Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-137-1021/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
1-137-1021/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34593-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
D. S.
Nukentėjusysis
mažamečio V
Advokatai
Laimutė Bagdzevičienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-137-1021/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34593-2022-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1;1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,kaltinimą palaikant prokurorams Ramučiui Mickui, J. Š. – Pečkienei,dalyvaujant: kaltinamajai D. S., jos gynėjai advokatei Laimutei Bagdzevičienei,

nukentėjusiojo mažamečio V. T. įgaliotai atstovei advokatei A. N., įstatyminiam nukentėjusiojo mažamečio V. T. atstovui V. T.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam mažamečiui V. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) V., L.Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, auginanti vaiką, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1). 2017-09-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 16 MGL (602,56 Eur) bauda;

2). 2018-11-20 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2017-09-12 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 16 MGL dydžio bauda, bei paskirta galutinė subendrinta bausmė -8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir 16 MGL bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);

3). 2019-09-27 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta bausmė - aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2018-11-20 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi bei visiško sudėjimo būdu su 2018-11-20 nusprendžiu paskirta bauda, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – vieneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo ir šešiolikos MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3 (tris) pirmus probacijos mėnesius dalyvauti smurtinio elgesio artimoje aplinkoje pataisos programoje; visą probacijos laiką nevartoti alkoholio. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, įpareigota per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ Psichikos sveikatos skyriuje pas psichiatrą, šiam nustačius, jog jai dėl psichikos sutrikimo reikia gydymo, gydytis pagal psichiatro nurodymus. 2021-12-19 išregistruota pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Bauda išieškota, teistumas neišnykęs.

kaltinama, padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos.

D. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, tai yra: 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje- liepos mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)., pakrovėjo laidu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bei ne mažiau du smūgius kėde mažamečiui nukentėjusiajam sūnui V. T., gim. (duomenys neskelbtini)., į nugaros sritį, tokiu būdu sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam V. T. fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to ji sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, tai yra: 2022 m. rugsėjo mėn. pradžioje, ne vėliau kaip 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) r. sen., nukentėjusiajam mažamečiui sūnui V. T., gim. (duomenys neskelbtini)., sėdinčiam prie stalo, suėmusi už kaklo trenkė ne mažiau kaip vieną kartą jo galvą į stalą, tokiu būdu sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam V. T. fizinį skausmą bei padarė jam lūpos žaizdą, tai yra sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamoji D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad tarp jos su V. T. nėra jokių santykių, kiek bandę gražiuoju bendrauti dėl sūnaus jiems nepavyksta. Vienas kitam priekaištaujantys, yra rašiusi skundusis ne kartą dėl sūnaus nepriežiūros. Toks vaizdas, kad kerštaujantys vienas kitam. Nesutariantys nuo tada, kada išsiskyrę 2020 m., vaikas liko su ja gyventi. Išsiskyrę bendru sutarimu, nors iš tikrųjų ji skyryboms padavusi dėl tam tikrų priežasčių. Teismo nutarimu jam paskirtas lankymasis ir nustatyta bendravimo tvarka. Kai skyręsi, vaikas norėjo likti pas ją. Tuo metu tik vieną vaiką turėjusi. Buvę, kad užšaukdavusi ant vaiko, buvę ir atvejų anksčiau, kad buvo pakėlusi ranką prieš jį. Jai psichiatrai išrašę, kad turinti vartoti vaistus. Jai jie ligos neįvardino, tik išrašyti vaistai jau 1 m. laiko, jei ne daugiau. Anksčiau vaistų nevartojusi, nes nesikreipusi pagalbos. Nežinantis savo diagnozės, gydytojas jos neįvardino. Baigusi bendro lavinimo mokyklą, vidurinę. Tuo metu buvo krizė šeimoje, buvo ir skyrybos, ir išdavystė iš vyro pusės, ji labai supanikavusi, buvo sunkus metas, todėl griebusis alkoholio. Dabar neturinti problemos su alkoholiu, išsigydžiusi. Pernai vasarą jau neturėjusi tos problemos, net nėra fiksuota. Tuo metu vaistų nevartojusi, nors buvo išrašyti. Vaistai skirti emocijų valdymui. Dabar 4-5 mėn. vartojanti vaistus. Pripažįstanti ankstesnius įvykius, kad yra smurtavusi, bet dėl šio įvykio ji nepripažįstanti. Su Ignute ryšių nepalaikanti, būdavo parašanti jai žinučių, nes grįžus vaikui iš jų būdavo nusiskundimai. Ji jos neužsipuldavusi, bet klausdavusi kokią taisę turi rėkti ant jos vaiko ir panašiai. Vaikas sakydavo, kad jie tarpusavyje pykstasi, kad visokius gestus rodo ir vaikas tai mato, kas tarp jų vyksta, ji negalėjusi neraguoti į tai ką pasakojo sūnus. Su V. T. būdavo visaip, tai sutariančios, tai ne. Ji moteris melagė, viena dieną jai būsi geras, kitą dieną išvadins visaip. Nesutarimai su vaiku nesusiję. Jos santykiai su globėja šilti, kasdieną palaikantys ryšius. Duodavusi tėvui vaiką. Jai asmeniškai nei pats vaikas skundėsi, ji pati žinanti, kad to nebuvo, ir pats tėtis nėra užsiminęs apie tai. Apie šitą smurto atvejį žinanti tiek, kiek išgirdusi praeitame posėdyje, V. T. jai nėra apie tai užsiminęs. Apie tą įvykį iki rugsėjo mėnesio nežinojusi, nes ji žinanti, kad nesmurtavusi vasarą prieš sūnų, vaiko su rumbėmis ant nugaros nemačiusi, nors su juo gyvenanti kiekvieną dieną. Jai vaikas buvo skundęsis, kad tėtis jį neva muša, kai jis pas tėtį nuvažiuoja. Buvo tėčiui byla dėl to iškelta. Vaiką išleisdavusi į mokyklą, niekas nėra fiksuota dėl tų rumbių. Jai tą vasarą iki rugsėjo mėnesio niekas neskambino ir nesakė, kad vaikas sumuštas. Atsimenanti, kaip atvažiavo vaiko teisių tarnyba, gavę pranešimą, kad ji galimai smurtaujanti prieš sūnų, buvo tie patys vaiko teisių tarnybos atstovai, kurie šiandien liudijo. Jiems atvažiavus, ji pasikvietusi savo globėją, apsipylusi ašaromis. Jie atvažiavo apie 17.00 val., nes vaikas 15.30 val. grįžta iš mokyklos, jau vakarop kai atvažiavo paimti sūnaus. Išsikvietusi mamą ir prašiusi vaikų teisių atstovų rengti nuogai vaiką ir žiūrėti. Jos prašymas buvo toks, klaususi, kodėl jūs iš jį paimat, jeigu jie jokių žymių nematė. Jie pasakė, kad toks jų darbas ir turi reaguoti. Kodėl išvežti vaiką, jeigu nebuvo jokio smurto žymių ? Vaiką išvežė. Jo neapžiūrėjo, nors prašiusi, jie nežiūrėjo. Ant lūpos sužalojimo nebuvo, jie patys teigia, kad nebuvo, nematė tos lūpos. Ji prašiusi apžiūrėti vaiką, sakiusi rengiam nuogai vaiką ir žiūrime, jei kažką rasit, sutinka, kad išveštų. Vaikas niekuo nesiskundė. Jie kalbėjo atskirai su vaiku, o ji kalbėjusi su A. atskirai, atskiroje patalpoje. Vaikas nepasakė. Leidžianti vaikui kalbėti laisvai. Nesistebinti, kad močiutė sakė, kad vaikui liepianti nepasakoti, kas vyksta. Močiutei pačiai, kiek jai žinoma, apribota anūko priežiūra, nes vaikas pasiskundė, kad močiutė jį mušė, kad pešė už plaukų, vertė valgyti, per nugarą davė. Ji vaiku tikinti. Jei būtų tai padariusi, tikrai pripažintų kaltę, bet dabar ji tikrai jo nemušusi. Sekmadienį parvežė vaiką, ir jis jai pradėjo skųstis dėl jų nesutarimų, santykių. Ji iškarto parašiusi I., su ja kaip ir susipykę per žinutes, ir pirmadienį sulaukusi vaiko teisių apsilankymo. Gal dėl savaitės dienos klystanti. Kai atvažiavo vaiko teisių tarnyba, vaikas tikrai buvo po mokyklos. Atvažiavo todėl, kad susipykę, I. jai kerštauja. Apie smurtą bendravimo nebuvo. Buvo atvejų, kai jos vyras pabėga iš jos, jie susipyksta. Tuo metu dar gyvenusi su sūnumi, kadangi buvusi jo žmona žinodavusi, nes ateidavo pas ją, gal savo vyro pavydėjo. Būdavo, kai išgeria, drąsos įgauna, ir ateina pas ją. Nenakvodavo. Pykčiai dėl pavydo. I. vaiko niekad nemylėjo ir nepripažino, nežinanti kodėl. Tai, kad sužalota lūpa, sužinojusi iš mamos, nes jos kažkiek su V. T. palaiko ryšius. Mama jai sakė, ar žinanti, kad tėtis veža vaiką ekspertizei. Sakiusi, kad nežinanti, jos niekas neinformavo. Po ekspertizės, kai pėstute ėjo namo, išsikvietusi socialinę darbuotoją ir nuvykusi jų pasiimti, parvežė namo. Vaikas iki šiol pas ją negrįžęs. Po išvežimo, ji vaiko praktiškai nematanti. Lūpos sužalojimų nemačiusi. Paskui klaususi ir auklėtojos, nes ėjo į mokyklą, ir ji sakė, kad nieko nepastebėjo, vaikas niekuo nesiskundė. Mananti, kad jai kerštaujama, nes nesutarianti tiek su I., tiek su pačiu tėčiu. Jie nemokantys kalbėti gražiai tarpusavyje. Tėvas yra daug kartų smurtavęs prieš ją pačią, jam prikelta bylų, jis net yra ir sėdėjęs. Už smurtą prieš ją jis yra nubaustas, už smurtą prieš vaiką turbūt, kad ne. Ikiteisminių tyrimų buvo, vienas turbūt. Vaikas pats pasiskundė socialinei darbuotojai, ji nieko nesakiusi, pats vaikas pasiskundė, kad tėtis jį muša. Tas buvo prieš 2 m., nes 2021 m. Kaune gyvenusi, kaip tik Kaune apsilankė socialinė darbuotoja ir vaikas pasiskundė. Vaikas hiperaktyvus. Jų abiejų, tėvų, klaida, kad nemokėję deramai jo auklėti, todėl dabar didelės problemos su jo elgesiu, hiperaktyvumu. Vaikas su ja atvirai šnekėdavo ir šneka, ir globėjai jai atvirai išsipasakoja. Jis jai nėra melavęs, nežinantis, ar meluodavo kitiems. Buvusi vaiko apklausoje. Vaikas teigė, kad ji mušusi, bet po, kai vaikas buvo perduotas jos mamos priežiūrai, jos mama pasakė, kad vaikas bijojo pasisakyti, bet jis teigė, kad bijojo nesakyti to, nes tėtis jį primokino. Tėtis jam liepė taip sakyti, kad ji neva jį mušusi. Šitaip vaikas pasakojo jos mamai, o mama perdavė viską jai, kadangi jai su vaiku negalima nei bendrauti, nei matytis. Vaikas pasakęs, kad tėtis jį primokinęs ir liepė taip sakyti prieš apklausą. Mama praeitame posėdyje apie tai neužsiminė. Kaltės visiškai nepripažįstanti. Rugsėjį, kai paėmė vaiką, tik pradėjusi vaistus vartoti. Vaistai psichiatro jai jau buvo išrašyti, bet reguliariai jų nevartojusi. Vaistus reikia gerti 2 tabletes į dieną, ryte ir vakare. Dabar pas psichiatrą buvusi ir jai vaistų normą sumažino perpus. Rugsėjį vaistus vartojusi, kai jaučiusi, kad nėra nuotaikos. Kai nieko nenori daryti, sėdi surūgus, nesinori su niekuo bendrauti, nesinori nieko daryti. Anksčiau būdavo, kad imi sudaužai puoduką, o dabar taip nėra. Nevartodama vaistų jausdavusi pyktį. Pajutusi pyktį išgerdavusi vaistų, kad būtų jai pačiai geriau, suveikdavo vaistai (1 t., b. l. 191-192). Vaikas apklausos metu labai mėtosi atsakinėdamas, melagingai pasakoja. Neturėtų iš ko atlyginti advokatei. Turinti 2 kambarių butą P. kaime, litais už jį mokėjusi 11 tūkstančių, dabartinės vertės nežinanti. Jos pajamos vaikų pinigai, motinytės pajamos. Ji auginanti mažą vaiką, virš 1 m. vaikui. Gaunanti iš Sodros motinytės išmoką iki vaikui sueis 2 m. Gaunanti socialines pašalpas vaikams, ji asmeniškai socialinių pašalpų negaunanti. Nelabai turėtų iš ko atlyginti advokatei. Yra sugyventinis, kartu gyvenantys. Abu šeimą išlaikantys. Jis oficialiai nedirba, nežinanti kokios jo pajamos. Vaikas buvo tikrai primokinamas, ne ji primokinusi. Ji jo nemokinusi nepasakoti, poveikio jam nedariusi. Vaikas mėgsta manipuliuoti ir pafantazuoti mėgėjas. Negalinti atsakyti, kodėl nesutiko pasakoti apklausoje, vaiko reiktų klausti (2 t., b. l. 6)

