Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. Ž. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta arešto 50 (penkiasdešimties) parų bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirta ir atlikta bausmės dalimi, ir galutinė bausmė V. Ž. skirta – areštas 51 (penkiasdešimt vienai) parai, bausmę atliekant areštinėje. Bausmės pradžią nurodyta laikyti po nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-03-30 iki 2016-03-31 ir bausmė atliktą pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį ir pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą po nuosprendžio paskelbimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinta.

Priteista solidariai iš V. Ž. ir M. P. 55 (penkiasdešimt penki) eurai žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. U..

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. P., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. P. ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. 19 val. iki 2016 m. kovo 28 d. 20 val. 30 min, sulaužant buto durų užraktą, įsibrovė į gyvenamą patalpą – A. U. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir slapta pagrobė 30 eurų vertės mikrobangų krosnelę, 20 eurų vertės radijo imtuvą, 30 eurų vertės televizoriaus priedėlį, 10 eurų vertės mobiliojo telefono įkroviklį, 10 eurų vertės moteriškus kvepalus, tuo padarydami nukentėjusiajai A. U. bendrą 100 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Budris prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį:

V. Ž., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką V. Ž. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-03-30 iki 2016­-03-31 (2 paras). Vadovaujantis BK 75 straipsniu V. Ž. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui. Bausmės atidėjimo laikotarpiu uždrausti V. Ž. bendrauti su M. P., įpareigoti atlyginti padarytą žalą, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti alkoholinių ar narkotinių medžiagų; jeigu teismas nuspręstų palikti V. Ž. skirtą arešto 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms bausmę, prokuroras prašo V. Ž. paskirtos galutinės bausmės – 50 parų arešto, (bausmę atliekant areštinėje) nebendrinti. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-30 iki 2016­-03-31 (2 paras). Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kitos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalies prokuroras prašo nekeisti.

Skunde nurodo, kad teismas V. Ž. skyrė aiškiai per švelnią bausmę – areštą bei, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį, pradžioje neteisingai pritaikė BK 63 straipsnio, o vėliau ir BK 64 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai į atliktą bausmę V. Ž. įskaitė jo atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį ir nutartį, dėl to susidarė sąlygos, leidžiančios V. Ž. išvengti bausmės atlikimo. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad V. Ž. iki šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 3 kartus už analogiškas veikas – vagystes, jam skirtos bausmės atlikęs nebuvo, todėl teigia, kad jam, kaip recidyvistui, turėjo būti parinkta griežtesnė bausmės rūšis nei areštas, o būtent laisvės atėmimas, kadangi švelnesnėmis bausmėmis negalima pasiekti bausmės tikslų, negalima užtikrinti kad V. Ž. nedarytų naujų nusikaltimų, ir negalima užtikrinti visuomenės saugumo. Kartu prokuroras, atsižvelgdamas į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, veikos pobūdį ir kilusias pasekmes, nurodo, kad V. Ž. galima atidėti bausmės vykdymą, viliantis, kad teismo parodytas pasitikėjimas ir skiriama laisvės atėmimo bausmė padarys teigiamą prevencinį poveikį, sustabdantį jį nuo naujų nusikaltimų padarymo. Taip pat prokuroras nurodo, kad, jeigu teismas prieitų prie išvados, kad arešto bausmė V. Ž. yra teisinga ir pagrįsta, tai skundžiamas nuosprendis ir 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis turėtų būti pakeisti, kadangi subendrinant bausmes buvo neteisingai subendrinama su atlikta bausmės dalimi, nors turėtų būti bendrinama su neatliktos bausmės dalimi, bei į atliktą bausmę neįskaitytinas laikas, atliktas pagal ankstesnį nuosprendį, kadangi BK 64 straipsnyje tokios nuostatos nėra, ir nustatant V. Ž. bausmės pradžią įsiteisėjus nuosprendžiui. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmių subendrinimas būtų žalingas ir pačiam nuteistajam V. Ž., kadangi jam skirtą 90 parų arešto bausmę jis turėjo atlikti iki 2016-09-27, dėl to, apelianto tikinimu, keičiant nuosprendį ir nutartį būtų teisingiausia V. Ž. skirtą arešto bausmę (50 parų arešto) nebendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pakeista bausme, kadangi ji jau atlikta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajam neteisingą bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas arešto bausmę V. Ž., tai padarė nepakankamai dėmesingai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumą, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir todėl V. Ž. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę – areštą.

