Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo K. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą pagal šią nutartį skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 8 d. iki 2023 m. spalio 8 d. ir susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 1-1440-961/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos aplinkybės

1. K. V. kaltinamas tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, 2022-07-03 apie 01.19 val., įsibrovė į aptvertą statybų aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, UAB „A“ priklausantį 30150 eurų vertės betonavimo agregatą „PUTZ MASTER D-72629“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, K. V. kaltinamas tuo, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją šiomis aplinkybėmis: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, 2022-07-16 apie 05.04 val., nuo UAB „D“ aptvertos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), vartų nupjovę dvi 30 eurų vertės spynas bei 30 eurų vertės plieninį trosą, ant kurio kabėjo viena iš spynų, atidarę vartus įsibrovė į aptvertos teritorijos vidų, kur pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „D“ priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pastebėję įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, iš teritorijos pasišalino. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, K. V. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją šiomis aplinkybėmis: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., 2022-07-18, apie 00.50 val., nuo UAB „D“ aptvertos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), vartų nupjovę 15 eurų vertės spyną, atidarę vartus įsibrovė į aptvertos teritorijos vidų, iš kur pagrobė svetimą, UAB „D“ priklausantį bendros 5200 eurų vertės turtą: 5000 eurų vertės 1000 kg legiruoto metalo ir 200 eurų vertės 500 kg juodojo metalo. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Be to, K. V. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją šiomis aplinkybėmis: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., 2022-12-08 laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 4.30 val., išlaužę Valstybinio mokslinio tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslo centro dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), dešinės pusės vartų duris, įsibrovė patalpą, iš kur pagrobė svetimą, Valstybinio mokslinio tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslo centrui priklausantį bendros 830 eurų vertės turtą: 480 eurų vertės benzininę savaeigę vejapjovę, 50 eurų vertės kampinį šlifuoklį, 50 eurų vertės kampinį šlifuoklį „Makita“, 50 eurų vertės elektrinį grąžtą, 200 eurų vertės kompresoriaus variklį; J. D. priklausantį bendros 1386 eurų vertės turtą, t. y. 200 eurų vertės savaeigę vejapjovę ,,Turan“, 350 eurų vertės suvirinimo aparatą, 330 eurų vertės gręžimo stakles ,,Bosh“, 50 eurų vertės suktuvą-gręžtuvą „Deko“, 70 eurų vertės du spaustuvus, 28 eurų vertės ketverias reples, 16 eurų vertės dvejas reples, 15 eurų vertės penkis spaustuvėlius, 34 eurų vertės 17 veržliarakčių, 140 eurų vertės du ratukus su savadarbėmis stebulėmis, 30 eurų bei 16 vertės du komplektus kiaurymių iškirtimo įrankių, 10 eurų vertės fiksatorių-replių, 12 eurų vertės aštuonis fiksatorius, 10 eurų vertės du plaktukus, 15 eurų vertės akumuliatoriaus įkroviklį, 60 eurų vertės tris akumuliatorius, bei V. R. priklausantį 1500 eurų vertės vejos traktorių ,,Cub Cadet“ CC 1018 AN. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi K. V. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, jo terminą nustatant nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. vasario 3 d. nutartimi suėmimas buvo pratęstas iki 2023 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi suėmimas pratęstas iki 2023 m. liepos 8 d., o skundžiama nutartimi iki 2023 m. spalio 8 d., nustačius pagrindą, kad kaltinamasis K. V. bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo, taip pat darys naujas nusikalstamas veikas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai

8. Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

9. Nagrinėjamo skundo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Teismas svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nevertina įrodymų, o daro tik prielaidą dėl galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų bei patikrina, ar yra BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai bei sąlygos, todėl šiems klausimams išsiaiškinti nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

10. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad K. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties K. V. parodymuose, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos, objektų apžiūros protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymima, kad taikant kardomąsias priemones šių duomenų neturi būti tiek, kad pakaktų priimti apkaltinamąjį nuosprendį – jų turi pakakti įtarimui (kaltinimui) dėl asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje.

11. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog egzistuoja suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie nėra išnykę, ir būtinos sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

12. K. V. pareikštas kaltinimas dėl trijų apysunkių nusikaltimų nuosavybei, už kuriuos yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, sunkaus nusikaltimo, už kurį įstatymas numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Vis tik po BK pakeitimų šis nusikaltimas taip pat laikytinas apysunkiu, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis pagal susiformavusią teismų praktiką yra vienas iš pagrindų pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau šis kriterijus nėra vienintelė sąlyga taikyti asmens atžvilgiu šią kardomąją priemonę. Be šios nurodytos aplinkybės, suėmimo taikymo pagrindus turi pagrįsti ir kitos reikšmingos aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta (tai skunde pažymi ir kaltinamasis), kad nors kaltinamasis K. V. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, artimuosius giminaičius, tačiau šie ryšiai nėra pakankamai tamprūs, jog užtikrintų, jog jis nesislėps ir nebėgs tuo teismo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į tai, kad K. V. praeityje teistas septynis kartus, be kita ko ir už nusikaltimus nuosavybei, nedirba ir neturi jokio legalaus pajamų šaltinio, yra nevedęs, neturi vaikų, turi priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, kurias galimai vartoja jau beveik dešimtmetį taigi neturi stiprių socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika. Visų šių aptartų aplinkybių visuma, kartu vertinant gresiančios bausmės griežtumą, leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam gresiančių teisinių pasekmių K. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Kardomoji priemonė – suėmimas – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama (tęsiamas jos terminas), esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Minėta, kad K. V. yra pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos apysunkių (ir sunkaus) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokių duomenų yra.

14. Kaip minėta, kad K. V. nedirba, kaltinamas net keturių nusikaltimų padarymu, kurie susiję su neteisėtų pajamų gavimu, kas reiškia, kad pajamas jis gauna darydamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis anksčiau teistas 7 kartus, daugiausiai už nusikaltimų, susijusių su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu, padarymą. Paskutinė K. V. inkriminuota nusikalstama veika galimai buvo padaryta po to, kai jo atžvilgiu jau buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ankstesni kaltinamojo teistumai, taip pat tai, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė atlikdamas laisvės apribojimo bausmę bei kartu vykstant teisminiam procesui kitoje baudžiamojoje byloje (proceso Nr. 1-01-1-37528-2021-3), ne tik itin neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, bet ir leidžia pagrįstai manyti, jog galimai jo padarytos 4 nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o padarytos dėl susiformavusio neigiamo požiūrio ir netinkamo elgesio modelio. Be to, pažymėtina, kad ankstesniais teismo sprendimais už nusikalstamų veikų padarymą įtariamajam buvo paskirtos įvairios bausmės, tačiau jos nebuvo pakankamai efektyvios, kad teigiamai paveiktų K. V. elgesį ir atgrasytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje K. V. ir toliau darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl daroma išvada, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindas.

15. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi pratęsdamas K. V. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – terminą Lietuvos Respublikos BPK įstatymo nuostatų ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei teismų formuojamos praktikos nepažeidė. Pratęstas trims mėnesiams suėmimo terminas yra protingas ir proporcingas, atitinkantis aukščiau aptartus duomenis. Netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, skiriant skunde minimas švelnesnes kardomąsias priemones, šiuo atveju nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad visų šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu K. V. galiojo net trys švelnesnės kardomosios priemonės kitoje baudžiamojoje byloje (proceso Nr. 1-01-1-37528-2021-3): rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (paskirtos nuo 2021 m. gruodžio 9 d.), tačiau šių kardomųjų priemonių kompleksas jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Esant tokioms aplinkybėms, šių kardomųjų priemonių skyrimas nėra galimas, o už suėmimą švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos siekiant užtikrinti K. V. dalyvavimą teismo procese ir naujų nusikaltimų darymo užkardymą.

16. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį kaltinamojo K. V. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo K. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.