Nukentėjusiojo mažamečio V. T. įstatyminis atstovas V. T., apklaustas liudytoju, teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji buvusi žmona. Gyvenę nuo 2013 m. iki 2016 m., kai išėjęs tarnauti į Lietuvos Respublikos kariuomenę. Dabar jo žmona I. T.. Prieš tai turėjęs dar kitą sugyventinę 1,5 m., gal daugiau. Sūnų augino kai išėjęs, dėl buvusios sutuoktinės smurto vaikas 8 mėnesius gyveno su juo. Prieš tai gyveno, tiksliai datos nepasakysiąs. Vaikas buvo pas juos dėl dabartinio smurto paimtas iš nesaugios aplinkos. Teismo sprendimu neauginęs pats. Su kaltinamąja išsiskyrę nelabai gražiai. Po skyrybų jų bendras interesas vaikas. Vaikas turėjo būti pas jį kas antrą savaitgalį ir lyginių metų šventėmis, tačiau nebūdavo. Kartais nebūdavo dėl jo kaltės, dažniausiai dėl to, kad motina neduodavo vaiko. Būdavo, kad jis negalintis būti su vaiku, ūkio reikalų būdavo, kurių negali atidėti. Nebūdavo taip, kad specialiai neimtų vaiko. Nežinantis, kodėl ji neduodavo vaiko, reikėtų jos pačios klausti. Būdavo konfliktai dėl to, kreipdavęsis į vaikų teises. Paskutinį kartą jau seniai kreipęsis, nes vaikas beveik 5 mėnesius gyveno su juo. Prieš šitą įvykį būdavo konfliktų. Pas juos važiuodavo socialinė darbuotoja, kalbėdavę daugiau su ja, nei su vaikų teisėmis. Prieš šitą įvykį atvykdavo socialinė darbuotoja. Kaltinamoji neduodavo vaiko sakydama, kad negalinti, tai nenorinti, priekaištaudavo, kad neprižiūrintys vaiko. Po kiekvieno vaiko apsilankymo pas juos, po kiekvieno savaitgalio būdavo nusiskundimai vaiko teisėms, kad vaikas parvežtas nešvarus ar dar kažkoks. Gyvenantys dideliame ūkyje, vaikas paskutiniu laiku gyveno Kaune, ten neturėdavo kur išlieti savo energijos, tai jis ją išliedavo tam ūkyje, dideliuose laukuose tai negalėjo būti švarus. Nesikreipdavusi į vaikų teises ar policiją dėl kaltinamosios vaiko priežiūros. Pagal kaltinamosios skundą nėra nubaustas. Vaikas buvo pasiskundęs melagingai, kad jis jį mušęs vieno savaitgalio metu, bet po to vaikas pats pasakė, kad taip mama primokino sakyti. Buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl šito, maždaug prieš gerus metus. Vaikas judrus, jis dažnai meluoja apie viską. Jis meluoja stengdamasis, kad jam būtų geriau, nori įtikti tiek mamai, tiek tėčiui. Jis tiek į mamos, tiek į tėčio klausimą atsakys teigiamai. Jis neturintis galimybių jį auginti, neturintis kur auginti, neturintis savo nuosavų namų. Jis sukelia daug pavojų, jam reikia asmens 24 val. šalia. Pas juops auga dukra, jai 1 m. ir 1 mėn. Kaltinamoji gal ir galvoja, kad jis nori vaiką atimti, bet jis nenorintis jo atimti. Dėl ko byla žinantis, bet po tiek laiko detalių neatsimenantis. Per tą laiką įvyko daug visokių kitokių įvykių, kaip minėjo žmona sudegė sodyba, galva nėra užgrūsta vien šita byla. Sodybos sudegimas nesusijęs su šituo, bet tuo pačiu vaikas pagautas namuose žaidžiantis su žiebtuvėliu, tai vos nesudegė ir jų namai. Anksčiau kaltinamoji teista už smurtą prieš vaiką. Tas atvejis, kai kaltinamoji nuteista už smurtą prieš vaiką, buvo daug prieš tą įvykį, kai vaikas jį kaltino smurtaujant. Jam pranešė kaimynai apie smurtą prieš vaiką, o jis iš karto nuvykęs į jos gyvenamą butą, radęs vaiką kruvina nosimi ir pranešęs policijai. Vieną kartą ji smurtavo, kai vaikas buvo dar kūdikis, tada jis buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį, o antrą kartą, jis jau gyvenęs P. k. su kita moterimi, ir tada jam pranešė kaltinamosios kaimynai. Dėl pirmo atvejo nežinantis, ar buvo byla. Kai jį apkaltino vaikas, tai jis pasiskundė socialinei darbuotojai. Jis nesantis medikas, negalintis teigti, kad kaltinamoji turi psichikos sutrikimų, bet kiek žinantis gydėsi, jiems kartu gyvenant nesigydė. Kaltinamoji nelabai turi į ką rašyt, o prieš įvykį dažnai rašydavo grasinančias žinutes ne tik dėl vaiko, aplamai. Gal turi kokių asmeninių nuoskaudų, nežinantis, turbūt psichinė liga turi įtakos tam. Pas jį vaikas noriai važiuodavo, o pas mamą kaip kada. Nežinantis, kodėl pas mamą nenorėdavo, gal ji netinkamai elgdavosi. Yra pastebėjęs smurto žymių kai buvo vaiką parsivežę savaitei pernai vasarą, kažkas birželio, liepos mėnesiais, tikslai datos nepasakysiąs. Dirbę lauke ūkio darbus, buvo karšta, jis nusirengęs ,,maikutę“. Kadangi vaikas visur su juo lakstė, jis nusirengė paskui, ir pamatę žymes ant nugaros. Jis parvežtas savaitei, kol buvusi žmona su mažesne dukra gydėsi. Nepasakysiąs kurią dieną pamatęs, gal pirmą ar antrą dieną kai parsivežęs. Jis ne kūdikis, savo higiena jis pats pasirūpina, nenurenginėjantis jo kiekvieną kartą parsivežęs. Vaikui nusirengus, pamatę, kad yra paviršinės žaizdos ant nugaros. Neskaičiavęs kiek žaizdų, atrodė kaip išilginės žaizdos per nugarą, visaip jų buvo jam atrodo. Žiūrėdamas į žaizdas, jis blogai jautęsis, tai ilgai nežiūrėjęs. Žaizdos buvo viršutinėje nugaros dalyje nuo pečių žemyn maždaug 5-7 brūkšniai. Klausęs iš kur jie, vaikas iš pradžių nieko nesakė, o darbo eigoje, nežinantis po kiek laiko, pasakė, kad jis užgavo sesę ir mama daužė jį laidu. Išėjęs su žmona pasitarti ką daryti, o vaikas prašė niekam nepranešti, nes bijo motinos. Jis gyvena su motina, ne su juo, pas jį atvykdavo tik savaitgaliui. Vaikas norėjo pabėgti iš jų, jei kam pasakysiąs, nežinantis kur būtų bėgęs. Gal ir buvo žmona, kai vaikas pasakojo, negalintis tiksliai pasakyti. Jam vaikas pasakojo, o ar žmona buvo šalia, nepamenantis. Jie vasarą dirbantys ūkio darbus, kur viskas glaustai, auginantys uogynus, viskas tuose pačiuose laukuose. Žmonai pasakius, ji norėjo pranešti iš karto, bet pasakęs niekam nepranešti, nes turėsiantys toliau tuos pačius kaltinamosios išpuolius, skundus veterinarinėms tarnyboms. Per kaltinamosios skundus neturėdavę kada dirbti savo darbų. Norėdamas šeimai ramybės nepranešęs. Suprantantis, kad neatlikęs savo pareigos vaiko interesams. Bendras jų sprendimas buvo nepranešti. Vaikas išbuvo gal net ilgiau nei savaitę, buvo vasaros atostogos, jam į mokyklą nereikėjo, galėjo būti neterminuotai. Tie sužalojimai tikrai nebuvo šviežūs, buvo šašai, gal dar nebuvo pradėję luptis šašai. Vaiką nuvežę pas I. R., nes jei gerai atsimenantis, motina buvo dar negrįžus. Kiek žinantis, žmona parašė jai žinutę. Jis parašęs, kad neskriausk vaiko, atsakymas buvo ,,ką čia nusišneki, aš jums dar tiek pridarysiu, pamatysi“. Gal ir kaltinamajai parvežęs vaiką, nepamenantis tiksliai. Ikiteisminio tyrimo metu vyko po nepilno mėnesio apklausa, o dabar kalbantys puse metų po apklausos. Vėliau žmona pranešė apie įvykį, nepamenantis kada. Nežinantis kas paskatino žmoną, ji tarėsi su juo kažkiek, sakė, kad taip negali ir netylės. Vaikas po smurto namie atvykęs pas juos smurtaudavo prieš gyvūnus, daužydavo juos pagaliais. Jam 8 m. Jam baisu pasakyt kažką, nes vaikas grįžta iš jų pas motiną ir už bet kokį balso pakėlimą gresia atsakomybė, nes vaikas visada pasiskųs mamai, o mama tikrai nepraleis progos pasiskųst vaiko teisėms. Nežinantis kam žmona pranešė, vaiko teisių specialistei tikriausiai. Prasidėjo tyrimas ir vaiką paėmė iš nesaugios aplinkos ir atvežė gyventi pas juos. Atvežė rugsėjo pradžioje, galėjo būti 8 d. ar 6 d., žinantis, kad savaitgalis turbūt buvo. Buvo gal savaitė praėjusi, kai žmona pranešė. Buvo pradėtas tyrimas dėl smurto, nes galimai iš nesaugios aplinkos vaikas buvo paimtas ir atvežtas pas jį kaip tėvą. Vaiką atvežė vaiko teisių specialistė M. K. iš Vilkaviškio skyriaus. Gal dabar jos nėra, bet tuo metu dirbo. Atvežė ji viena. Ji išrašė vaiko perdavimo aktą ir pamiršo jam paduoti, buvo kaip tik tas laikas kai darbo pabaiga, ji skubėjo ir išvyko greitai. Ji galimai apžiūrėjo vaiką. Kai vaikas atvyko, pasitikęs jį, bet mašinoje dar buvo likusi jo kuprinė ir tašė. Palydėdamas specialistę pasiėmęs tą tašę, prisidegęs cigaretę prie mašinos ir pamatęs, kad lūpa prakirsta. Tą dieną darbo valandos buvo pasibaigę, vaikų specialistai niekas nekėlė ragelio. Specialistė atvežusi vaiką nematė prakirstos lūpos. Nežinantis, kodėl nematė, nes iš D. jos važiavo paimti dviese, bet atvažiavo tik viena specialistė. Klausęs vaikų teisių specialistės, ar matė rytojaus dieną. Atvažiavo specialistai pildyti protokolą dėl kito įvykio ir tada pamatė prakirstą lūpą. Nespėjo vaikas nuo mašinos iki kambario nueiti, tai iš kur ta trauma. Buvo žaizda ant lūpos, išorinė žaizda ant apatinės lūpos, kurioje pusėje nepasakysiąs. Kraujo nelabai buvo, toks geltonas skystis bėgo, kaip pūliai, valėsi žaizda. Žaizda gal kelių dienų ar dienos. Po to kraustant kuprinę, radę kruviną knygą, valytas, plautas kraujas buvo, gal sutepta kur, bet visa knyga šlapia. Knygą pateikę policijai. Tuo metu žmona turbūt lauke buvo, ji matė sužalojimą, nes jie kartu ėję daiktų iš mašinos paimti ir lydėję vaikų teisių specialistę iki mašinos. Prakirstą lūpą pamatę prie jų mašinos, o ne vaikų teisių specialistės, specialistė jau buvo išvažiavusi. Klausę vaiko kas čia atsitiko, jis iš pradžių nieko nesakė, o po to sakė, kad ,, čia mama trenkė mane galva į stalą, nes neskaičiau“. Nežinantis po kurio lauko pasakė, bet greitai, kelios minutės, gal 10-20 min. Žmona girdėjo, ji lauke sėdėjo, jam atrodo braškes valė, nes buvo kaip tik uogų sezonas. Knyga susijusi su tuo, kadangi jis jau ėjo į mokyklą, ėję ruošti pamokas ir radę tą knygą. Paklausęs kas čia, jis pasakė, kad šitą knygą skaitė, jis skaitė knygą, kai trenkė į stalą mama jį. Dėl to, kad blogai skaitė tą knygą ir trenkė. Vaikas po to labai ilgai nenorėjo skaityt. Vaikas sakė, kad skaitant galva trenkė į stalą. Vėliau vaikas sakė, kad bėgo kraujas, mama nuvalė ir jo atsiprašė. Nepasakojo kaip kraujas ant knygos atsirado. Sakė, kad paėmė už kaklo ir trenkė į stalą. Ant rytojaus paskambinęs vaiko teisių pareigūnams ir pranešęs, o kaltinamajai nieko nesakęs. Vaikas buvo pas juos, o dabar perduotas laikinai globai. Jis pas juos buvo nuo rugsėjo mėnesio iki Kalėdų antros dienos. Perdavęs vaiką, nes neturintis sąlygų prižiūrėti, jam reikia priežiūros 24 val. per parą. Neturintis ką daugiau pridurti. Žinučių daug gaudavęs iš kaltinamosios, nes ji kuriasi naujas Facebook paskyras ir iš jų rašinėja, bet jis gavęs žinutes nei neskaitęs jas blokuojantis, nes žinantis, kad žinučių turinys bus arba grasinantis, arba įžeidžiantis. Rūkydamas prie mašinos pamatęs vaiko prakirstą lūpą. Rūkęs prie Subaru Forester, prie jų automobilio. Žmonos vardu automobilis. Vaiko teisių atstovės jau nebuvo. Iš vaikų teisių atstovės automobilio pasiėmę knygas ir tašę ėję link kambario, jų automobilis stovėjo arčiau namų, o vaikų teisių atstovės automobilis stovėjo už jų automobilio. Pasiėmę iš vaiko teisių atstovės automobilio kurpinę ir tašę sustoję prie savo automobilio parūkyt. Vaikas nematęs jo savaitę laiko, pasiilgęs tai lakstė aplink juos, nesitraukė nuo jo. Vaikų teisėms pranešę rytdieną, nes tą dieną jau po darbo valandų buvo. Nukentėjusio įstatyminis atstovas. Kopiją pasiėmęs vėliau, jam atrodo turintis. Kai vyko pirmas posėdis buvo atvykęs A. V., kai vyko vaiko apklausa (1 t., b. l. 165-167,169). Jam vaikas nepasakojo apie kėdę, kad laidu muštas sakė, o apie kėdę nieko nežinantis. Jis jam nieko apie kėdę nepasakojo, neaišku kaip ta kėdė paleista buvo. Nematęs atskirų sužalojimų, mėlynių. Jei būtų kaltinamoji sumušusi vaiką, būtų nedavusi vaiko tam savaitgaliui. Kai buvo tos žymės, kurias jie matę ant nugaros, jos jau buvo pradėję gyti. Jei kažkokios mėlynės buvo jos galėjo dingti. Jam apie kėdę nepasakojo vaikas. Vaikas dažniausiai sakydavo, kad ,,aš tau pasakysiu, bet nesakyk nieko mamai“. Kai vaiko teisės po to, kai antrą kartą atvažiavo, patys akivaizdžiai matė sužalojimą ant lūpos. Kai atvežė vaiką nematė, bet kitą dieną kai atvažiavo matė, ir greitoji, ir policija matė. Pas juos nesusimušė vaikas. Po to atvažiavo dar kartą vaiko teisės pas juos, ir tada tikrai matė sužalojimą ant lūpos, atvažiavo A. V. ir M. K.. Jam nesusidarė joks įspūdis dėl to kokiu įrankiu buvo padarytos žymės ant nugaros, nes jis ne specialistas. Žymės buvo pailgos. Vaikas man vėliau nurodė, kad laidu mušė, pirma pamatęs žymes. Girdėjęs kaip apklausos įraše vaikas sakė, kad sudavus kėde jam bėgo kraujas (2 t., b. l. 6).