Apeliacinės instancijos teismas tokiems prokuroro apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams pritaria.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Kaltininko asmenybė viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas įstatymo nuostatas, netinkamai jomis vadovavosi ir nuteistajam V. Ž. skyrė neproporcingą jo padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei bausmę, ir taip pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Pirmiausia byloje esantys duomenys tvirtina, kad V. Ž. vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdė jau būdamas tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes), teistumui neišnykus, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme būdamas recidyvistu, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos bausmės. Antra, nusikalstamą veiką V. Ž. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas neblaivus, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Trečia, nuteistajam V. Ž. ankstesniais nuosprendžiais jau buvo skirtos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, o būtent – laisvės apribojimas, areštas, tačiau akivaizdu, kad tai jam teigiamos įtakos nepadarė, nes nuteistasis ir toliau pažeidinėja įstatymus ir daro nusikalstamas veikas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau nurodytas bausmės rūšiai parinkti reikšmingas aplinkybes, nuteistojo V. Ž. įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą (BK 11 str. 4 d.) ir laikydamasi apeliacinio skundo ribų, prieina prie išvados, jog nuteistajam V. Ž. buvo skirta aiškiai per švelni bausmės rūšis – areštas, ir todėl, įvertinusi prieš tai nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nuteistajam turi būti skiriama prokuroro prašoma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio terminas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nustatytinas mažesnis nei nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kartu teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo prokuroras, atsižvelgdamas į nuteistojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, veikos pobūdį ir kilusias pasekmes, prašo atidėti V. Ž. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, į tai, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginama labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4 d.), sprendžia taikyti nuteistojo V. Ž. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą prokuroro skunde prašomam laikotarpiui, skiriant nuteistajam prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą (BK 69 str. ) ir BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 9 ir 10 punkte numatytas pareigas – neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nebendrauti su M. P. bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taip pat sutiktina su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. Ž. skirtą bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio nuostatas.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Ž. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2016 m. kovo 28 d., t. y. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną – 2016 m. rugsėjo 26 d. dar būdamas neatlikęs Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės, kuri Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą. Taigi V. Ž. naują nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdė per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Todėl apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną – 2016 m. rugsėjo 26 d. bendrindamas V. Ž. skirtą bausmę su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pakeista ir atlikta bausmės dalimi, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas, bei nepagrįstai į nuteistajam skirtą subendrintą bausmę įskaitė bausmę atliktą pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį ir pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį. Todėl pirmiau nurodytos skundžiamo nuosprendžio dalys – naikintinos.

Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną V. Ž. jau yra atlikęs Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirtą ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pakeistą arešto 90 parų bausmę, konstatuoja, kad nebėra ir teisinio pagrindo bendrinti V. Ž. skirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu apeliantui skirta ir jo jau atlikta bausme.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis keistinas, o jo dalys, kuriomis V. Ž. skirta bausmė buvo bendrinama su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pakeista ir atlikta bausmės dalimi, bei į nuteistajam skirtą subendrintą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį ir pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį, naikintinos.

Taip pat, kaip matyti iš bylos medžiagos, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (165–166 b. l.), t. y. esant dar neįsiteisėjusiam skundžiamam nuosprendžiui, pakeisdamas nuosprendžio esmę – pakeisdamas nuteistajam V. Ž. nuosprendžiu nustatytą bendrinimo būdą (vietoje BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatų taikydamas BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas), nors BPK 308¹ straipsnyje, reglamentuojančiame klaidų nuosprendyje ištaisymą, yra aiškiai nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje tik rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės, aiškiai netinkamai taikė BPK 308¹ straipsnio nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Esant aptartai situacijai Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kaip neteisėta ir nepagrįsta, yra naikintina.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti:

V. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 9 ir 10 punktais, BK 69 straipsniu, V. Ž. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nebendrauti su M. P. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis, buvo subendrinta nuteistajam V. Ž. skirta bausmė, ir tą dalį, kuria į jam skirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį ir pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti.