareigų ėjimo šio rašto teikimo metu jau buvo žinomas. Iki 2013-01-24, kada buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, jokia informacija apie išrinktą naują stebėtojų tarybos narį vietoj A. S. atsakovui nebuvo pateikta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimo priėmimo dieną steigiama kredito unija „Aitvaras“ neatitiko Kredito unijų įstatymo 8 str. 4 d. 3 p. (aiškinamam kartu su 26 str.) įtvirtintų reikalavimų. Teismo nuomone, taip pat pripažintina ir neatitiktis Kredito unijų įstatymo 8 str. 2 d. 7 p. reikalavimams, kadangi, pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su A. S. išrinkimu į Seimą, pranešime apie kredito unijos „Aitvaras“ išrinktus vadovus, įskaitant ir stebėtojų tarybos narius, pateiktame kartu su 2012-08-09 prašymu, nurodyta informacija apie A. S. ketinimą eiti stebėtojų tarybos nario pareigas nebeatitiko realios situacijos.
Dėl Nutarimo 2 punkto
Atsakovas 2 punkte padarė išvadą, kad steigiamos kreditų unijos vadovai negalės tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti saugios ir patikimos steigiamos kredito unijos veiklos.
Atsakovas 2.1 punkte nurodo, kad tiek stebėtojų tarybos pirmininko P. M., tiek valdybos pirmininko ir siūlomo išrinkti administracijos vadovu K. V. elgesį svarsčiusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija juos abu pripažino pažeidusius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, todėl minėti asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos.
Kredito unijų įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad kredito unijos vadovai yra: 1) stebėtojų tarybos nariai; 2) valdybos nariai; 3) administracijos vadovas; 4) vidaus audito tarnybos vadovas; 5) paskolų komiteto pirmininkas; 6) revizijos komisijos pirmininkas (revizorius). Pagal šio straipsnio 2 d. kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko; 2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus; 3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Pagal 30 str. 4 d. priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar: 1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus; 2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus; 3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime; 4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. Taigi skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, susijusi su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimais, pateikta kaip apibūdinanti stebėtojų tarybos pirmininko pareigas pretendavusį eiti P. M. ir valdybos pirmininko pareigas pretendavusį eiti K. V.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kredito unijų vadovai nepriskiriami prie asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje kategorijos, kuriems taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 str., 2 str. 1 d.), su tuo sutinka ir atsakovas. Pažymėtina, kad Kredito unijų įstatymo 30 str. 2 ir 3 d. nustatytų pagrindų, kuriems esant tiek stebėtojų tarybos pirmininkas P. M., tiek valdybos pirmininkas ir siūlomas administracijos vadovas K. V. negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, atsakovas nenurodė. Pretendentus apibūdinančių aplinkybių nurodymas negali būti prilyginamas aiškiam ir tinkamam pagrindimui. Atsakovas vertina subjektyviai, nepateikdamas teisinių argumentų, patvirtinančių, kad minėti asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos būtent Kreditų unijos įstatymo nuostatų nustatytais pagrindais, todėl darytina išvada, kad atsakovo padarytos išvados, kad P. M. ir K. V. negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, pripažintinos nepagrįstomis.
Atsakovas 2.2 punkte taip pat nurodo, kad valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas K. V. jau eina stebėtojų tarybos nario pareigas kredito unijoje „Vilniaus kreditas“, todėl konstatuotinas šio asmens interesų konfliktas ir darytina išvada, kad jis negalės skirti pakankamai laiko tinkamai eiti paskirtas kredito unijos valdybos pirmininko ir administracijos vadovo pareigas. Pažymėtina, kad Kredito unijų įstatymo 28 str. 8 d. nustatyta, kad valdybos nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys, o tai reiškia, kad interesų konfliktas kiltų valdybos narį paskyrus į minėtas pareigas toje pačioje kredito unijoje. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 20 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad priežiūros institucija turi teisę atmesti prašymą leisti tapti finansų įstaigos vadovu arba panaikinti išankstinį leidimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo turi arba turėjo kvalifikuotąją finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba buvo vadovu finansų įstaigos, kurios likvidumui ir mokumui atkurti priežiūros institucija pritaikė poveikio priemones arba kuri buvo likviduota dėl nemokumo arba teismo sprendimu už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-02-12 sprendimu Nr. 241-32 kredito unijai „Vilniaus kreditas“ buvo pritaikyta poveikio priemonė – įspėjimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėta poveikio priemonė buvo pritaikyta vėliau, nei priimtas Nutarimas, t. y. 2013-02-12 (t. 1, b. l. 72). Iš Nutarimo turinio matyti, kad atsakovas nenurodė teisinio pagrindo, t. y. kuo remiantis padaryta išvada dėl galimo K. V. interesų konflikto, o vertinimas dėl to, kad K. V. negalės skirti pakankamai laiko tinkamai atlikti jam paskirtas kredito unijos valdybos pirmininko ir administracijos vadovo pareigas, yra subjektyvus, nepagrįstas nei nustatytais faktais, nei teisės aktų normomis.