Liudytoja I. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji vyro buvusi žmona. Jos vyras V. T. su kaltinamąja turi vaiką – V. T., jam (duomenys neskelbtini) d. sukako 8 m. Su V. T. turinti bendrą dukrą, gyvenantys 2 m.. Jis su kaltinamąja negyveno kai jie susipažinę, jis gyveno su kita sugyventine. Su kaltinamąja negyveno kiek laiko tiksliai nepasakysianti, gal 4 m.. Ji gyvenanti Pajevonio k., o kaltinamoji kiek žinanti gyvena V.. Su ja nebendraudavusi, ji pasjuos nesilankydavo. Vyras pas ją nesilankydavo, vaikas atvykdavo pas ją į namus, bet negyveno. Su kaltinamąja jos santykiai neutralūs, nebendraujanti, yra tik parašiusi kelias žinutes Facebook. Konfliktų su ja dėl vaiko nebuvo. Nebuvę konfliktų su D. S.. Vyro su vaiku pasimatymai paskirti kas antrą savaitgalį. Pasimatymai kartais nevykdavo, kartais ilgesnį laiką pas juos pabūdavo vaikas. Nenorinti, kad vaikas visą laiką pas juos gyventų. Jis dabar negyvena pas juos, neturinti su vyru tikslo auginti V. T.. Jai nežinoma, kodėl neduoda vaiko D. Jai nežinoma, ar kaltinamoji serga kokiomis nors ligomis ir neturinti teisės apie tai kalbėti. Yra nuogirdos, kad gydėsi psichiatrinėje ligoninėje Žiegždriuose, bet nėra kompetentinga apie tai spręsti. Tai girdėjusi iš V. T., iš pareigūnės per apklausą ir vyras žinojo. K. D. pati reabilitavosi, jie vaiką prižiūrėję. Su vaiku bendraudavusi, užsiimdavusi. Pernai vasarą buvo pas juos vaikas. Buvo savaitę laiko, mama paliko jį jiems, nes sakė važiuoja reabilituotis dėl dukros sveikatos. Tas buvo apie liepą, buvo galas birželio, liepos pradžia. Atsimenanti viską gerai ką pamačiusi. Kadangi turintys ūkį, vyras ėjo pjauti žolės ir nusivilko marškinius. Berniukas buvo atvykęs su gėlėtais marškiniais, vengė juos nusiimti. Pamatė, kad tėtis nusiėmė marškinius, jam tėtis yra autoritetas, jis norėjo atkartoti tėvelio veiksmus ir nusiėmė baltinius. Ant jo nugaros buvo žymės, tokie randai, kaip laido ar rykštės. Nuvanotas tiesiog, jai atrodė kaip nuvanotas. Buvo skersai vertikalūs brūkšniai, ant abiejų pečių ėjo link nugaros. Nuo pečių ėjo skersai link stuburo. Fotografijų neturinti. Neskaičiavusi kiek jų buvo, bet bendrame vaizde gal 10 kirčių galėjo būti. Jai pasirodė nuo sumušimo. Ne šviežūs, galėjo būti 4-5 dienų, jau užsitraukinėjo šašai. Buvo mano nuomonė rimbu mušta. Pastebėję pirmą dieną, kai jis atvyko pas juos. Birželio galas buvo kai atvyko, savaitę laiko jį turėję, gal daugiau 9 dienas, nes savaitei mama su kitu vaiku išvyko reabilituotis. Pasilikę berniuką, neprieštaravę. Tiesiog turinti fotografinį vaizdą savo akyse, kirčių buvo nuo 5 iki 10, tikrai jų buvo. Vyras tuo metu buvo namie. Klausę vaiko iš kur tai. Jis paaiškino abiem, jie sėdėję prie namo ant suoliuko abu. Ji pati girdėjusi berniuko paaiškinimą. Tėtis pasakė vaikui – tai jau gerai mama nuvanojo ir berniukas nulenkęs galvą, lyg jausdamas kaltę, pasakė taip. Tuo metu nepaaiškino vaikas aplinkybių, vėliau pradėjo aiškinti. Jis pas juos su vyru yra buvęs ir 5 mėnesius, sakydavo, kad ,,aš negeras, darydavau blogo“. Vaikas tuo metu neaiškino aplinkybių, taręsi su vyru ką daryti šiuo atveju, kai pamatę ir vaikas pasakė – taip, mama. Nesiaiškinę aplinkybių, nes pripažįstantys, kad vaikai negali būti taip mušami. Vaikas nepateikė priežasties, nes pats galimai jautėsi kaltas dėl kažko. Toliau susižvalgę su vyru ir sprendę ką daryti dėl to. Žiemą vaikas buvo atvykęs pas juos ir ant žando nagų žymės. Paklausiusi kas tau taip padarė, berniukas vėl nuleido akis ir sako mama. Tas buvo dar anksčiau žiemą, pačią pirmą žiemą. Sužalojimų nefiksavusi, neturinti teisės, tai nėra jos vaikas. Vyras nefiksavo, nes sakė kad bus dar daugiau problemų su D. S.. Vyras nenorėjo problemų su ja, jis jos bijojo. Ji rašė jiems skundus veterinarinius, nes jos darbas yra naminių gyvūnų priežiūra, jų veisimas. Turėdavę nuolatinius skundus ir paskutiniu metu buvo pranešimas vaiko teisėms, kad jų vaikas neprižiūrėtas. Jau prieš tai ji rašydavo skundus. Nežinanti, kodėl ji taip darydavo, gal vyras žinos. D parašydavo kartais žinutę ,,aš tau snukį išdraskysiu, tu mano vaikui neaiškinsi“. Žinutės grubios, nedraugiškos. Pati pranešusi VTAT apie šį įvykį praėjus keletui savaičių ar mėnesiui. Negalėję sutarti su vyru, ar reikia pranešti, vyras pasakė nedaryk, nes bus dar blogiau. Paskatino pranešti D. tolimesni grasinimai žinutėse. Pasakiusi vyrui, kad daugiau taip negali tęstis, ir turintys tvarkytis socializuotai. U. D. žinutėse, kad kreipsis prieš kreipdamasi, bet ji neigė, ji nieko nedarė, kartais parašydavo. Nežinanti, ar būdavo priežastis jos tokiam elgesiui. Jos nebendraujančios, niekada nebendravę. Tuo metu vaikas į mokyklą nėjo, buvo vasara. VTAT reagavo į jos pranešimą. Negalinti pasakyt, kodėl pranešė ne vyras, jo klauskite. VTAT atvyko ir bendravo su vaiku ir tėvu. Su ja susisiekė pareigūnai ir apklausė. VTAT kai atvyko, vaikas buvo pas I. R. kaltinamosios motiną. Kaltinamoji turėjo grįžti iš Kauno, iš vaiko terapijos. VTAT toliau apklausinėjo, vaikas buvo nuo rugsėjo 9 d. atvežtas jiems, nes jie sutikę. Kai atvežė vaiką, jis buvo prakirsta lūpa, mačiusi tai pati, buvo prakirsta apatinė lūpa, kurioje pusėje negalinti pasakyti. Daugiau nieko nebuvo ant veido, tik prakirsta lūpa. Pati mačiusi, kai atvežė vaiko teisės, buvo prakirsta lūpa. Vaikas aiškino kas atsitiko, pati girdėjusi, jis sakė, kad mama šveitė jį į stalą ir jis tėškėsi. Vaikas labai įspūdingai pasakojo. Aš nepranešusi apie tai, bet yra fiksuota vaiko teisių, nes atvykus paimti vaiko, buvo prakirsta lūpa. Jis buvo apklaustas. Vaikas noriai su ja bendraudavo, pasakodavo kas dedasi pas kaltinamąją namuose. Ją vieną kartą apklausė policijoje. Teismui pagarsinus liudytojus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69-70), - jai vaikas nepasakojo, kad tryško kraujas tuo metu, pareigūnė pildydama protokolą galėjo suklysti. Perskaičiusi, bet galimai skubėjusi, maniusi, kad teisingai, pradžią paskaičiusi, pasitikinti pareigūnu. Vaikas paaiškino, kad negeras, kad sesę skriaudė vėliau, ne tuo pačiu metu. Jis prisipažino, kad gavo mušti nuo mamos, bet vėliau tik pasakė, kad dėl to, jog sesę skriaudė. Gal po kelių valandų paaiškino aplinkybes. Buvo labai smalsu paklausti ir žinoti aplinkybes, ir ar tai išvis tiesa. Ji pati girdėjusi kai pasakojo vaikas, tuo metu buvusi kieme, prie savo ūkio darbų. Žinojusi, kad kaltinamoji nuteista už V. mušimą, prieš įvykį jau žinojusi, kad buvo teista, iš vyro. Mačiusi pati prakirstą vaiko lūpą, nežinanti kas taip supildė protokolą. Tokių detalių kaip kraujas vaiko nosyje nepamenanti. Tikrai mačiusi prakirstą lūpą, vaikas pas juos buvo paliktas ir vaikų teisės tai fiksavo. Kai priminėte, tikrai žinanti, kad vaiko nosyje buvo kraujo. Jam gal ir taip kartais bėga, negalinti pasakyti, bet mačiusi kraujo nosyje. Jau praėję pusę metų ir visas smulkmenas prisiminti negalinti, nesusipažinusi su bylos medžiaga, neturinti protokolų. Tikrai mačiusi ir šiandien tą patį tvirtinanti. Galimai neteisingai užrašyta. Sakiusi, kad vaikas vaizdingai pasakojo, taip ir yra. Vaikas daug kartų pasakojo apie lūpos prakirtimą. Iš pradžių vyras pasakojo, o paskui V. pats pasakojo. Buvo rugsėjo mėnuo, ruošęsi, nes rugsėjo 9 d., perkeliamas į kitą mokyklą, tai pradėjo kalbėti apie rugsėjo vidurį, visą laiką jis kalbėjo ir atskleidė dar daugiau dalykų. Ji apklausta galimai rugsėjo 13 d., tada vyras buvo papasakojęs, o vėliau V. papasakojo, žaidimo metu atsivėrė jai. Sakė, kad D parvyksta iš Kauno ir susitiks su V.. Vaiko pas juos nebuvo, kai jį atvežė praskelta lūpa. Išorinė lūpos dalis buvo prakirsta, žaizda buvo brūkšnys toks. Ar fiksavo žaizdą medikai, turėtų žinoti V. T., nes jis jai paskui sakė, kad buvo atvažiavę vaiko teisės. Jos sutuoktinis išreiškė, kad kažkodėl vaiko teisės paėmė vaiką ir nematė, jog prakirsta lūpa. Vaiką atvežė jiems su ta lūpa. Apie tai kalbėję policijos apklausoje, o ar tai fiksuota mediciniškai nekalbėję su vyru. Iš vaiko teisių kas buvo nepažįstanti, nebendradarbiaujanti. Su automobiliu vaiką atvežė moteris, mananti M. K.. Negalinti pasakyti, kiek asmenų buvo automobilyje. Vyras sakė, kad vaiko teisių atstovai lūpos nematė. Vyras guodėsi kaip galėjo nepastebėti. Vėliau vaikas vaizdingai pasakojo, kad mama jį trenkė į stalą. Ji iš tikro nežinanti, bet sakė, kad vaikas vyko į apklausą su psichologu. Tuo metu ji apklausoje nedalyvavusi, negalinti pasakyti visko. Lūpa buvo prakirsta ir jau gyjanti. Turinti savo vaiką, iš praktikos sprendžianti, kad apie parą laiko gijo. Turinti veterinarijos pagrindus. Buvo jau per daug visko ir vaikas mušamas. Nepasakysianti kada buvo paskutinė žinutė iš kaltinamosios, jos buvo retos ir dažniausiai parašomos po vaiko grįžimo iš mūsų. Jie mielai priimdavę vaiką ir norėję, kad jis būtų su jai. Grįždavo vaikas pas mamą ir tada ji pradėdavo jiems rašyti. Rašydavo kaltinimus, kad ji aplaidūs su vyru, sakydavo kokią teisę ji turinti šaukti ant vaiko. Niekada nešaukusi ant vaiko, ji su juo bendraudavę. Rašydavo per socialinius tinklus Facebook paskyroje. Telefonu žinučių nerašydavo, nes neturi jos kontaktų. Rašydavo per Messenger, užblokavusi ir rašydavo iš sūnaus profilio. Užblokavus, vis susikurią nežinomą profilį. Nenorintys, kad vaikas pas juos gyventų, nes per 5 šiuos mėnesius buvo papildomų įvykių. Vaikas kartą metė A į sieną, kol ji buvo išėjusi sumuštinių papjaustyti, žaidė su žiebtuvėliu, kai ėję apsitriūsti. Turėję tokių epizodų, turėję netektis, dabar sudegusi sodyba jų, labai smarkiai išgyvenanti šią netektį. Vaikas yra įskaudintas, nemylimas. Jis skriaudžia gyvūnus, buvo paėmęs sulankstęs diržą ir prispaudęs vanojo juo kačiuką. Bandę visaip, jie turintys daug ūkio darbų. Kadangi jų dukra 1 m. tai matanti nesaugią aplinką kartu su tuo vaikučiu. Vaikas prisipažįsta ką padaręs. V fantazuoja, jo toks amžius, bet turint gerų socialinių įgūdžių galima skirti jo melą ir tiesą. Gal jis mėgsta sutirštinti spalvas. Nemananti, kad čia fantazavo. (1 t., b.l.162-165).

