Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nukentėjusiajai L. Z., kaltinamajam L. Z., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-10-08 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 3 d. 4 MGL (150,64 eur) dydžio bauda, 4 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

Kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 145 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2015 m. kovo 29 d., apie 10.00 val., prie savo namų adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, laikydamas rankoje daiktą panašų į pistoletą, pagrasino užmušti ir nušauti savo buvusią sutuoktinę L. Z., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

2015-03-03 Kauno apylinkės teismas nutartimi leido atlikti kratą L. Z. namuose ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), siekinat surasti daiktą, panašų į pistoletą ir kitus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. (1 t., b.l. 17-18).

2015-04-20 kratos protokolu nustatyta, kad pas L. Z. adresu (duomenys neskelbtini). Nieko nerasta ir kieko nepaimta (1 t., b.l. 19-20).

2015-05-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad L. Z. pateikė vieną CD kompaktą su garso įrašu, kuriame įrašytas pokalbis su L. Z. (1 t., b.l. 21-22).

Kauno apskrities VPK Santakos PK Šilainių PN 2015-11-06 raštu Nr. 20-S-199298 informavo apie laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-11-06 gautus L. Z. pareiškimus, pranešimus ir pagal juos priimtus procesinius veiksmus (1 t., b.l. 147-148).

2015-04-01 L. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (1 t., b.l. 58,59).

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai L. Z. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje kaltinamasis tarpusavio konflikto metu, laikydamas rankoje daiktą panašų į pistoletą, pagrasino užmušti ir nušauti savo buvusią sutuoktinę L. Z., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nors L. Z. ir neigė kaltę, tačiau jo parodymai laikytini pasirinkta gynybine versija, kurios nepatvirtina jokie baudžiamosios bylos duomenys. Kaip matyti iš L. Z. parodymų, ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t.y. tiek iš karto pasikreipus į policiją, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatos su kaltinamuoju metu bei duodama parodymus teisme, tapačiai išdėstė reikšmingas bylai aplinkybes, jog L. Z. menkaverčio tarpusavio konflikto metu daiktu, panašiu į pistoletu, grasino ją užmušti, nušauti, šį daiktą atsitūpęs rankomis laikydamas tarp kojų bei jai demonstruodamas, tokiu būdu atvirai grasindamas. L. Z. nurodytas aplinkybes patvirtina ir apklaustos liudytojos I. P., E. P.. Kadangi šios liudytojos tiesiogiai įvykio nematė, be to, jos yra nukentėjusios draugės, teismas nukentėjusios ir liudytojų parodymus vertina kartu su visais byloje esančiais įrodymais, o taip pat ir kaltinamojo parodymų kontekste. Iš teisiamojo posėdžio metu nustatytų bei byloje esančių duomenų akivaizdu, jog net ir 2014 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismui priėmus sprendimą ištuokti L. Z. ir L. Z., L. Z. nenorėjo susitaikyti su skyrybų faktu, ką patvirtino ir pats kaltinamasis bei nukentėjusioji. Baudžiamojoje byloje esantys Šilainių PN pateikti duomenys apie L. Z. kreipimąsi į policiją dėl L. Z. elgesio rodo, kad nukentėjusioji nuo 2013-11-11 iki 2014-04-17 kreipėsi net 7 kartus, didžioji dalis kreipimųsi yra dėl L. Z. smurtinio elgesio (1 t., b.l. 147-148). Teisme apklausiamas kaltinamojo tėvas L. Z. apibūdino kaip ir draugišką, bet kartu ir galintį bekalbant įsiplieksti, neesant visai tylų ir ramų. L. Z. nurodė, jog kaltinamasis yra ūmaus būdo, dažnai vartoja alkoholį, o tuomet tampa itin agresyvus. Šiuos nukentėjusios žodžius patvirtina byloje esanti 2015 m. gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-415 (1 t., b.l. 107), kurioje L. Z. nurodomas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus, priklausomybės sindromas. Be to, L. Z. polinkį į smurtą iškalbingai patvirtina ir 2015 m. spalio 8 d. L. Z. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 140 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo savo mažamečio sūnaus atžvilgiu. Teisiamojo posėdžio metu perklausytas garso įrašas tarp L. Z. ir jo vaikų bei L. Z., apžiūrėtas nukentėjusios pateiktas mobilaus ryšio telefonas bei į jį gautos L. Z. siųstos SMS žinutės, kurių turinys taip pat yra grasinančio pobūdžio, patvirtina apie nukentėjusiajai iškilusios grėsmės gyvybei realumą. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečius L. Z. padarytus veiksmus, į konfliktiškus nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius, į byloje esančius L. Z. polinkį į smurtą patvirtinančius duomenis, į tai, kad L. Z. per vienerius metus teisiamas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš savo buvusios šeimos narius jau antrą kartą, pagrįstai pripažįsta, kad nukentėjusioji L. Z. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų suformuotą praktiką, grasinimo realumui nėra būtina, kad grasinantis asmuo iš tikrųjų ketintų realizuoti grasinimą, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Akivaizdu, kad buvusioje šeimoje kilę didelės problemos dėl L. Z. priklausomybių psichiką veikiančiomis medžiagomis bei smurto, net ir iširus šeimai nepasikeitė ir neišnyko, o, situacijai negerėjant bei L. Z. nesusitaikant morališkai su ištuokos faktu bei šeimos praradimu, kaltinamojo veiksmai pradėjo įgyti ir kriminalinį pobūdį, ką rodo jo ne vienas teistumas dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš kaltinamojo parodymų seka, jog L. Z., nesusitaikydamas su mintimis, kad išsituokus L. Z. kuria naują gyvenimą be jo, sąmoningai turėjo tyčią grasinti L. Z. ją nužudyti, bei elgtis tiek įtikinamai, jog jo grasinimai nukentėjusiajai atrodytų realūs, ir norėjo būtent tokios nukentėjusios būsenos. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, L. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam L. Z. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: L. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika baigta. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 107), teistas (1 t., b.l. 134-139). Psichiatrinis gydymas, įskaita: VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare gydėsi 2 kartus. (b.l. 103); VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos Klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare 2 kartus. (1 t., b.l. 82) Specialisto išvadoje nurodoma, kad L. Z. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga. (1 t., b.l. 107). Narkologinis gydymas, įskaita: Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota. (1 t., b.l. 79).

L. Z. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, turi pastovią gyvenamąją vietą, išsituokęs.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Atkreiptinas dėmesys, kad L. Z. per itin trumpą laiką teisiamas nebe pirmą kartą, ankstesnis teistumas taip pat yra dėl smurto artimoje aplinkoje, kas rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) L. Z. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežta – trumpalaikė laisvės atėmimo - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes (BK 49 str. 3 d.). Teismo manymu, prokuroro parašoma ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju būtų pernelyg griežta bausmės rūšis, dar įvertinus ir straipsnio sankcijoje numatytą itin platų alternatyvių bausmės rūšių spektrą, o realios ilgalaikės bausmės netaikymas ir švelnus bausmės vykdymo atidėjimo institutas neužtikrintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.).

L. Z. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų apmokėjimui nepateikta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

L. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir nuteisti jį 40 (keturiasdešimčiai) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti 2015-10-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto ir 4 (keturių )MGL dydžio baudą (150,64 eur), arešto bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio L. Z. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

L. Z. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.