- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- 1-102-1058/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30935-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- K. D.
- Nukentėjusysis
- H. B.
- Advokatai
- Kazimiras Poplovuchinas
Nukentėjusiajam H. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteista, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. D. 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu dūrė savo broliui H. B. į nugarą, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusio H. B. sveikatą padarydama taškinę durtinę nugaros srities žaizdą (-as).
Kaltinamoji K. D. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Neatsimena net to, kas šią diena vyko, todėl to, kas vyko prieš metus tuo labiau neatsimena. Neįsivaizduoja, dėl ko įvyko konfliktas su broliu, gyvena kartu, šiuo metu nekonfliktuoja. Gyvenime nieko nepuolė, gynėsi nuo brolio. Jeigu nurodyta, kad dūrė šakute, reiškia dūrė, bet vaizdžiai šio veiksmo neatsimena. Brolis jai peiliu trenkė per galvą, pas ją galvoje yra likę randai, o tiksliau užkietėjęs kraujas, žaizdos iki šiol nėra užgijusios, tačiau nežino, ar tai buvo tą pačią įvykio dieną. Nežino, kodėl apie tai nesakė policijos pareigūnams. Įvykio metu kiti broliai galimai buvo bute, jie niekur neišeina, yra bedarbiai. Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė vis tiek įvykio aplinkybių neatsimena. Galimai galėjo durti broliui šakute, bet tai buvo savigyna, o ne puolimas. Iš skausmo sudavė broliui, nes jis ją mušė. Pamena, kad buvo atvažiavusi policija, greitoji.. Ją tą dieną vežė į ligoninę. Kiti jos broliai nieko nematė. Papildomai nurodė, kad jaunystėje gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Ikiteisminio tyrimo metu K. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad gyvena keturių kambarių bute su broliais M. B., J. B. ir H. B.. 2020 m. rugpjūčio 3 d. visą dieną nuo ryto jos brolis J. ir H. namuose kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o brolis M. buvo savo kambaryje. Ji visą dieną buvo namuose, ką tiksliai visą dieną veikė neprisimena, ar vartojo alkoholį, neprisimena. Tarp jų su broliu H. galėjo įvykti žodinis konfliktas, nes jie konfliktuoja dažnai, tačiau dėl ko įvyko žodinis konfliktas 2020 m. rugpjūčio 3 d., ji neprisimena (b. l. 64-65, 71).
Nukentėjusysis H. B. teisme parodė, kad įvykio dieną sėdėjo pas brolį M. kambaryje, gėrė alų, žiūrėjo televizorių. Vėliau užėjo pas J. paprašyti cigarečių, ten ant sofos sėdėjo K. Jis pamatė, kad ant stalo stovi alus ir paprašė, kad duotų paragauti. J. davė paragauti, o K. papriekaištavo, sakė neduoti. Ji tuo metu sėdėjo ant sofos, pradėjo rėkti, isterikavo dėl alaus, puolė atiminėti stiklinę, jis ją atstūmė ir išgėrė. Po to atsisuko ir jau ėjo į savo kambarį, kaip pajuto dūrį. K. D. jį pavijo ir dūrė su šakute į nugaros vidurį, tiesiai į stuburą. Šakutė, su kuria jam dūrė buvo J. kambaryje. Po to, kai jam dūrė, nuėjo pasikeisti marškinių, nes jo visi buvo kruvini. Kodėl K. D. jam dūrė, nežino, galbūt pagailėjo alaus, nes jis dalį išgėrė. J. nieko nematė, jis žiūrėjo televizorių ir nežiūrėjo, kaip jie su K. D. stumdosi. Tokie konfliktai nebūna dažni. Seseriai atleido tą pačią dieną ligoninėje, ji jo atsiprašė. Sesuo kažkada anksčiau yra dūrusi broliui M. peiliu, kai ji išgeria, būna agresyvi, isteriška. Pats jai peiliu į galvą nėra sudavęs. Kas jai galėjo suduoti į galvą, nežino. Sesuo turi problemų su atmintimi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. jis namuose alkoholį vartojo kartu su broliu J. Apie 12 val. jo sesuo K. D. grįžo į namus su vyno buteliu, namuose ji gėrė viena. Vėliau, apie 18 val., jo brolio kambaryje, kur jie vartojo alkoholinius gėrimus, K. jau buvo baigusi gerti savo vyno butelį ir pradėjo konfliktuoti su jais dėl to, kad jos niekas nevaišina alkoholiu. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jis norėjo išvengti šio konflikto, todėl nusprendė išeiti iš kambario ir jam išeinant jis pajuto nugaroje stiprų fizinį skausmą, jautė, kad kažkas lyg būtų įdūręs. Atsisukęs pamatė savo sesę K., kurį laikė dešinėje savo rankoje metalinę šakutę ir suprato, kad būtent ji jam dūrė į nugarą. Po šio dūrio jis išėjo į savo kambarį, kur iškvietė greitąją pagalbą, kadangi jam skaudėjo nugarą ir iš jos kraujavo. Taip pat atvažiavo ir policijos pareigūnai, kurie sulaikė jo sesę K. Po šio įvykio jį išvežė greitoji medicinos pagalba. Jo sesuo dažnai vartoja alkoholį, kai būna išgėrusi yra labai agresyvi ir neprognozuojama. Smurtą naudoja ne pirmą kartą, buvo atvejis kai ji perpjovė jo broliu M. ranką, buvo kreiptasi į policiją. Dėl šiandien suduoto dūrio šakute jam į nugarą jis juto fizinį skausmą (b. l. 17-19).