Liudytoja I. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji jos globotinė, globą turėjusi ir užauginusi ją nuo 3 m. Nesanti jos tikra motina, neįvaikinusi jos. Ji kaltinamąją užauginusi nuo 3 m iki pilnametystės, iki ji ištekėjo už T. Po to bendravusi su ja, ji gyveno per kelią nuo jos. Mama jos atsisakiusi, gyva. Jų pačių santykiai kaip mamos ir dukros, geri. Su D palaikanti ryšį, telefonu bendraujančios kasdien. Pas ją dabar jų sūnus, negalima jam bendrauti su mama, apribotos teisės. P. D. daugiau naudoja. Ir pokalbiais kalbanti su D ir susirašinėjančios per Messenger. Apie įvykį žinanti. D jai paskambino, kai atvažiavo vaikų teisės, sako ateikit mama, labai reikia. Ji gyveno tik per kelią, buvo butą išsipirkusi. Nuvažiuojanti, žiūrinti, kad yra vaikų teisės. D sako išsiveža vaiką, sako galimai smurtavusi ji prieš jį. Vaikas po truputi rengėsi. Vaiko teisių atstovė sakė, kad ,,mes tik savo darbą darome, mums įsakyta ir turime paimti ir išvežti jį pas tėtį“. Paskui tas vaikas rengėsi, jis priėjęs prie jos atsisveikino, atsibučiavę. Dar klaususis vaikų teisių atstovės, ar jis sumuštas, sako kol rengėsi nieko matyt nebuvo. Tikrai jokio pastebėjimo, kad kur kokia mėlynė ar žaizda. Vaiką išvežė iš D. pas tėvą. Ji pranešė, kad atvažiavo vaiką išsivežti, tai ji tik ant dviratuko ir numynusi greitai pas ją. Vaikas pas ją nebuvo, jį iš D. išsivežė. Buvo atvažiavę iš vaikų teisių vyras ir moteris, pavardžių nepasakysianti. Vaiko teisių atstovai matė, kad ji buvo, kalbėję. Bendravusi su vaiku tą dieną, nemačiusi lūpos sužalotos. Kai išvažiavo vaikas buvau, dar raminusi D., nes ji verkė. Tą dieną jokio sužalojimo nemačiusi. Vaikas daug skundžiasi, kad jį kur sumuša, dabar pasiskundė, kad ana močiutė jį mušė. Jis jau moka manipuliuoti šitiek visko praėjęs. Jis pas ją gyvena gal nuo sausio 4 d. Dabar labai atsargiai su juo, nes jis manipuliuoja. Jis atsidūrė pas ją dėl to, kad pasiskundė, jog močiutė mušė, tėčio mama. Ji pas juos kaime gyvena, M. gatvėje. Prieš tai tėtis porą dienų paskambino jai ir pasakė, kad ji su juo nesusitvarkanti ir atsiduodanti vaiko teisėms. Rytdieną atvažiavo Marius iš vaikų teisių pas juos ir jie priėmė sprendimą. Tėvas atsisakė pats vaiko. Nežinanti, ar buvo ginčas pas ką vaikas augs tarp D. ir V.. Jie konfliktuodavo, tuo tarpu gal ir buvo tėvo noras paimti iš jos vaiką ir auginti, čia jo reiktų klausti. D. charakteris aikštingas, bet ji tuoj nugęsta. Ji vartoja vaistus, psichologai jai išrašo. Nemačiusi, kad ji smurtautų prieš vaiką, vaikas nesiskundžia. Akiniai padaryti žiūrėti ir į tolį ir skaityti. Be akinių matanti prasčiau. Be akinių buvusi kai atvykusi pas D. tą dieną. Šiaip matanti, bet su akiniais matanti geriau. Kaltinamoji buvo teista už šio vaiko sumušimą anksčiau. Jai atrodo, kad dabar 3 kartas kai teisiama. Akis gydanti V., gydytojos pavardės nepamenanti. Ligoninėje išrašė akinius. Apie liepos mėnesio vaiko sumušimą nieko nežinanti. D su mergaite gulėjo vieną kartą ligoninėje, kada neatsimenanti, ji ten buvo 4 ar 5 dienas, vaikas tuo metu buvo pas tėtį. Nepamenanti, ar vaiką atvežė jai, ar motinai liepos mėnesį. Dažnai atveždavo vaiką pas ją, jei pavyzdžiui važiuoja į miestą ir likdavo vaikas. K. D. buvo Kauno klinikose nepamenanti, ar vaikas buvo pas ją. Nepamenanti, ar buvo iš D. nusiskundimų vaiko priežiūra. Jai vaikas nepasakojo apie paskutinius smurto atvejus dėl kurių šiandien nagrinėjama byla. Gal neklaususi vaiko apie šiuos atvejus. Dėl bylos, dėl mamos elgesio, vaikas nieko nesakė. (1 t., b. l. 167-169).