Atsakovas 2.3 punkte nurodo, kad revizijos komiteto pirmininkė L. S. ir paskolų komiteto pirmininkė S. G. neturi panašaus darbo patirties, todėl negalės tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti saugios ir patikimos steigiamos kredito unijos veiklos. Pažymėtina, kad reikalavimai tiek revizijos komiteto pirmininkui, tiek paskolų komiteto pirmininkui yra nustatyti Taisyklėse (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-06-18 iki 2012-11-01). Šių Taisyklių 8 p. nustatyta, kad revizijos komisijos pirmininkas (revizorius) turi turėti aukštąjį teisės, vadybos ir verslo administravimo arba ekonomikos srities išsilavinimą ir būti ne mažiau kaip 1 metus per paskutinius praėjusius 8 metus dirbęs auditoriaus, revizoriaus, auditoriaus padėjėjo, teisininko, finansininko, buhalterio, juridinio asmens vadovo, vadovo pavaduotojo arba panašų darbą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, atsakovas nenurodo, kokių konkrečiai Taisyklių reikalavimų neatitinka revizijos komiteto pirmininkė L. S. ir paskolų komiteto pirmininkė S. G., o tiesiog abstrakčiai konstatuoja, kad jos neturi panašaus darbo patirties. Atkreiptinas dėmesys į Taisyklių 17 p., kuriame nustatyta galimybė Lietuvos banke sudaryti asmens kvalifikacijos ir patirties vertinimo komisiją asmens kvalifikacijai ir patirčiai įvertinti ir nustatyti, ar asmuo gali būti kredito unijos vadovu. Pagal Taisyklių 21 p. komisija asmens kvalifikaciją ir patirtį turi teisę vertinti bei tinkamumą tapti kredito unijos vadovu nustatyti, neatsižvelgdama į šių Taisyklių 5–8 punktuose nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nei L. S., nei S. G. kvalifikacija nebuvo vertinama pagal Taisyklių 17, 21 p. reikalavimus, o apsiribota abstrakčiu konstatavimu, kad jos negalės tinkamai atlikti savo pareigų. Teismo nuomone, tokia atsakovo išvada pripažintina nepagrįsta.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Nutarimo 2 punkte padaryta išvada, kad steigiamos kreditų unijos vadovai negalės tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti saugios ir patikimos steigiamos kredito unijos veiklos, yra nepagrįsta.
Dėl Nutarimo 3 punkto
Atsakovas skundžiamame nutarime nurodo, kad steigiamos kredito unijos administracijos vadovas K. V. nepateikė informacijos apie ketinimą atsisakyti teisės verstis advokato veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos banko valdybos 2004-05-06 nutarimu Nr. 58 patvirtintomis Bendrosiomis Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių 13 p. nuostatomis, galėjo pareikalauti papildomų dokumentų arba informacijos, reikalingos sprendimui priimti, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Tokios informacijos nepateikimas, ypač atsižvelgus į tai, kad minėtoje informacijoje turėjo būti išdėstyti tik ketinimai asmens, pretenduojančio būti steigiamos kredito unijos administracijos vadovu, gali būti vertinamas tik kaip formalus trūkumas, kuris atsirado iš dalies dėl paties atsakovo veiksmų (neveikimo). Be to, sprendžiant šį klausimą turi būti vadovaujamasi ir kitais atsakovei pateiktais dokumentais, iš jų ir K. V. 2013-01-04 pateiktu raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, iš kurio, kaip jau aptarta, matyti, kad apsisprendimą dėl Seimo nario mandato išreiškė tik A. S., o kiti asmenys nepareiškė savo valios dėl atsisakymo būti steigiamos kredito unijos vadovais (stebėtojų tarybos nariais), taigi turėtų dokumentų pagrindu nebuvo galima daryti išvados, kad K. V. neatsisakys teisės verstis advokato veikla. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad šis atsakovo nurodytas pagrindas negali būti laikomas tinkamu pagrindu, kuriuo remiantis būtų galima atsisakyti išduoti leidimą steigti kredito uniją.
