- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 1-39-455/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- N. L., Teisiamajame
- Kaltinamasis
- E. L.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas
- Kategorijos
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei, gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui, nukentėjusiajai N. L.,
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013-01-30 Utenos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;
2) 2013-04-03 Utenos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. 2013 m. lapkričio 18 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose kilusio konflikto metu tyčia pargriovė savo buvusią sutuoktinę N. L. ant grindų ir, ranka uždengęs jai burną bei nosį, stipriai spaudė, po to ranka suspaudė kaklą, tuo nukentėjusiajai N. L. dėl viršutinės ir apatinės lūpų kraujosruvos gleivinėje, kaklo dešinės ir kairės pusės kraujosruvų padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2013-11-18, užėjo pas buvusią sutuoktinę. Tarp jų kilo konfliktas ir, norėdamas atimti iš jos telefoną, parvertė ant grindų bei spaudė burną ir kaklą. Jis prieš santuokos nutraukimą jau gyvena atskirai su nukentėjusiąja. Jų nesieja jokie ryšiai.
Nukentėjusioji N. L. davė tokius pačius parodymus ir nurodė, kad ji su kaltinamuoju gyvena atskirai nuo 2013 m. sausio mėnesio. Jų niekas nesieja.
Iš 2013-11-19 specialisto išvados Nr. G 237/13(08) matyti, kad N. L. dėl viršutinės ir apatinės lūpų kraujosruvos gleivinėje, kaklo dešinės pusės ir kaklo kairės pusės kraujosruvos padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11).
Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka) parodė, kad 2013 m. lapkričio 18 d., apie 19 val., ėjo pas N. L. į svečius, (duomenys neskelbtini). Nespėjus prieiti iki durų, išgirdo iš buto sklindantį triukšmą, N. L. šaukė: „Paleisk, nesmauk“. Jam pabeldus į duris, riksmas kuriam laikui dingo, po to vėl išgirdo šios pagalbos šauksmą ir dar kartą pabeldus į duris, jas atidarė pati N. L., kuri buvo apsiverkusi, plaukai suvelti. Įėjęs į vidų, pamatė E. L.. E. L. jam pasakė, kad E. šią smaugė, mušė, dėl to jis šį iš namų išvarė (b. l. 15).
Iš 2013-11-18 patikrinimo alkotesteriu nustatyta E. L. 0,50 promilių girtumas (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad santuoka tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nutraukta 2013-07-11 (b. l. 76).
Nukentėjusioji tiesiogiai nurodė į kaltinamąjį kaip asmenį, kuris prieš ją naudojo fizinį smurtą. Šias jos nurodytas aplinkybe patvirtino teismo medicinos specialisto išvada bei ikiteisminio tyrimo metu duoti M. T. parodymai. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino. Šie įrodymai yra tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą įrodomąją medžiagą ir yra gauti nepažeidžiant BPK nustatytų reikalavimų. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis savo veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Kaltinamajame akte kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis šeimos nariui nežymiai sutrikdė sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d.
Teismų praktikoje yra laikoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Kasacinė nutartis Nr. 2K–525/2013). Kaip matyti iš kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymų, jie gyveno atskirai, nukentėjusioji turi draugą, jų nesiejo jokie bendri reikalai. Teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013 Nr. 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Todėl ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad nukentėjusioji nebuvo kaltinamojo šeimos narys. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo veika perkvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė ir prašė bylą nutraukti. Kaltinamojo gynėjas prašė baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis BPK 409 str. 2 d.
2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 1 d. nustato, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Kaltinamasis buvo susietas su nukentėjusiąja santuokiniais ryšiais, todėl jo atžvilgiu taikytinas šis įstatymas. Pagal minėto įstatymo 1 str. nuostatas nusikalstamos veikos dėl smurto artimoje aplinkoje priskiriamos prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų ir yra nagrinėjamos valstybinio, bet ne privataus kaltinimo tvarka. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu baudžiamasis procesas nutraukiamas tokiu atveju, kai nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau šio punkto pagrindu baudžiamasis procesas gali būti nutraukiamas tik tada, kai BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų padarymu asmuo kaltinamas privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. Baudžiamajam procesui dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų vykstant bendra tvarka, susitaikymas BPK XXX skyriaus nustatyta tvarka yra negalimas, atitinkamai baudžiamasis procesas negali būti nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Todėl ir perkvalifikavus kaltinamojo veiką procesas turi būti vedamas ir priimamas procesinis sprendimas, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo normomis, kurios reglamentuoja baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, kai yra palaikomas valstybinis kaltinimas.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažino padarytos neturtinės žalos dydį bei susitarė su nukentėjusiąja dėl šios žalos atlyginimo (BK 59 str. 1 d. 2 punktas, 2 dalis).
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už padarytą veiką atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia, teistas (b. l. 34-41); administracine tvarka baustas (b. l. 44-45) į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b. l. 42); pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b. l. 43), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kitos skirtos kriminalinės bausmės dėl nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš nukentėjusiąją, nepasiekė tikslo (BK 41 str. 2 d. 1 p.), daro išvadą, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo aktyvią atgailą (sutiko atlyginti žalą ir susitarė dėl jos atlyginimo), į tai, kad jis turi nuolatinį darbą, o realus bausmės atlikimas nutrauks šiuos socialiai vertingus ryšius, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. Įvertinant, tai, kad kaltinamasis sistemingai naudoja fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu (nuo 2012-04-08 iki 2013-11-18 penkis kartus), daro išvadą, kad jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens (BK 67 str. 1 d. 8 p.).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji pareiškė 3000 Lt ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo.
Kaltinamasis ieškinį pripažino bei susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš 2013-11-19 specialisto išvados Nr. G 237/13(08) matyti, kad N. L. dėl viršutinės ir apatinės lūpų kraujosruvos gleivinėje, kaklo dešinės pusės ir kaklo kairės pusės kraujosruvos padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11).
Nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis įrodo, kad ji patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jos sveikata. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).
Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis tyčiniais veiksmais padarė sužalojimą nukentėjusiajai, t.y. nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji buvo sumušta savo namuose, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis yra dirbantis, tačiau jo turtinė padėtis nėra itin gera. Tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius yra toks, kad leidžia daryti išvadą, jog ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajai nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas. Nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, kad ateityje jai reikalingos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytinas 1500 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu prie šios bausmės pridėti iš dalies likusią neatliktą bausmę pagal 2013-04-03 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nuo nuosprendžio paskelbimo dienos uždrausti šešis mėnesius prisiartinti prie N. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauti ir ieškoti ryšių su ja, lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
2013-11-19 Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo nutartimi Nr. KP-692-839/2013, E. L. skirtą įpareigojimą laikinai nesiartinti prie N. L., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, panaikinti.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią.
Nukentėjusiosios N. L. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš E. L. vieną tūkstantį penkis šimtus litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui N. L. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.