L. M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbanti Vaiko teisių apsaugos tarnyboje Vilkaviškio skyriuje vyriausiąją specialiste nuo 2021 m. balandžio 5 d.. Su kaltinamąja teko susidurti rugsėjo mėnesį, kai buvo gautas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Pranešėjas, kiek pamenanti, anonimas. Buvo telefonu perduota informacija skyriaus patarėjai. Buvo gautas pranešimas, kad vaiko tėvas pastebėjo rumbes ant vaiko nugaros, kaip minėjo vasaros metu, jau buvo praėję daugokai laiko, lygtai apie liepos mėnesį. Jie atlikę vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraše numatytus veiksmus: nuvykę vaiko gyvenamosios vietos adresu, išklausę vaiko nuomonę atskirai be įstatyminio atstovo, tuomet motinos nuomonę, tėvo nuomonę. Kartu su ja buvo kolega A. V.. Nuvažiavę pas motiną, vaikas, V. T., buvo namuose. Namuose dar buvo dukra E. S.. Pakalbėję su vaiku, išklausę vaiko nuomonę. Ji išklausiusi vaiko nuomonę, vaikas nepatvirtino tų faktų. Kadangi buvo išklausyta ir vaiko tėvo nuomonė, tai priėmę sprendimą apgyvendinti vaiką tėvo gyvenamosios vietos adresu, vaiką nuvežę pas tėtį. Su ja važiavo A. V., o apgyvendinusi vaiką jau ji viena. Į įvykį važiavę dviese, o vėliau vaiką apgyvendinusi viena, viena vežusi vaiką. Važiavę su viena mašina, kadangi buvo darbo pabaiga, nebuvo tikslo abiem vykti, tai kolegą paleidusi skyriuje ir kelionę nuo Vilkaviškio tęsusi viena. Važiavusi su darbine mašina, vairavusi jis, vaikas sėdėjo gale. Kai paimantys vaiką iš tėvų, surašantys aktą dėl faktinių aplinkybių. Perduodantys vaiką vizualiai apžiūrintys, jei matantys poreikį kreipiasi pagalbos į gydytojus. Kai išlaipinusi kolegą, vaikas sėdėjo gale. Vaiką mačiusi ne minutę, ilgesnį laiko tarpą, bet sužalojimų ant vaiko nemačiusi, jis niekuo nesiskundė. Į vaiko veidą žiūrėjusi, nemačiusi jokio sužalojimo, vaikas nesiskundė. Rašomas vienas aktas. Motina turėjo būti supažindinta su aktu, aktą surašantys paėmimo dieną. Vietoje jai atrodo surašiusi aktą, tiksliai negalinti atsakyti, nepamenanti. Negalinti pasakyti, ar pas motiną rašę, ar pas tėvą. Kai perdavusi tėvui vaiką, kartu su juo buvo jo žmona. Jie vaiką matė, nusiskundimų nebuvo, neprašė nieko užfiksuoti. Negalinti atsakyti kiek užtrukusi pas juos, nepamenanti. Buvo viduje pas juos užėjusi, vaikas buvo kartu, prie jos tėvai nesakė, kad matytų akivaizdžiai kažkokius sužalojimus. Vaiko situacijos vertinimo anketoje vaiko nuomonė turėtų būti užfiksuota, pamenanti tik tą faktą, kad vaikas bendraudamas su ja neišsakė, kad motina buvo jį mušusi. Vaikui klausimas konkrečiai apie smurtą buvo užduotas, negalinti tiksliai atsakyti kaip vaiko klausiusi. Paprastai teiraujasi apie santykius ir nuo santykio, bendravimo su motina pereinanti prie gilesnių dalykų, būtent dėl smurto. Priklauso nuo situacijos, bet dažniausiai užduodantys tiesius klausimus. Šiuo atveju negalinti tiksliai atsakyti, turėtų būti vaiko situacijos vertinimo anketoje tikslai pateikta, užrašanti tik atsakymus. Ji paimdama vaiką iš motinos praskeltos lūpos, pakraujavimų ant lūpos nepastebėjusi. Prie jos nieko apie knygą vaikas nesakė. Vaikas pats dėjosi į kurpinę mokyklai reikalingus daiktus. Neapžiūrėjusi daiktų, ką dedasi. Vaikas vizualiai atrodė švarus. Po pridavimo tėvui su vaiku nebendravusi, tik perdavusi ir viskas. Šiuo atveju buvo inicijuota mobili komanda, atvejo vadyba. Vaikas noriai liko pas tėvą, nesakė, kad nenori išvykti nuo motinos. Vaikas buvo geros nuotaikos. Vaiką išvežę dėl vasarinio įvykio išklausę tėvo nuomonę. Negalinti tiksliai atsakyti, ar vaiko tiesiai klaususi dėl vasaros įvykio. Buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, kur fiksuota tėvo, motinos ir vaiko nuomonės. Vaiko situacijos vertinimo anketą pildžiusi ji ir kolega A. V., ją pildę dėl rugsėjo 8 d. iškvietimo. Atvykę pas motiną ir nuvežę tėvui po pietų, jei neklystanti, laiko tikslaus nepasakysianti, buvo dienos metas. Vaiko situacijos vertinimo anketos pagrindu paėmę vaiką. Joje fiksuota ir tėvo nuomonė, kuri kelis kartus patikslinta. Negalinti tiksliai atsakyti, ar galėjo būti laikas vaikui tik grįžus iš mokyklos, bet dar mananti, kad buvo šviesu. Apie įvykį buvo tik anketa. Bendravęs su močiute, nustatant priežiūrą E. S.. Su V. T. nebendravusi ( 1 t., b. l. 186- 188).

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad tekę susidurti su S. ne vieną kartą, kiek kartų nepamenantis. Tiesiog tai jo darbo funkcijos, gauni pranešimą ir reaguoji, todėl tenka susidurti su ja. Dėl smurtinio įvykio tekę susidurti. Dirbantis vaiko teisių apsaugos skyriuje Vilkaviškio rajone vyr. specialistu. Paskutinį kartą teko susidurti pernai metais, mėnesio nepamenu, link rudenio, gali būti rugsėjis. Įvykis buvo smurtinis. Gavę pranešimą, kad motina smurtavo prieš sūnų V. T., skundą gavę iš tėvo. Skundą gavę iš institucijos, ne tiesiogiai iš tėvo. Kai reagavę į pranešimą, bendravę su tėvu. Prieš nuvykstant pas tėvą, nebendravęs. Nuvykę į D. namus, į butą su kolege M.. Radę motiną, mažą mergaitę, jos dukrą ir sūnų V. T.. Neatsimenantis, ar žinojęs koks smurtas ir kada įvyko. Kiek atsimenantis, jis bendravęs su motina, o kolegė bendravo su vaiku, bendravę atskirai. Kolegė su vaiku bendravo tik dviese. Motina nurodė, kad nesmurtavo. Nepamenantis ką nurodė vaikas. Vaiką palikę jam atrodo su motina, nelabai atsimenantis. Nelabai atsimenantis, nes tų įvykių per savaitę 5 būna. Po to buvo taip, kad gavę dar vieną pranešimą ir vaiką nuvežę pas tėvą. Buvo taip, kad buvo darbo pabaiga, ir jį paliko prie darbo, vežant vaiką tėvui. Su pačiu vaiku nebendravęs, tik matęs jį. Vaikas atrodė sveikas, sužalojimų nematęs. Paimdami vaiką paklausiantys, ar jis turi sužalojimų, jis pats neklausęs šito. Konkrečiai vaiko neapžiūrėjęs, vizualiai apžiūrėjęs, sužalojimų nematęs. Nepamenantis, ar kuo skundėsi vaikas. Manantis negalėjęs nepastebėti prakirstos lūpos. Jei sužalojimas iš vidinės pusės, galėjęs nepastebėti. Pakraujavimų nematęs. Vaikas dėjosi kuprinę, knygas, kaip atrodė knygos nepamenantis. Buvo šviesu, į darbo pabaigą, buvo gal 15-16 val. kai vykę. Kai vežę vaiką, šis sėdėjo gale, o jis priekyje. Vaikas vienas gale sėdėjo. Važiuojant joks eismo įvykis neįvyko. Jį paleido prie darbo, po to kolegė viena vežė, kiek žinantis nieko neįvyko. Vaikas buvo geros nuotaikos, noriai važiavo pas tėvą, neklausę dėl ko. Neprašė vaikas palikti pas motiną. Tiksliai nepasakysiąs, nepamenantis ką paaiškinę vaikui dėl išvežimo pas tėvą. Jus bendravęs su motina, su vaiko seneliais nebendravęs (1 t., b. l. 188).

