- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- e2-3939-323/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01772-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 290 Eur padarytai žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai reido metu nustatė, kad atsakovas 2018-12-06 08 val. 30 min. prie vandens telkinio, esančio šalia (duomenys neskelbtini), vykdė mėgėjišką žvejybą nuo ledo, naudodamasis 10 žvejybos įrankių – 2 skrituliais ir 8 palaidynėmis, kai tuo tarpu pagal galiojančias taisykles vienam asmeniui vienos žvejybos metu leidžiama naudoti ne daugiau 4 žvejybos įrankius, tokiu būdu daugiau nei 2 kartus viršijo leistiną vienu metu naudoti žvejybos įrankių skaičių. Neteisėtos žvejybos metu buvo sugautos 2 (dvi) lydekos ir tuo buvo padaryta 290 Eur žala žuvų ištekliams. Atsakovas minėtais neteisėtais veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, 6, 10.1, 11.2 punktų reikalavimus. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovui 2018-12-06 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-12-17 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį, jam paskirta 300 Eur bauda. Ieškovas 2018-12-18 pretenzija pareikalavo atsakovą atlyginti žalą aplinkai. Byloje duomenų apie tai, kad žala būtų atlyginta, nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnyje numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis).
Formaliai ištyrus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, jog tarp šalių susiklostė deliktiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1- 6.4 straipsniai, 6.245 - 6.249 straipsniai). Atsakovas 2018-12-06 atliko neteisėtus veiksmus - vykdė žvejybą 2 skrituliais ir 8 palaidynėmis, tokiu būdu daugiau nei 2 kartus viršijo leistiną vienu metu naudoti žvejybos įrankių skaičių. Tokios neteisėtos žvejybos metu buvo sugautos 2 (dvi) lydekos. Dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų žuvų ištekliams buvo padaryta žala. Žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-06-01 įsakymu Nr. D1-469 patvirtinto Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2, 9, 10 punktais.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą aplinkai (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 290 Eur padarytai žalai atlyginti.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. N. 290 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 290 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai.
Priteisti iš atsakovo A. N. 15 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.