Liudytojas M. B. teisme parodė, kad yra kaltinamosios brolis ir sutiko duoti parodymus. Parodė, kad įvykį atsimena, K. su H. buvo virtuvėje, iš pradžių jie nepasidalijo puodo, H. sakė jai nelįsti į virtuvę, nes jis ten verda. Jis (M. B.) tuo metu buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių, todėl konflikto nematė, tik girdėjo. Visas veiksmas truko neilgai, maždaug minutę-dvi. Išgirdo, kaip H. sušaukė, - „o velnias, papjovė“ ir nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Nuėjęs pamatė, kad H. rankoje laiko šakutę, jam nugaroje matėsi keturios skylės. Suprato, kad K. dūrė jam šakute į nugarą, brolis galbūt tą šakutę atėmė iš jos arba nuo žemės pakėlė, pats sau įsidurti jis negalėjo. Prieš tai, šakutė gulėjo ten, kur visos šakutės, atskirame stalčiuje. Konflikto metu H. ir K. virtuvėje buvo tik dviese, kitas jų brolis (J. B.) buvo savo kambaryje, K. pas J. nuėjusi nebuvo. Vizualiai K. neatrodė neblaivi, policija turėjo tikrinti jos blaivumą. H. irgi atrodė taip pat. Po įvykusio konflikto H. nuėjo į savo kambarį, o K. pradėjo ant jo (M. B.) šaukti. K. D. turi polinkį smurtiniams veiksmams ir pats yra nuo jos nukentėjęs, yra sužeidusi peiliu. Kai išgeria, K. D. tampa agresyvi, ji visada pirma puola. Atrodo prieš 10 metų, po vyro mirties, sūnus buvo išvežęs K. D. į (duomenys neskelbtini), neatsimena, ar ji ten ilgai gydėsi. Ar ji turi problemų su atmintimi, negali pasakyti, mažai bendrauja. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. papildomai nurodė, kad pas jį atbėgęs brolis H. B. rodė nugarą ir sakė, kad pažiūrėtų, ką padarė K. H. B. ant nugaros matė daug kraujo ir durtinę žaizdą. Priešingai, nei sakė teisme, nurodė, kad H. B. jam pasakė, kad dūrė su šakute, pačios šakutės nematė. Iš H. B. žodžių suprato, kad tarp jo ir K. D. konfliktas įvyko dėl televizoriaus, nes jis neleido sesei žiūrėti. Taip pat nurodė, kad konflikto metu K. D. buvo išgėrusi (b. l. 22-23).