L. V. T teisiamajame posėdyje parodė, kad giminystės ryšiai su sūnumi V. T.. Jos anūkas V. T., sutariantys gerai. Vaikas labai blogų dalykų nėra padaręs, tik smulkmenų buvę. Vaikas geras. Su sūnumi santykiai normalūs, geri. Su marčia dabartine nėra iš vis jokių santykių, todėl kad jie jau skiriasi su I. T.. Su S. jos santykiai normalūs, kiek reikia dėl anūko bendraujančios. Vaikas gyvena pas aną močiutę. Nueinanti anūko aplankyti, bendraujanti su juo. Skyrybos su vaikais šiek tiek susiję, smulkmenų nežinanti, ji to vaiko nemyli. Jos sūnus dabar gyvena su dukra pas ją, jis iš ten išėjęs. Gali būti susiję dėl to, kad ji nenori to vaiko. Turbūt, kad vaikas daug visko pridaręs ten, ką konkrečiai nežinanti. Pati kiekvieną sekmadienį pas I. važiavusi, važiuodavusi lankyti anūkų, valandą pabūdavusi ir išvažiuodavusi. Kai ten buvusi, nieko nemačiusi. Tėvai nesmurtavo, nemačiusi, kad smurtautų prieš vaikus. . abu vaikus labai myli. Nežinanti, kodėl ji čia kviesta. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nepamenanti ko tada klausė. Ji bendravau su anūku, jis smurtu nesiskundė, apie tai nekalbėdavome. Mačiusi, kad lūpa buvo trūkus, bet vaikas labai judrus, tai galėjo bet kur nugriūti. Lūpą mačiusi rugsėjo mėnesį praeitais metais. Vaikas tuo metu pas tėtį buvo, ji kiekvieną sekmadienį važiuodavusi ir mačiusi. Ji kai atvažiavusi, tai vaikas buvo ten. Jį atvežė iš mokyklos tiesiai socialinė darbuotoja ar vaikų teisės. L. M. K mačiusi. Nežinanti kas atvežė vaiką, nežinanti, ar vaiko teisės. Ji buvusi namie, o vaiką nuvežė į P.. Sekmadienį kai nuvažiavusi į P., mačiusi, kad trūkusi lūpa. Vaiką atvežė rugsėjo 7 d.ar 9 d. Ji važiuodavusi kiekvieną sekmadienį ir sekmadienį mačiusi lūpą. Buvo šašas ant lūpos iš išorės, nepasakysianti ant viršutinės ar apatinės. Jai nežinoma, kad motina muštų vaiką, sūnus to nepasakojo. Vaiko neklausiusi kaip susižalojo lūpą. Sūnus pasakojo, kad vežė į Marijampolę, į ekspertizę ir rado sukapotą nugarą, bet ji to nemačiusi. Žymių ant nugaros nemačiusi. Viskas buvo rugsėjį, o kada muštas ar nemuštas nežinanti. Anūkas niekada apie smurtą nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu ją apklausė policijoje. Vaikas švarus, tvarkingas pas D. buvo. Vaikas labai judrus ir manipuliuoja visais žmonėmis, tai gal sunku mamai susitvarkyti su juo. Smurto žymių nemačiusi ant vaiko kūno. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l.78-79),- kai susipeša su moterimi sūnus su visais vaikais atvyksta pas ją. Pirmiausia pamačiusi vaiko lūpą pas jį, o tada atvažiavo pas juos, kai susipešė su I.. Sunku atrinkti visus įvykius. Ir ten mačiusi lūpą, paskui atvažiavo pas juos. Vaikas sakė, kad mama kantrybės pritrūko, bet su juo tikrai reikia kantrybės. Vaikas sakė už sprando truputį trinktelėjo į stalą, nes jis neskaitė, tai susižalojo lūpą. Ji nepamenanti rugsėjo mėnesio įvykių. Nepasakiusi, todėl, kad neatsiminusi, o ne todėl, kad norinti nuslėpti. Tik tie ir buvo įvykiai, kad lūpą ir kad vežė į Marijampolę ekspertizei. Mėlynes dviračiu pasidarė. Sūnus pas juos tokį darbą turėjo ir buvo atvažiavęs vasarą, gal rugpjūtį ar liepą, negalinti pasakyti tikslaus mėnesio. Tai vaikas buvo nusibrozdinęs ir mėlynių buvo, prausę ir tepę. Vaikas nepasakojo, kas vyksta namuose su D. Vaikas sakė, kad neleidžia motina pasakoti ir ji neklausinėdavusi. Kaltinamoji nervininkė, tą visi žino. D. klaususi, kodėl mušė vaiką, bet ji nesusivaldo, ji pripažino. Ji sakė, kad išveda ją iš kantrybės, yra pasakiusi, kad buvę, kad užtrenkė. Jei ji pati turėtų ilgai būti su juo, irgi tikriausiai nesusivaldytų. Vaikas labai išveda iš kantrybės, jis manipuliatorius, manipuliuoja suaugusiais žmonėmis, šantažuoja. Po Kalėdų, kai buvo atvykęs su sūnumi, jis gadino daiktus, nematyt net kada, grasina, kad pasiskųs vaikų teisėms. Jis daug ką meluoja. Vaikas gali būti pamelavęs apie smurtą, nepasakysianti tiksliai, ar toks atvejis buvęs. Tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi. Vaiką atvežė iš mokyklos praskelta lūpa. Vaiką atvežė ketvirtadienį ir vaikas pats sakė, kad mama jį sužalojo. Buvo ant lūpos šašiukas, kai ji mačiusi. Vaikas dėl lūpos susimušimo aplinkybių gal ir galėjo meluoti. Vaikas daug ką meluoja, bet jai nėra pasakęs, kad melavo dėl šito įvykio. N. K. pažįstanti, ji jos dukra. Jos sūnus su buvusia žmona nesutaria, pykstasi. Jie abu tokie, kaltės abiejų yra. Nežinanti, ar jie kerštauja vienas kitam, bet nesutaria, jie negali ramiai bendrauti. (1 t., b. l. 189-190).

L. N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad giminystės ryšių su kaltinamąja neturinti, ji buvusi brolio žmona, V. T. jos brolis, motina V. T.. Brolis turi sūnų V. T.. Su jais mažai bendraujanti, pas juos namuose nesilankydavusi. Su kaltinamąja pasisveikindavę, kai susitikdavę pašnekėdavę. Nesusipykusi su kuriuo iš jų. Dėl ko byla žinanti. Su vaiku kalbėdavusi, jie gyvendavę daugiabutyje ant to pačio kiemo. Ne dabar, kai buvo vaikas tenai. Nieko nežinojusi kaip vaikui sekasi su tėvais. Jai asmeniškai vaikas nesiskundė smurtu, nemačiusi, kad jį muštų. Vaikas prieraišus prie D.. D. elgesys su vaikais geras, kaip ir kiekvienas žmogus: vieną dieną gerai, kitą dieną blogai. Jai niekas nepasakojo apie smurtinius atvejus. Ant kiemo kiek išeidavę tarpusavyje kaimynai pasikalbėdavę. Ji nemačiusi nieko blogo, ji užrėkdavo, bet kiekviena mama užrėkia. Apie smurtą, kad mušdavo negalinti teigti. Šnekėdavo kaimas, kad mušdavo. Neįvardinsianti kiekvieno žmogaus kaime, kuris kalbėjo. Brolis nepasakojo, su mama pasikalbėdavę, kad mušė ar dar ką, bet tai tik mamos ir dukros kalbos. Jai iš kalbų žinoma apie smurtą, kad galimai sumušė, bet ji nemačiusi. Atėjo ir pasakė, kad vėl D sumušė V., bet ant to pačio kiemo gyvenant išeina vaikas ir ji nematydavusi vaiko sumušto. Tai čia tik kažkieno teiginiai. Jai taip pasakojo kaimynai. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b. l. 75-76), - tvirtinanti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš mamos sužinojusi, kad buvo iškviestos vaikų teisės. Namie būdavusi mažai, nes dirbanti nuo 9.00 val. ryto iki 1.00 val. nakties. Mama sakė, kad smurtavo prieš vaiką, mušė. Nežinanti, kaip ir per kur mušė, tiesiog mušė iš mamos pasakojimų. Neklaususi kiek kartų ir kur mušė. V. mananti galėjo meluoti, kad jį muša. Jai asmeniškai V. nėra pamelavęs. Jis su jos mergaitėmis bendrauja, jis truputi fantazuotojas, mananti tikrai galėjo pameluoti. Jis žaidimų forma fantazuoja jos dukroms, vaikiškas fantazavimas (1 t., b. l. 191-192).

Be kaltinamosios parodymų, liudytojų parodymų, kaltinimas jai grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:

Nukentėjusiojo mažamečio V. T. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 m. spalio 3 d. protokolu, kurios metu jis parodė, kad jam yra 7 metai. Jis nepasakos apie savo šeimą, jis nemėgsta, jis ne toks. Jis dabar gyvena su tėčiu, o anksčiau gyveno su mama. Nori gyventi su tėčiu, nes jis geras, o mama negera, muša jį. Jis gali papasakoti, kaip mama mušė ir viskas. Mama trenkė į stalą, paėmusi už kaklo kokius tris kartus, ar keturis. Buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas iš lūpos ir iš nosies. Jam labai skaudžiai buvo. Jei būtų pasakęs, kad skauda, mama vis tiek būtų mušusi, bet nežino. Tėtė pamatė, kad jam sumušta lūpa ir daugiau niekas. Dar vaikų teisės buvo, tai buvo vasarą, rugsėjo 10 d. turbūt. Buvo pas mamą namuose, ji gyvena P. kaime. Stalas, į kurį trenkė, yra jo ir mamos. Buvo paleidusi į jį kėdę į nugarą. Du kartus paleido, jis gulėjo, ji paleido kėdę. Jam pataikė į nugarą. Kraujai pradėjo bėgti, jis pats matė. Jis buvo su maike. Sakė mamai, kad skauda. Su laidu mušė per nugarą, tą patį kartą, kai su kėde. Ji turi laidą, tai pakrovėjas baltos spalvos. Kai su laidu sudavė, tą patį, ką ir su kėde. Taip pat skaudėjo, kaip ir su kėde. Galva į stalą trenkė ne tą pačią dieną, vėliau į stalą, anksčiau su kėde. Tai buvo šią vasarą.( 1 t., b. l. 22-23);

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, surašytu 2022-09-09, kuriame nurodoma, kad 2022-09-08 iš Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gautas pranešimas, kad 2022-07-01 V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) pastebėjo ant savo sūnaus V. T., gim. (duomenys neskelbtini), nugaros 4-5 dryžius (galimai patirto fizinio smurto žymes). Sūnus V. T. tėvui išsakė, kad jo motina D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tyrimui nenustatytu metu, namuose adresu, (duomenys neskelbtini) sav., trenkė jam laidu į nugarą, kol pasirodė kraujas, kadangi berniukas kliudė savo mažesnę seserį. Esant šioms aplinkybėms pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalis (1 t., b. l. 7-9);

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, surašytu 2022-11-14, kuriame nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34593-22, paaiškėjo, kad įtariamoji D. S. smurtavo prieš savo mažametį sūnų 2022 m. birželio - liepos mėn. Dėl šio fakto byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (1 t., b. l. 4);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2022-09-13 pateiktas pasaulio pažinimo vadovėlis GILĖ. (1 t., b. l. 41 );

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2022-09-13 atlikta vadovėlio ,,Gilė“ apžiūra. Fiksuota, kad žalios spalvos viršeliu pasaulio pažinimo vadovėlis "GILĖ 2". Vadovėlis yra aplenktas skaidrios spalvos aplankalu. Atvertus vadovėlio viršelį, matyti, kad pirmas vadovėlio lapo kampas yra netaisyklingai nuplėštas. Matyti, kad lapas nuo vadovėlio dešinės pusės buvęs sulietas ir išdžiūvęs, kadangi ant lapo matyti rusvos spalvos netaisyklinga suliejimo žymė. Atvertus antrą vadovėlio lapą, taip pat matyti suliejimo žymė, kuri verčiant toliau vadovėlio lapus išnyksta. daugiau jokių pėdsakų, galinčių padėti įvykio tyrimui, ant vadovėlio nėra (1 t., b. l. 42-45);

Specialisto išvada Nr. G473/2022(09), gauta 2022-09-19, kurioje užfiksuota, kad V. T. klinikiniais duomenimis konstatuota lūpos žaizda, kuri sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( 1 t., b. l. 57);

GMP kvietimo kortele, kurioje užfiksuota, kad greitosios med. pagalbos darbuotojams 2022-09-09 apžiūrint V. T., gimusį (duomenys neskelbtini)., užfiksuota apatinės lūpos kairiajame šone žaizda (1 t., b. l. 51- 52);

Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: pasaulio pažinimo vadovėliu ,,GILĖ“, pateiktu 2022 m. rugsėjo 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 41), pakvitavimu grąžintu V. T. (1 t., b. l. 46); CD su V. T. apklausos įrašu (1 t., b. l. 24).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Šis nusikaltimas, kaip ir kiti smurtiniai nusikaltimai sveikatai, gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės už fizinio skausmo sukėlimą dėl neatsargumo. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalgos, kuriai pritarta 2017 m. spalio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pasitarime, 3.2.2 punkte teigiama, kad baudžiamoji atsakomybė už mažamečiui sukeltą fizinį skausmą ar nežymų jo sveikatos sutrikdymą kyla, jei ši veika padaroma tyčia, t. y. neišskiriama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia (2017 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-227-557/2017; 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020). Ypač netiesioginės tyčios praktika yra išplėtota nužudymų bylose ( 2010 m. birželio 15 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2010 ir kt.). BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumą ir stiprumą, jo lokalizaciją, panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigą ir pan.).