Dėl Nutarimo 4 punkto
Nutarimo 4 punkte atsakovas nurodo, kad pareiškėjos veiklos metmenys nėra išsamūs ir nepagrindžia, jog kredito unija pasirengusi vykdyti saugią ir patikimą veiklą. Pažymi, kad nenurodyti narių priėmimo kriterijai, net trumpai neaptartos valdymo ir organizacinės struktūros, rizikos valdymo, apskaitos, vidaus kontrolės sistemos, techninės, informacinės, technologinės apsaugos užtikrinimo priemonės, nepateikti net preliminarūs patalpų, turto draudimo aprašymai, kainodaros strategija, nepateiktas finansinis planas pagal balansinės ir pelno (nuostolių) ataskaitų pagrindinius straipsnius ir siektinus finansinius rodiklius, nepateiktas veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo aprašymas, sąnaudų iki licencijuojamų paslaugų teikimo pradžios ir finansinių išteklių, kuriais bus finansuojamos šios sąnaudos, įvertinimas (sąmatos), taip pat neatskleistos konkrečios strateginių krypčių ir tikslų įgyvendinimo priemonės. Kredito unijų įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti, norint gauti leidimą įsteigti kredito uniją. Pastebėtina, kad reikalavimai pateikti valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą, apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą, dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad kredito unija turi tinkamą vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto draudimą, yra nustatyti Kredito unijų įstatymo ne 8 str. 2 d., o 9 str. 4 d. 7, 8 ir 9 punktuose ir yra privalomi pateikti norint gauti kredito unijai licenciją, o ne leidimą įsteigti kredito uniją. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad po Nutarimo priėmimo Lietuvos banko valdyba 2013-01-31 nutarimu Nr. 03-21 patvirtino Kredito unijos veiklos metmenų ir veiklos plano sudarymo reikalavimų aprašą, tačiau pareiškėjai teikiant dokumentus minėto aprašo reikalavimai nebuvo patvirtinti, todėl jai netaikytini. Pažymėtina, kad pagal lex retro non agit principą nei įstatymu, nei įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Jeigu atsakovas vis dėlto manė, kad minėti dokumentai yra būtini sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, jis turėjo galimybę prašyti pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus (informaciją). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė informacijos, kurią privaloma pateikti leidimo išdavimo etape.
Dėl Nutarimo 5 punkto
Atsakovas Nutarimo 5 punkte įvertino pareiškėjos pajinio kapitalo dydį ir padarė išvadą, kad ji pažeis Kredito unijų įstatymo 38 str. 1 d. 1 p. nustatytą mažiausio kredito unijos kapitalo reikalavimą dar iki priimdamas sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti. Kredito unijų įstatymo 38 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne mažiau kaip 15 tūkstančių litų, jeigu kredito unija neketina teikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos licencinės finansinės paslaugos (elektroninių pinigų leidimas). Kaip patvirtina byloje esantys dokumentai, pareiškėja neketina leisti elektroninių pinigų, todėl jai taikytina Kredito unijų įstatymo nuostata, nustatanti ne mažesnį nei 15 000 Lt kredito unijos kapitalo dydį. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos pajinis kapitalas yra 20 000 Lt, tai yra 5 000 Lt daugiau, nei reikalauja Kredito unijų įstatymo 38 str. 1 d. 1 p. nuostatos, todėl neaišku, kuo remdamasis atsakovas daro išvadą, kad pareiškėja pažeis nustatytą mažiausio kredito unijos kapitalo reikalavimą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad pareiškėja pateiktuose dokumentuose nenurodė konkrečių priemonių ar veiksmų, leidžiančių aiškiai ir objektyviai įvertinti jos sąnaudas ar galimybes jas sumažinti, todėl potencialios pareiškėjos sąnaudos buvo apskaičiuotos lyginamuoju metodu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas šio savo teiginio nepagrindė nei teisės aktų normomis, nei konkrečiais nustatytais faktais, taip pat neaišku, kokiais konkrečiais kriterijais remiantis ir su kokiais subjektais buvo lyginama pareiškėja, nenurodyta, kokiuose teisės aktuose toks lyginamasis metodas yra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys, kad kredito unijos „Aitvaras“ metmenyse, esančiuose byloje (t. 1, b. l. 143–154), yra pateikta lentelė pavadinimu „Balansas“. Nutarime nėra pateikta jokių argumentų dėl pateiktoje lentelėje nurodytų finansinių rodiklių, skaičiavimų ir pan., todėl darytina išvada, kad atsakovas šių duomenų nevertino ir, pateikdamas išvadą, kad steigiama kredito unija nėra pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansinių paslaugų, į šiuos duomenis neatsižvelgė. Taigi atsakovo išvada, kad pareiškėja bus nepajėgi vykdyti Kredito unijų įstatymo 38 str. 1 d. 1 p. nustatyto reikalavimo, padaryta neišnagrinėjus visos atsakovui pateiktos informacijos ir dokumentų, todėl vertintina kaip neišsami bei nepagrįsta.
Dėl Nutarimo 6 punkto
Atsakovas Nutarimo 6 punkte nurodo, kad pareiškėjos įstatuose nėra atskleistas steigiamos kredito unijos narius vienijantis tikslas ir konstatuota, jog pareiškėja neatitinka Kooperatinių bendrovių įstatyme nustatyto kooperacijos principo. Minėto įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad kooperacija – įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos tikslai yra nurodyti 2012-03-20 Kredito unijos steigimo sutarties (t. 1, b. l. 16–20) 2.2 p. ir Įstatų 6 p. (t. 1, b. l. 109–135), t. y. tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius, teikti savo nariams ir kitiems įstatuose nustatytiems asmenims laiku ir kokybiškas finansines paslaugas, užtikrinant unijos finansinį stabilumą ir patikimumą, ir vykdyti kitą Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančią veiklą, siekiant šių tikslų įgyvendinimo. Atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka kooperacijos principo, remiasi tik subjektyviu atsakovo vertinimu, prielaidomis, nepateikiant konkrečių teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų. Nei iš Nutarimo, nei iš atsakovo atsiliepimo neaišku, kodėl minėtuose dokumentuose įvardyti tikslai vertintini kaip nepakankami, nekonkretūs ir neatitinkantys kooperacijos principo. Be to, Kooperatinių bendrovių įstatyme nėra nurodyta, kokie konkrečiai tikslai privalo būti nurodyti. Pažymėtina ir tai, kad tokie tikslai kaip tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius, teikti finansines paslaugas yra pakankamai konkretūs, nereikalaujantys atitinkamo detalizavimo. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad steigiama kredito unija neatitinka kooperacijos principo.
Pažymėtina, kad Lietuvos bankas, kaip viešojo administravimo subjektas spręsdamas klausimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo, sprendimą (išduoti ar neišduoti leidimą) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyręs ir įvertinęs tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Reikalavimą tinkamai motyvuoti sprendimą įtvirtina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos, kurios, inter alia, nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas bei suprantamas ne tik institucijai, priėmusiai aktą, bet ir subjektui, kuriam jis skirtas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2009-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2848/2011 ir kt.).
Išanalizavęs atskirų Nutarimo punktų atitiktį teisiniam reguliavimui, teismas daro išvadą, kad Nutarimo 1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Nutarimo 2, 3, 4, 5, 6 punktai pripažintini kaip neteisti ir nepagrįsti, neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, todėl yra pagrindas juos panaikinti.
LVAT 2014-11-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1732/2014 pažymėjo, kad aiškinant Kredito unijų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog bent vienos iš nustatytų aplinkybių egzistavimas suponuoja (suponavo) priežiūros institucijai teisinę galimybę atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją. Atsisakymas gali būti nulemtas atskirai tiek pateiktų dokumentų neatitiktimi Kredito unijų įstatymui, tiek kredito unijos įstatų trūkumais, tiek steigiamos kredito unijos neatitikimu įstatymų nustatytų teisinės formos reikalavimų, taip pat atskirai ir dėl kitų teisėkūros subjekto įvardytų aplinkybių. Nėra abejonių, jog teoriškai galima situacija ir dėl visumos, ir dėl daugeto aplinkybių buvimo, nurodytų Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje. Tačiau atsiradus tokiai situacijai, kada vienos aplinkybės, lėmusios atsisakymą išduoti leidimą įsteigti kredito uniją, yra paneigiamos, o kitos arba kita pripažįstamos pagrįstomis, privalu svartyti, ar tos kelios arba viena aplinkybė, atitinkanti įstatymų leidėjo nurodytą Kredito unijų įstatyme, buvo pakankama atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją.
Atsižvelgęs į minėtą LVAT praktiką, teismas turi įvertinti, ar Nutarimo 1 punkte konstatuota steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ neatitiktis Kredito unijų įstatymo 8 str. 4 d. 3 p. (aiškinamam kartu su 26 str.) įtvirtintiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją. Teismo nuomone, neatitiktis teisės aktų reikalavimams, keliamiems steigiamos kredito unijos vadovams (stebėtojų tarybos nariams), šiuo atveju nepakankamas kredito unijos stebėtojų tarybos narių skaičius (pagal Kredito unijų įstatymo 26 str. turi būti ne mažiau kaip 3 nariai), vertintinas kaip esminis, kuris pripažintinas savarankišku ir pakankamu pagrindu atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo naikinti atsakovo Nutarime priimto galutinio sprendimo atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ steigėjų skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos banko valdybos 2013-01-24 nutarimo Nr. 03-18 „Dėl leidimo įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ išdavimo“ 2, 3, 4, 5 ir 6 punktus.
Kitą skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Lietuvos banko valdybos 2013-01-24 nutarimo Nr. 03-18 „Dėl leidimo įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ išdavimo“ 1 punktą ir galutinį sprendimą atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.