Liudytojas J. B. teisme parodė, kad yra K. D. brolis dvynys ir sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad yra po gydymosi ligoninėje, galvos sutrenkimas jam konstatuotas nebuvo, tačiau turi problemų su atmintimi, nagrinėjamo įvykio ir kaip buvo apklaustas policijoje, neatsimena. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad to įvykio beveik neatsimena, galvojo, kad broliui H. B. buvo suduota plaktuku. Silpnai atsimena, kad brolis buvo sužalotas. Gali būti, kad K. D. sėdėjo jo kambaryje, bet paties brolio H. B. sužalojimo fakto, nematė. Išgėrusi K. D. nesupranta, ką daro, nors ir nebūna agresyvi. Brolis H. B. išgėręs būna ramus. Nežino, ar sesuo gydėsi anksčiau, ar turi problemų su atmintimi, taip pat nežino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 15 val. išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Grįžo iš parduotuvės apie 15.15 val. Namuose H. pasakė, kad sesuo K. šakute įdūrė į nugarą. Per marškinius matėsi kraujas. K. tuo metu sėdėjo jo kambaryje. Paklausė K. kas atsitiko, tačiau ji tylėjo. Šakutės, kuria dūrė, nematė, negali nurodyti kur ją padėjo. Žodinių konfliktų yra buvę ir anksčiau. Ar sesuo buvo neblaivi atsakyti negali. Kai sesuo K. išgeria, būna priekabi, H. kai išgeria būna ramaus būdo. Ar šiandien vartojo alkoholio, nežino (b. l. 26-27).
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad patruliavo su kolega ir gavo pranešimą, jog žmogų padūrė su šake. Atvykę ant nukentėjusiojo nugaros pamatė durtines žymes nuo šakutės. Tada sulaikė kaltinamąją. Visų įvykio aplinkybių neatsimena, bet faktinės aplinkybės buvo tokios, kad tai K. D. dūrė nukentėjusiajam. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, neklausė jų (pareigūnų) reikalavimų, šaukė, todėl jai buvo uždėti antrankiai, bet ji iš antrankių išsivadavo. Tada dar kartą uždėjo jai antrankius ir ji buvo išvežta į areštinę. Moteris elgėsi neadekvačiai, šūkavo, nieko rišliai nekalbėjo. Iš tokio jos elgesio buvo galima spėti, kad ji buvo išgėrusi arba turi kažkokią ligą. Ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 29-30).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., 18.21 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo sesuo jam su šakėmis dūrė į nugarą (b. l. 3).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio J. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.335 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – VPK OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ekipažui V1107 reikalinga pagalba pristatyti sulaikytą asmenį į VPK OVS. Atvykus nurodytu adresu V1107 perdavė sulaikytą K. D., kurią jie pristatė į VPK OVS, sulaikymo metu panaudoti antrankiai (b. l. 8).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą per duris matomas ilgas koridorius, koridoriuje bendra tvarka pažeista, betvarkė. Butas keturių kambarių su virtuve ir sanitaritariniais mazgais. Nuo pagrindinių durų į butą kairėje pusėje durys – užėjimas į virtuvę. Virtuvėje netvarka, nešvara. Kairėje pusėje virtuvėje stovi baltos spalvos spintelė, ant kurios guli maisto įrankiai, šaukštai, šakutės, daiktai. 3 vnt. šakutės, pažymėtos Nr. 1, paimtos ir supakuotos į vką Nr. 1. Dešinėje virtuvės pusėje kriauklė ir viryklė. Kraujo lašų ar kitų tyrimui reikšmingų objektų nepaimta. Virtuvės gale dešinėje pusėje durys į kambarį Nr. 2. Kambaryje netvarkinga, daiktai išmėtyti, betvarkė. Šalia lovos stovi baltos spalvos spintelė, ant jos lėkštė, kurioje guli varškė ir šakutė. Viena šakutė pažymėta Nr. 2 paimta ir supakuota į voką Nr. 2. Einant buto koridoriumi kairėje pusėje yra tualetas ir vonia. Praėjus koridorių ir pasukus į kairę, patenkama į kambarį Nr. 3. Kambaryje Nr. 3 bendra tvarka nepažeista. Einat tiesiai, po kaire puse patenkama į kambarį Nr. 4 kambaryje tvarka pažeista, betvarkė, visur mėtosi daiktai. Kambario gale kairėje pusėje stovi rudos spalvos spintelė, ant kurios guli šakutė. Šakutė pažymėta Nr. 3 paimta ir supakuota į voką Nr. 3. Koridoriaus dešinėje pusėje tolygiai su kaire durys į patalpą Nr. 5, kambaryje bendra tvarka pažeista, viskas suversta, kambario gale, kairėje pusėje ant rudos spalvos spintelės guli dvi šakutės. Dvi šakutės pažymėtos Nr. 4 paimtos ir supakuotos į voką Nr. 4. Kraujo lašų ar kitų reikšmingų tyrimui objektų nepaimta. Bute, laiptinėje ir lauke vaizdo stebėjimo kameros nėra (b. l. 35-44).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo perklausytas 2020 m. rugpjūčio 3 d. garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Centro informacinėje sistemoje 2020 m. rugpjūčio 3 d. Užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Skambučio garso įraše Nr. 2020_08_03_18-18-56_25.08, girdysi vyriškas balsas. Į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras, prisistatęs H. B., pranešė, kad jį „truputi sužalojo“ sesuo, sužalojo „į nugarą šakėm“, su ja nekonfliktavo, tiesiog buvo pas brolį kambaryje, kalbėjosi. Nurodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), prašė iškviesti greitąją. Taip pat nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metai, sesuo šiuo metu užsidarė pas save kambaryje, ji neadekvati ir „gatava“ (b. l. 45-46).