Kaltinime kaltinamajai D. S. inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad ji 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje - liepos mėnesio pradžioje laidu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių bei ne mažiau du smūgius kėde mažamečiui sūnui V. T., gim. (duomenys neskelbtini) į nugaros sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą, bei 2022 m. rugsėjo pradžioje, nukentėjusiajam mažamečiui sūnui V. T., gim. (duomenys neskelbtini)., sėdinčiam prie stalo, suėmusi už kaklo trenkė jo galvą į stalą, tokiu būdu sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam V. T. fizinį skausmą bei padarė jam lūpos žaizdą, tai yra sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamoji D. S. viso baudžiamojo proceso metu iš esmės neigė padariusi jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas, teigdama, kad tokių įvykių iš viso nebuvo, jai I. T. galimai kerštauja, jokių kaltinime nurodytų sužalojimų pas vaiką nemačiusi, vaikas parodymus ant jos davė primokintas. Kaltinamoji pateikė prie bylos neva tai įrodančią susirašinėjimo žinutę, jos rašytą I. T. rugsėjo 4 d. 14:46 val., kurioje ji priekaištauja, kad I. T. šaukia ant jos vaiko V. T., kad jis eina prie šunų, kačių, grasina iškviesti vaikų teises už S, pastoviai mergaitė mušama, mėlynės ant kojų (1 t., b. l. 158), kas rodo, kad vaikas V. T. prieš tai buvo pas tėvą V. T. ir I. T.. Kaltinamoji jai rašyto I. T. atsakymo nepateikė. Kaltinamoji teigė, kad kai vaikas buvo perduotas jos mamos (globėjos I. R.) priežiūrai, jos mama pasakė, kad vaikas bijojo nesakyti to, nes tėtis jį primokino, tėtis jam liepė taip sakyti, kad ji neva jį mušusi, prieš vaiko apklausą, tačiau teisiamajame posėdyje prieš tai apklausta I. R. to nepatvirtino, teigė, kad jai vaikas nepasakojo apie paskutinius smurto atvejus, dėl kurių nagrinėjama byla.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2022 m. rugsėjo 8 d., gavus Marijampolės apskrities policijos komisariate informaciją iš Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad V. T. 2022 m. liepos 1 d. pastebėjo ant savo sūnaus V. T., gim. (duomenys neskelbtini)., nugaros 4-5 dryžius, sūnus jam papasakojo, kad motina D. S. namuose trenkė jam laidu į nugarą, kol pasirodė kraujas, kadangi jis kliudė savo mažesnę seserį (1 t., b. l. 1-3). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. rašte Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas pranešimas Nr.12VTP-1534 apie galimą vaiko teisių pažeidimą, ir bendraujant su V. T., šis nurodė, kad 2022 m. liepos 1 d. pas jį svečiuojantis sūnui, jis pastebėjo 4-5 dryžius ant sūnaus nugaros, jam sūnus pasakė, kad jo motina jam trenkė laidu į nugarą, kol pasirodė kraujas, nes jis kliudė savo mažesnę sesę (1 t., b. l. 27). Tyrėjo P. B. 2022 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad aiškinantis anksčiau nurodyto įvykio aplinkybes, V. T., kai 2022 m. rugsėjo 8 d. jam buvo atvežtas sūnus V. T., pastebėjo ant sūnaus lūpos žaizdą ir pakraujavimą, sūnus po kiek laiko jam pasakė, kad jam skaitant knygą ir blogai perskaičius, mama D. S. paėmė jam už kaklo srities, ir trenkė galvą į stalą, jam bėgo kraujas (1 t., b. l. 29). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. spalio 14 d. nepilnamečio individualaus vertinimo pažyma nustatyta, kad skyriaus specialistai bendravo su mažamečiu V. T. 2022 m. rugsėjo 12 d. apie 13:10 val. vaiko faktinės buvimo vietos (duomenys neskelbtini), bei jis nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, nes mama jį muša, paskutinį kartą mušė 2022 m. rugsėjo 8 d. prieš atvažiuojant VTAS specialistams pasikalbėti su mama, mušė su ranka, nes jam sunkiai sekėsi skaityti, negalėjo atsakyti, kodėl to nepasakė specialistams, sakė, kad sakė tik tėčiui. Šiame rašte nurodyta, kad buvo gauta informacija 2022 m. rugsėjo 6 d. iš Vilkaviškio rajono G. gimnazijos, kurioje nurodyta, kad V. T. labai judrus, jam sunku laikytis taisyklių, nepaiso perspėjimų, nereaguoja į pastabas, iš mamos pasakojimų galima suprasti, kad jis jos irgi neklauso (1 t., b. l. 34-37).

Byloje nustatyta, kad apie pirmą galimo smurto prieš mažametį atvejį buvo pranešta praėjus daugiau dviem mėnesiams nuo įvykio, todėl akivaizdu, kad šį pranešimą turėjo sąlygoti kažkoks kitas įvykis. Kaltinamosios nurodyta aplinkybė – jos parašyta grasinanti žinutė I. T., teismo vertinimu, logiška, kad galėjo paskatinti ją pranešti apie anksčiau kaltinamosios vartotą fizinį skausmą prieš mažametį, kad ir keršto motyvais, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad ji meluoja, nes ji vadovaudamasi keršto motyvu galėjo pranešti apie tikrą įvykį, apie kurį dėl kažkokių aplinkybių anksčiau nėra pranešusi. Teisiamajame posėdyje liudytoja I. T. logiškai paaiškino, kodėl to nepadarė anksčiau, nurodydama, kad vyras V. T. nepranešė, nes nenorėjo daugiau problemų su kaltinamąja, jos bijojo, nes ji rašė skundus veterinarinei tarnybai, rašydavo grubias žinutes dėl vaiko, ją paskatino pranešti kaltinamosios tolimesni grasinimai žinutėse, ką ir patvirtina pačios kaltinamosios pateikta žinutė. Mažamečio tėvas V. T. taip pat teisiamajame posėdyje logiškai paaiškino, kad pats jo vaikas prašė niekam nepranešti, nes bijo motinos, grasino pabėgti iš namų, žmonos I. T. pats prašęs niekam nepranešti, nes turėsiantys toliau tuos pačius kaltinamosios išpuolius, skundus veterinarinėms tarnyboms, per kaltinamosios skundus neturėdavę kada dirbti savo darbų, norėdamas šeimai ramybės nepranešęs, apie įvykį vėliau pranešė žmona, kas ją paskatino nežinantis, bet ji sakė netylės. Pati kaltinamoji teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad ji su I. T. pykusis ir anksčiau, gal ji pavydėjo. Atsižvelgdamas į paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios gynybinė versija, kad ją I. T. melagingai apkaltino iš keršto, yra nepagrįsta ir atmestina, nes smurto atvejus patvirtino ir pats mažametis, bei kiti bylos duomenys.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba kviesta 2022 m. rugsėjo 9 d.. 13:38 val. adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav.. mažamečiui V. T., kuris pasakė, kad vakar mama jį pastūmė ir jis susimušė lūpytę į stalo kraštą, apatinės lūpos kairiame šone stebima žaizdelė, nustatyta lūpos žaizda (1 t., b. l. 51-52). Specialisto išvada nustatyta, kad tyrimo metu buvo remtasi minėta GMP kvietimo kortele, tyrimas pradėtas 2022 m. rugsėjo 13 d., t. y. praėjus 5 dienoms nuo sužalojimo. Vaikas papildomai paaiškino, kad motina kelis kartus plastmasiniu laidu mušė per nugarą ir mesta kėde pataikė į nugarą, skaudėjo sumuštas vietas. Apžiūros metu jam objektyviai jokie kūno sužalojimai nebuvo nustatyti. Klinikiniais duomenimis konstatuota lūpos žaizda buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku ar bukabriaunu daiktu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir aplinkybėmis, galėjo būti padarytas tiek pačiam, tiek suėmus už kaklo veido apatine dalimi, trenkiant į stalą, nugaroje sužalojimų nenustatyta, sužalojimo metu galėjo jausti skausmą (1 t., b. l. 57). Šiais rašytiniais įrodymais objektyviai nustatyta, kad mažamečiui konstatuotas sužalojimas lūpoje, kuris galėjo rastis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad nenustatyti sužalojimai nugaroje, logiškai paaiškina tai, kad jie nebuvo fiksuoti medicininiuose dokumentuose, ir nuo įvykio praėjus apie 2,5 mėnesių, jie jau nebuvo išlikę, sugiję.

Abiejų įvykių tiesioginių liudytojų nėra, juose dalyvavo tik nukentėjusysis mažametis V. T., ir kaltinamoji, kuri neigia savo kaltę. Mažametis nukentėjusysis V. T. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. spalio 3 d., t. y. praėjus po pirmo įvykio trims mėnesiams, po antro įvykio beveik mėnesiui, todėl akivaizdu, kad toks laiko tarpas 7 metų vaiko parodymų nuoseklumui ir detalių prisiminimui galėjo turėti įtakos. Jo parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, bei peržiūrėtas jo apklausos vaizdo įrašas. Vaizdo įrašu nustatyta, kad mažametis V. T. pasakė, kad mama negera, nes jį muša, jis parodė ranka už sprando, kad mama jį tempė į stalą, ir parodė lūpos kamputį, kur sumušė, tai darė gal tris kartus, bėgo kraujas iš lūpos ir nosies, jam skaudėjo labai. Jis mamai nesakęs nieko, nes jos bijantis, vis tiek jį būtų mušusi. Apie tai sakęs tėčiui, po to dar vaiko teisės pamatė. Nurodė, kad mama buvo paleidus į nugarą kėdę, buvo likę žymės, bet mėlynių nėra, paleido du kartus gal, jis gulėjo ant žemės, ir jam iš viršaus paleido, tai parodė, rodo nugaros apačią kur pataikė, bėgo kraujas, pats matęs, buvo apsirengęs su marškinėliais, sakęs mamai, kad skauda, mama nieko, kitų kartų nėra. Yra mušusi laidu per visur, jam labiausia skaudėjo nugarą, rodo nugarą maždaug per vidurį kiek pasiekia. Buvęs su marškinėliais, mušė tuo metu, kaip ir su kėde. Laidas buvo pakrovėjo, baltos spalvos. Jautęs tą patį kaip ir su kėde, abu kartus vienodai skaudėjo. Mama jo neatsiprašė. Anksčiau mušė su laidu ir kėde, negu į stalą, praėjusią vasarą. Iš apklausos matyti, kad duodamas parodymus iš esmės nukentėjusysis davė juos sklandžiai, nebuvo tarpų, rodančių, kad jis būtų ilgai mąstęs ką atsakyti. Priešingai vaikas iš pradžių nenorėjo net pasakoti, teigdamas, kad jis ne skundikas, kas paneigia kaltinamosios versiją, kad vaikas buvo primokintas. L. V. T teisiamajame posėdyje teigė, kad vaikas nepasakojo, kas vyksta namuose su mama, sakė, kad neleidžia motina pasakoti. L. V. T. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad vaikas nenoriai pasakojo apie smurtą, patiriamą iš motinos, tik pamačius smurto žymes, vaikas papasakojo, bet ne iš karto, teigė, kad bijo mamos, ką patvirtino ir ikieisminio tyrimo teisėjui. Mažametis nukentėjusysis tą aplinkybę, kad buvo mušamas motinos, nurodė ir medikams, kai buvo atliekamas jo sužalojimų tyrimas (1 t., b. l. 57). Apie sumušimą 2022 m. rugsėjo 8 d. jis nurodė ir VTAS specialistams (1 t., b. l. 34-37).

Mažamečio nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų I. T. ir V. T. parodymai, kuriais nustatyta, kad mažametis V. T. jiems iš esmės tas pačias aplinkybes buvo nurodęs anksčiau, apie mušimą laidu per nugarą papasakojo 2022 m. birželio pab.- liepos pradž., o lūpos sumušimą papasakojo 2022 m. rugsėjo 8 d., kai buvo paimtas iš mamos ir atvežtas pas juos. Liudytoja I. T. teigė, kad mažamečiui V. T. nusiėmus vasarą marškinius, ant jo nugaros buvo žymės, randai, lyg laido ar rykštės, kaip nuvanotas, gal visumoje 5- 10 kirčių, galėjo būti 4-5 dienų senumo, nes šašai jau užsitraukinėjo, vaikas patvirtino, kad tai padarė mama. L. V. T. taip pat teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad matęs vaikui nusirengus, kad žaizdos buvo viršutinėje nugaros dalyje nuo pečių žemyn maždaug 5-7 brūkšniai, klausęs iš kur jie, vaikas iš pradžių nieko nesakė, o po kiek laiko, pasakė, kad jis užgavo sesę, ir mama daužė jį laidu. Taip pat liudytojas V. T. patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. jam atvežus vaiką, jis matęs, kad vaikui prakirsta lūpa, po to vaiko kuprinėje radę kruviną knygą, valytas, plautas kraujas buvo, gal sutepta kur, bet visa knyga šlapia, vaikas iš pradžių nenorėjo nieko sakyti, po to sakė, kad ,,čia mama trenkė mane galva į stalą, nes neskaičiau“, vėliau sakė, kad bėgo kraujas, mama nuvalė. Nors tėvas V. T. teigė, kad vaikas jam nepasakojo, kad motina jį mušė kėde, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaiko buvo klausiama būtent apie įstrižas žymes ant nugaros, apie ką vaikas ir papasakojo, kad buvo mušamas laidu, dėl ko natūralu, jog nepapasakojo apie mušimą kėde, ypač atsižvelgiant į tai, kad vaikas iš viso nelabai norėjo pasakoti apie patirtą smurtą, nes bijo motinos. Liudytoja I. T. taip pat sakė, kad kai atvežė vaiką, mačiusi, jog prakirsta apatinė lūpa, vaikas aiškino kas atsitiko, pati girdėjusi, jis sakė, kad mama šveitė jį į stalą ir jis tėškėsi. Šiuos jų parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas vadovėlis, lapas nuo vadovėlio dešinės pusės buvęs sulietas ir išdžiūvęs, kadangi ant lapo matyti rusvos spalvos netaisyklinga suliejimo žymė, ant antro vadovėlio lapo taip pat matyti suliejimo žymė (1 t., b. l. 42-45).

D. S. už fizinį smurtą prieš tą patį nukentėjusįjį mažametį V. T. jau buvo teista jau du kartus 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu (įvykis 2019 m. birželio 9 d.), 2017 m. rugsėjo 12 d. (įvykis buvo 2017 m. rugpjūčio 22 d.). Medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad D. S. nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, bei emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (1 t., b. l. 114). Specialisto išvada nustatyta, kad D. S. 2019 m. nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nuo 2020 m. psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybė sutrikimas, tačiau nėra nustatyta, kad ji negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės baudžiamajai bylai ir duoti parodymų, jai atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (1 t., b. l. 119). Respublikinio priklausomybių ligų centro 2021 m. balandžio 1 d. diplomu nustatyta, kad D. S. baigė stacionarinę Minesotos programą (1 t., b. l. 156). Medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad D. S. pas gydytoją psichiatrą lankėsi 2021 m. lapkričio 25 d., 2022 m. gegužės 4 d., 2023 m. sausio 4 d., 2023 m. vasario 4 d., ji vartoja jai paskirtus medikamentus (1 t., b. l. 184). Iki pirmojo įvykio ji pas psichiatrą buvo nebuvusi apie 2 mėnesius laiko, iki antro įvykio – apie 4 mėnesius. Ji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad vaistus pradėjusi gerti tik tada, kai vaikas buvo paimtas iš jos rugsėjį, vaistai psichiatro jai jau buvo išrašyti, bet reguliariai jų nevartojusi, nevartodama vaistų, jausdavusi pyktį, išgėrus praeidavo pyktis. Tiek kaltinamoji, tiek liudytojai V. T., I. T. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su vaiku V. T. yra didelės problemos dėl jo elgesio, jo hiperaktyvumo. L. V. T, vaiko močiutė, taip pat nurodė, kad su vaiku reikia daug kantrybės, jis labai judrus. Šios aplinkybės rodo, kad tiek kaltinamoji turi problemų su savo elgesiu, emocijų, tame tarpe pykčio, valdymu, tiek vaikas turi elgesio problemų, dėl ko nėra pagrindo abejoti vaiko parodymais, kad esant tokiai situacijai, vaikui padarius namuose ką nors, kas neleistina ir nepatinka motinai, ji iš pykčio prieš jį panaudojo fizinį smurtą kaip auklėjimo priemonę, tuo labiau, kad ji jau prieš tai teista tris kartus už fizinio smurto naudojimą konfliktų su šeimos nariais metu, kas rodo jos negebėjimą valdyti pykčio priepuolių.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. informacija dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaikas V. T. iš motinos buvo nuvežtas tėvui, bet jame nenurodyta, kad buvo atlikta vaiko apžiūra ir kokios jis sveikatos būklės pristatytas tėvui (1 t., b. l. 178). L. V. T. ir I. T. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad vaiko teisės jiems nukentėjusįjį mažametį V. T. atvežė su žaizda lūpoje. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai M. K. ir A. V., kurie teigė, kad lūpos sužalojimo ant nukentėjusiojo mažamečio V. T. nepastebėję, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jie atvyko ne dėl šio sužalojimo, o ankstesnio sužalojimo vasarą, kai buvo pastebėtos žymės ant mažamečio nukentėjusiojo nugaros, ir vaiko apžiūros neatlikinėjo, todėl šio sužalojimo ir galėjo nepastebėti, kadangi pagal GMP kortelę buvo maža žaizdelė apatinės lūpos šone, o sprendžiant, kad po 5 dienų apžiūrėję ekspertai jokio sužalojimo nepastebėjo, ši žaizdelė tikrai buvo maža, kadangi per tiek dienų be jokio pėdsako užgijo. Be to vaikui tik 7 metai buvo, lūpos daug mažesnės negu suaugusiojo asmens, todėl ir tai galėjo būti priežastis, dėl ko nebuvo pastebėtas iš karto sužalojimas. Be to ir pats liudytojas V. T. teigė, kad ne iš karto, kai vaiką parvežė, pastebėjęs sužalojimą. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. T., nukentėjusiojo močiutė, taip pat teigė, kad mačiusi, kad vaiko lūpa buvo trūkusi rugsėjo mėnesį praeitais metais, vaikas sakė, kad mama kantrybės pritrūko, už sprando truputį trinktelėjo į stalą, nes jis neskaitė, tai susižalojo lūpą. Liudytoja I. R., kaltinamosios buvusi globėja, teisiamajajame posoėdyje, kad tą dieną ji bendravusi su vaiku, bet nemačiusi, kad lūpa sužalota, tačiau pripažino, kad tą dieną buvo be akinių, be jų matanti prasčiau.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajai D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jos kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad ji savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui sūnui V. T., gim. (duomenys neskelbtini)., t.y. 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje- liepos mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu laiku, pakrovėjo laidu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bei ne mažiau du smūgius kėde į nugaros sritį, bei 2022 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 8 d., sėdinčiam prie stalo, suėmusi už kaklo trenkė jo galvą ne mažiau kaip vieną kartą į stalą, padarydama jam lūpos žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko jos padarytos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, BK 140 straipsnio 3 dalį kaip du atskiri epizodai, ji pripažintina kalta, padariusi šiuos nusikaltimus, ir jai skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamoji D. S. padarė du nesunkius tyčinius baigtinius nusikaltimus tiesiogine tyčia. Pagal savo pobūdį nusikaltimai yra mažiau pavojingesni, nes sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ji anksčiau yra teista už tris nesunkius nusikaltimus – smurtą artimoje aplinkoje, vieną kartą smurtas buvo panaudotas prieš vyrą V. T., 2 kartus prieš tą patį nukentėjusįjį mažametį V. T., kas rodė, jog nusikalstamos veikos nėra padarytos atsitiktinai, o yra jos vidinių savybių ir tinkamai nesprendžiamų elgesio problemų dėsningas rezultatas. Jai anksčiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, buvo išbraukta iš probacijos įskaitos, t. y. probacijos tikslai buvo pasiekti. Tačiau, kadangi ji laiku nesumokėjo jai skirtos baudos už nusikalstamą veiką, bauda buvo išieškota 2020 m., teistumas jai nėra išnykęs. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad naujas nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, jai skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą (2022 m. birželio - liepos mėn. epizodas) skirtina 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2022 m. rugsėjo mėn. epizodas), padarymą skirtina 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų terminuoto laisvės pridėtina dalis – 4 (keturi) mėnesiai iš švelnesnės 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bei skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Ši įstatymo norma įtvirtina teismo pareigą kiekvieną kartą skiriant arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę apsvarstyti jos vykdymo atidėjimo galimybę, ir tik jos nesant skirti realią bausmę. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės, jos atidėjimo metu teismo skiriami įpareigojimai, kuriuos privalo nuteistasis vykdyti, jais yra apribojama jo laisvė, jam skiriami suvaržymai, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Nuteistajam pažeidžiant bausmės vykdymo sąlygas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti bausmės vykdymo atidėjimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikinamas, nuteistasis pasiunčiamas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės, neįskaitant praėjusio bausmės vykdymo atidėjimo laiko, t. y. nuteistasis savo veiksmais iš esmės pasunkina savo padėtį.

Nors kaltinamoji D. S. teisiama ketvirtą kartą už analogiškus nusikaltimus, tačiau paskutinį kartą buvo teista 2019 m. rugsėjo 27 d., jai laisvės bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, jo vykdymo metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Šiuo metu ji augina dukrą, kuri yra virš metų amžiaus. Šiuo metu mažametis nukentėjusysis V. T. su motina nebegyvena, iš jos yra paimtas, todėl jam pavojaus pakartotinio smurto nėra. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir skiriant teismo pareigas, bus galima pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo; apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, jai nustatytinas 1 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Siekiant, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pasiektų savo tikslų, jai skirtina pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte, – dalyvavimas elgesio pataisos programoje, ją atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios; pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte,– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kuri vykdytina visu bausmės vykdymo atidėjimo 1 metų laikotarpiu.

V. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (1 t., b. l. 95-97 ).

Daiktinis įrodymas – pasaulio pažinimo vadovėlis GILĖ, pateiktas 2022 m. rugsėjo 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l .41), pakvitavimu grąžintas V. T. (1 t., b. l. 46), paliktinas jam disponuoti savo nuožiūra. CD su nukentėjusiojo mažamečio V. T. apklausos įrašu paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos medžiaga (1 t., b. l. 24).

Teismo nutartimi kaltinamajai BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu privalomai buvo skirta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė advokatė Laimutė Bagdzevičienė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąją gynė advokatas V. A.. Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 28 d. pažyma Nr. APD-2023-05502 dėl 455,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai, išieškojimo iš jos (2 t., b. l. 2-4).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. Kaltinamajai gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl gynybos išlaidos iš jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

Pripažinti kaltinamąją D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir jai skirti:

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą (2022 m. birželio - liepos mėn. epizodas) 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2022 m. rugsėjo mėn. epizodas), padarymą 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienų) metų terminuoto laisvės pridėti dalį – 4 (keturis) mėnesius iš švelnesnės 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bei paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atidėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams, bei skirti: pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte, – dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios; pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte,– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurią vykdyti visu bausmės vykdymo atidėjimo 1 metų laikotarpiu.

Bausmės vykdymo atidėjimo 1 (vienerių) metų terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajai D. S. išaiškinti, kad nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdant teismo skirtų pareigų bei probacijos sąlygų, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas; o padarius kitą nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas, nuteistoji bus pasiųsta atlikti bausmę už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuteistajai D. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, – pasaulio pažinimo vadovėlį ,,GILĖ“, pakvitavimu grąžintą V. T., palikti jam disponuoti savo nuožiūra; CD su V. T. apklausos įrašu palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėjas Jonas Abraitis