Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus viršininkės, atliekančios policijos komisariato viršininko funkcijas Aušros Staškevičienės apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-08-31 nutarties administracinėje byloje ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. ( duomenys neskelbtini) P. T. (toliau – Pažeidėjas) nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK ) 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą, administracine nuobauda 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui.

Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas P. T. skundas, kuriuo prašoma už numatyto nusižengimo padarymą netaikyti jam administracinio poveikio priemonės– specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundžiama 2017-08-31 nutartimi apylinkės teismas Pažeidėjo skundą tenkino. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Pažeidėjui nustatytas alkoholio kiekis, kuris lemia teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, yra tik 0,04. Apylinkės teismo vertinimu šis kiekis suponuoja išvadą, kad Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra mažai pavojingas, o apeliantui nustatytas alkoholio kiekis yra žymiai artimesnis tai ribai, kuomet ANK 422 str. 5 ir 9 dalyje įtvirtintos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nėra proporcingas ir teisingas padaryto nusižengimo mastui.

Byloje gautas ir P. T. atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo aukštesnės instancijos teismo yra prašoma Institucijos pateiktą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-08-31 nutartį. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad skunde cituojamose LVAT bylose iš esmės minimi tik tam tikri pavieniai bylos aspektai, kurie nepaneigia visapusiškai pagrįstų pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų skundžiamojoje nutartyje bei priimto sprendimo. Teigiama, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį atliko tinkamą visų aplinkybių tyrimą, jų tarpusavio sąveikos vertinimą, padarė teisės normomis, teisės principais, teismų praktika pagrįstas išvadas. Atsiliepime taip pat cituojama teismų praktika ir nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma, tais atvejai, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju byloje vertinama aplinkybių visuma, o priešingas teisės normų aiškinimas ir teismų praktikos taikymas šioje byloje pažeistų atsakomybės individualizavimo svarbą ir lemtų iš esmės neadekvataus ir neteisingo sprendimo priėmimą. Be to, teigiama, kad Pažeidėjas jau išgyveno bei išgyvena didelius dvasinius pergyvenimus ir patiria stresą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą taikyti P. T. atžvilgiu NK 34 str. 5 d. nuostatas ir tokiu būdu neskirti Pažeidėjui už jo padarytą nusižengimą administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 str. numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir Pažeidėjui neskiriant administracinio poveikio priemonės. Savo skunde Institucija nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 str. 5 d. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Savo esme ANK 34 str. 5 d. atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ str. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ str. nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Įtvirtinus analogišką nuostatą naujajame ANK, nėra pagrindo spręsti, kad šia nuostata siekiama kitokių tikslų nei ATPK 30¹ str. – sudaryti galimybę teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) išskirtiniais atvejais paskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti. LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 30¹ str., kuris, kaip jau minėta, atitinka ANK 34 str. 5 d., nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog, priešingai nei nurodoma skundžiamojoje nutartyje, Institucijai priimant nutarimą administracinėje byloje P. T. atžvilgiu buvo pritaikyta alkotesterio galima paklaida 0,02 prom. ir po pritaikytos paklaidos buvo nustatytas 0,44 prom. P. T. neblaivumo laipsnis. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą ir pažymi, kad iš teismui pateiktų duomenų, konkrečiau iš byloje esančio Institucijos nutarimo Nr. ( duomenys neskelbtini), P. T. atžvilgiu surašyto pareigūnų protokolo Nr. ( duomenys neskelbtini), pareigūnų sprendimo nušalinti P. T. nuo transporto priemonės vairavimo, pareigūnų tarnybinio pranešimo dėl administracinio nusižengimo matyti, kad minima alkotesterio paklaida nebuvo pritaikyta. ( 3-4, 5-6, 7, 8 b. l.). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde išdėstytais argumentais, kad P. T. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pakartotinai pažymėtina, jog tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog Pažeidėjui nustatytas neblaivumas viršijo leistiną ribą (pritaikius 0,02 paklaidą – 0,44 promilės) tik 0, 04 prom., taip pat į tai, jog anksčiau už tokio ar panašaus pobūdžio nusižengimą(-us) apeliantas nebuvo ir nėra baustas, dėl padaryto nusižengimo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Apylinkės teismas kompleksiškai įvertino apelianto pateiktus rašytinius duomenimis, pagrindžiančius specialiosios teisės turėjimo jam būtinybę bei atsižvelgė į teigiamą Pažeidėjo asmenybę. Be to, pažymėtina, kad nuo 2017-07-16 P. T. nevairuoja transporto priemonės, nes specialioji teisė tai daryti jam buvo atimta, ir, šiuo konkrečiu atveju, darytina išvada, jog Pažeidėjas jau turėjo pakankami laiko įvertinti savo neatsakingą elgesį. Taigi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais sutiktina su apylinkės teismo nutartyje esančiu sprendimu, kad visuma aukščiau įvardintų aplinkybių vertinamos Pažeidėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 str. 5 d. nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios.

Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos K. T. yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog už padarytą administracinį teisės pažeidimą P. T. paskyrus baudą ir administracinę poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bus pasiekti pertekliniai administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, tokia administracinio poveikio priemonė, paskirta kartu su bauda, būtų laikytina neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, neatitinkanti nubaustojo asmenybės ir per griežta siekiant įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-08-31 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės, atliekančios policijos komisariato viršininko funkcijas, Aušros Staškevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.