2020 m. rugpjūčio 3 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2020-81001/1040-V-2020-126432 nurodyta, kad pacientui H. B. diagnozuota – kitų krūtinės ląstos sričių žaizda, krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus žaizdos. Taip pat nustatytas girtumas Nurodytos traumos aplinkybės – (duomenys neskelbtini) sesuo įdūrė su šakute, policija buvo įvykio vietoje (b. l. 49).
2020 m. rugpjūčio 3 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje atžymėta, kad H. B. padarytas trauminis sužalojimas nugaroje – konstatuotas kraujavimas, minkštųjų audinių sužalojimas, skausmas, nurodyta, kad namuose į nugarą su šakute dūrė sesuo (b. l. 50).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad VTMT Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis, apžiūrėjęs H. B. GMP kvietimo kortelę Nr. 2008346818 ir medicinos dokumentų išrašą Nr. LA 2020-81001/1040-V-2020-126432, pateikė specialisto išvadą, kad H. B. 2020 m. rugpjūčio 3 d. RVUL nustatyta taškinė durtinė nugaros žaizda(-os) (viena ar keletas žaizdų, iš aprašymo nustatyti negalima), kuri galėjo būti padaryta duriančiu nedidelio skersmens, daiktu ar įrankiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Ar tai galėjo būti padaryta valgymui naudojama šakute, nustatyti negalima. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 51).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu „2020_0803_183337_009“ (įrašo trukmė 05.02 min), matyti, kaip pareigūnai patenka į buto vidų, pareigūnė užeina į virtuvę, o kitas pareigūnas koridoriuje mato moterį, pasitikslina, ar ji yra K., moteris patvirtino, kad taip, tada pareigūnai jos paprašo išeiti į bendrą koridorių. Kitame kambaryje rastas vyras prisistatė nukentėjusiojo ir kaltinamosios broliu. 02.01 min. pareigūnas paklausė „Kas čia buvo?“ 02.02 min. vyriškis „nežinau, jie ten abu virtuvėje“. 02.06 min. pareigūnas „o ką girdėjote, jus čia sėdėjote?“. 02.15 min. vyriškis „aš čia visada sėdėjau“. 02.19 min. pareigūnas „ir ta prasme girdėjote konfliktas ten įvyko?“. 02.20 min. vyriškis atsakė „mhm“. 02.26 min. pareigūnas „konfliktas įvyko tarp tos moteriškės, kur atėjo (-) sesuo Jūsų?“. 02.29 min. vyriškis atsakė „mūsų sesuo“. 02.34 min. pareigūnas „jinai dabar yra išgėrusi taip, ir girdėjote kaip ji broli sužeidė?“. 02.57 min. vyriškis atsako „jinai visada su šakutėm ir peiliais, va pažiūrėkit (ir vyriškis rodo savo kairės rankos sužeidimus iš ankščiau). 03.04 min. pareigūnas „tai čia ta pati moteriškė ir jums padarė?“. 03.06 min. vyriškis „o ką jus galvojate, taip“. Kitame kambaryje pareigūnas rado dar vieną vyrą, šis patvirtino brolio nurodytas aplinkybes. Vaizdo įraše, pavadinimu „2020_0803_183838_010“ (įrašo trukmė 5 min.), užfiksuota, kaip pareigūnas tikrina vieno iš brolių duomenis, pasitikslina, ar ta sesuo visada tokia agresyvi būną, vyriškis atsakė „pasitikrinkite savo duomenis, pamatysite ištisai kviečia ir kviečia“. Vaizdo įraše, pavadinimu „2020_0803_184337_011“ (įrašo trukmė 5 min.), 00.36 min. pareigūnas prašo, kad moteris nusiramintų, tojau išsiaiškins visas aplinkybes. 00.40 min. K. D. pradeda šaukti „ką išsiaiškinsim?“. 1.50 min. pareigūnas dar kartą prašo paaiškinti, kas nutiko, o K. D. dar kartą teigė, kad gynėsi, ji sako kad ją skriaudžia. Vaizdo įraše, pavadinimu „2020_0803_184836_012“ (įrašo trukmė 5 min.), 01.58 min. matoma, kaip GMP darbuotojas tvarsto žaizdą nukentėjusiajam nugaroje. Pareigūnas klausia K. D., kokia šakute ji sužeidė savo broli, o šį atsako, kad nieko nežino, kokia šakutė. Vaizdo įraše, pavadinimu „2020_0803_185335_013“ (įrašo trukmė 5 min.), matosi, kaip 00.57 min. nukentėjusysis išeidinėdamas paskui GMP brigada sako, kad paleistų jo seserį (K. D.). Įtariamoji verkė. Pareigūnas sako „einam į lauką pakvėpuosim“, įtariamoji sako „gerai“, tačiau ji greitai pabėga, o pareigūnas sako palaukti ir nusiveja paskui ją. 01.36 min. moteris (K. D.) sako „paleiskit, paleiskit jūs neturit teisės manęs liesti“ (moteris šaukė, verkė). 03.18 min. pareigūnas aiškina moteriai, kad šį nelaužtų antrankių ir kad pati savęs nežalotų, tačiau moteris neklauso pareigūno. Vaizdo įraše, pavadinimu „2020_0803_185502_001“ (trukmė 03.54 min.), matosi, kaip pareigūnai įtariamajai uždeda antrankius ir veda į policijos tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašo 02.46 min. sulaikyta moteris be jokios priežasties pradeda šaukti ir gulasi į automobilį ant kairiojo šono. 3.00 min. pareigūnas padeda moteriai atsisėsti, o šį necenzūriniais žodžiais pareigūnus pasiunčia(b. l. 52-55).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo atveju K. D. kaltinama nežymiai sutrikdžiusi savo brolio sveikatą, todėl yra tinkamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.
Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu K. D. neigė tyčia sužalojusi H. B., tvirtino išvis neprisimenanti įvykio aplinkybių. Teisme nurodė, kad gal ir galėjo durti jam šakute, nes nuo jo gynėsi, brolis peiliu trenkė jai per galvą, žaizda kraujavo. Policijos pareigūnų vaizdo įraše užfiksuota, kad įvykio vietoje K. D. sakė, jog nieko apie brolio sužalojimą šakute nežino, tai sakė, jog nuo brolio gynėsi. Toks K. D. parodymų nenuoseklumas, vengimas teisme duoti parodymus, sudaro pagrindą abejoti jos nuoširdumu ir jos parodymus vertinti kaip kaltinamosios gynybinę poziciją. Pastebėtina, kad nagrinėjamų įvykių neprisiminimas kaip primityvi gynybinė pozicija įvertinta ir 2021 m. lapkričio 29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, K. D. kaltė dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Nukentėjusysis H. B. parodė, jog būnant namuose šakute į nugarą jį sužalojo sesuo K. D.. Liudytojas M. B. patvirtino H. B. parodymus. Nors teigė paties sužalojimo fakto nematęs, tačiau girdėjo, kaip H. B. sušaukė „o velnias, papjovė“. Teisme parodė, kad nuėjęs pažiūrėti, kas nutiko, pamatė nugaroje sužalotą brolį. Jam atėjus, virtuvėje stovėjo tik H. B. ir K. D.. Iš ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo duotų parodymų seka, kad jis nebuvo nuėjęs į virtuvę ir, kad H. B. pats pas jį atėjo parodyti sužalojimo, pasakė, kad kaltinamoji šakute dūrė jam į nugarą. Bet kuriuo atveju liudytojas nuosekliai patvirtino, jog iš karto po sužalojimo sužinojo, kad jį padarė K. D.. Teisme apklaustas liudytojas J. B. įvykio iš vis neprisiminė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad būnant namuose H. B. pasakė, jog sesuo K. D. šakute įdūrė į nugarą. Per marškinius matėsi kraujas. Taigi, taip pat paliudijo, kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamoji. Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimas, kad pranešėjo sesuo pranešėjui su šakėmis dūrė į nugarą. Analogiška sužalojimo aplinkybė nurodyta ir medicinos dokumentų išraše bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, jog apžiūros metu nukentėjusiojo krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje vidurinėje dalyje stebimos taškinės žaizdelės. BPC garso įraše girdėti kaip H. B. praneša, jog sesuo sužalojo jį į nugarą su šakėm, kol jis kalbėjosi su broliu. Nurodyta įrodymų visuma neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, jog 2020 m. rugpjūčio 3 d. būdama namuose K. D. dūrė šakute savo broliui į nugarą. Apžiūrėjęs H. B. medicininius dokumentus specialistas nustatė, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus kūno sužalojimas, todėl K. D. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.
Teismas atmeta kaltinamosios iškeltą savigynos versiją. Nors K. D. tvirtino, kad brolis ją skriaudė, sužalojo galvą dėl ko jai net bėgo kraujas, atsirado randas, tačiau iš pareigūnų įvykio vietoje daryto vaizdo įrašo matyti, kad nei kaltinamosios galvoje, nei kitose kūno vietose jokių akivaizdžių sužalojimų nėra. Gynyba nuo jau prieš kurį laiką galimai nukentėjusiojo padarytų kaltinamosios atžvilgiu neteisėtų veiksmų negalima. Būtinoji gintis konstatuojama tik tuo atveju, kai kėsinimasis yra pavojingas, realus ir akivaizdus, t. y. šiuo metu prasidėjęs ir besitęsiantis. Nagrinėjamu atveju, nei iš kaltinamosios parodymų, nei iš byloje surinktų įrodymų teismas neturi pagrindo išvadai, jog K. D. veiksmai buvo gynybinio pobūdžio. Teisme apklaustas pareigūnas A. M. patvirtino, kad priešingai, nei H. B., kuris buvo ramus, įvykio vietoje, K. D. elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvi, neklausė pareigūnų reikalavimų, šūkavo. Tokie parodymai atitinka ir byloje esantį vaizdo įrašą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir sužalojimo lokacija rodo, kad sužalojimo metu H. B. buvo nusisukęs nuo K. D., atitinkamai darytina išvada, kad dūrio metu jai joks pavojus negrėsė.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamosios nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, bandė sumenkinti savo atsakomybę iškeldama savigynos versiją, todėl jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir kitas to paties straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau šiuo atveju pripažinti D. D. nustatytą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip to prašė gynėjas, nėra jokio pagrindo. Tokioje būsenoje kaltinamoji atsidūrė savo pačios veiksmų pasėkoje, todėl turi prisiimti kilusias pasekmes visa apimtimi ir šiuo pagrindu skirtinos bausmės švelninti negalima. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – K. D. neteista (b. l. 75-76), bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, tačiau padarytas nusižengimas nelaikytinas itin šiurkščiu, bausta pakankamai seniai, nuobauda negalioja (b. l. 81-82), niekur nedirba (b. l. 79), yra vyresnio amžiaus, į (duomenys neskelbtini) kreipėsi vieną kartą (duomenys neskelbtini), lankėsi gydytojo psichiatro konsultacijoje (b. l. 144), VšĮ (duomenys neskelbtini) gydyta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (b. l. 146), VšĮ (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 153). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2021 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-237/2021 nurodyta, kad kaltinamajai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 159). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus tesimo psichiatrijos skyriaus 2021 m. spalio 19 d.- lapkričio 29 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-191/2021 nurodyta, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu K. D. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos, tiek įvykio metu, tiek šiuo metu jai konstatuotas – (duomenys neskelbtini), kurie jai netrukdė ir šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę (b. l. 184-186). Taigi teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji yra pakaltinama ir gali atsakyti už savo neteisėtus veiksmus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajai tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimą ir draudimą: 1) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholį, narkotines medžiagas ir kt.). Nurodytų įpareigojimo ir draudimo paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai bei sudarys jai galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.
Ikiteisminio tyrimo metu K. D. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., 18.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. 14.03 val., t. y. vieną dieną (b. l. 58, 67), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
K. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, K. D. nustatyti šiuos įpareigojimus ir draudimą: 1) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, K. D. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., 18.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. 14.03 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.