- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- eI-2246-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02657-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- V. T.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei V. T. dėl 74,57 Eur vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymu prašo priteisti iš atsakovės V. T. 74,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto objektas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 74,57 Eur vietine rinkliava, kurios atsakovė nesumokėjo. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliavos mokestis yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodo, kad mokestis apskaičiuotas pagal nuosavybės teise valdyto turto objektą, plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.
Atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame teismo tinklapyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovės V. T. 74,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 (su pakeitimais) , 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.T1-153 patvirtino Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatuose nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai ir kad vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriuo atskleista, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Europos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura.). Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi ne prašyme nurodytu adresu. Teismas atnaujinęs bylos nagrinėjimą 2019 m. kovo 15 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, patvirtinančius faktinį nekilnojamojo turto naudotoją ir savininką. Pareiškėja nurodė 2019 m. balandžio 3 d. pranešime, kad papildomų duomenų neturi. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kaltinėnų seniūnijos seniūnas 2019 m. balandžio 12 d. pranešime nurodė, kad seniūnija neturi duomenų apie buto savininkus ir faktinius naudotojus. Nekilnojamojo turto registre 2016 m. spalio 26 d. įregistruota žyma apie preliminarios sutarties sudarymą tarp atsakovės ir Vidmanto Balsio. Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti sutartį pasibaigia per nustatytą terminą o jeigu terminas nenustatytas per metus nuo tokios sutarties sudarymo. Sutarties sudarymo terminas yra pasibaigęs.
Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių naudojimosi nekilnojamuoju turtu faktą prašyme nurodytu laikotarpiu ir duomenų apie mokesčio sumokėjimą.
Teismas įvertinęs šias nustatytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų požiūriu. Vietinės rinkliavos mokestis atsakovei laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas taikant Šilalės rajono savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 74,57 Eur vietinės rinkliavos mokestis.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 4,79 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjos prašymas patenkintas, todėl ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 4,79 Eur sumą sudaro prašymo surašymo teismui išlaidos. Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina mokėjimo nurodymas, teisinių paslaugų sutartis. Išlaidų atlyginimo prašymas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77. Pareiškėjos prašomas išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir nenukrypsta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl išlaidų atlyginimo priteisimo šios kategorijos bylose. Teismo vertinimu, prašoma priteisti 4,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nagrinėjamoje byloje atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina pareiškėjai iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą,
priteisti iš atsakovės V. T., gim. (duomenys neskelbtini), 74,57 Eur ( septyniasdešimt keturi eurai 57 centai) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą,
priteisti iš atsakovės V. T., gim. (duomenys neskelbtini), 4,79 Eur (keturi eurai 79 centai), turėtų išlaidų atlyginimą, pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.