- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- 1A-471-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41336-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- M. T.
- Kaltinamasis
- M. T.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 24 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 16 parų arešto bausmė.
UAB ,,T. G.“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš kaltinamojo M. T. 249,99 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. T. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2020 m. spalio 13 d. apie 12.35 val. iš UAB „T. G.“ priklausančios parduotuvės „T. G.“, esančios (duomenys neskelbtini), nuimdamas prekės apsaugą, pagrobė UAB „T. G.“ priklausantį nešiojamą žaidimų kompiuterį „NINTENDO SWITCH LITE HW“, kurio vertė 249,99 Eur, tuo padarydamas UAB „T. G.“ 249,99 Eur turtinę žalą.
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas M. T. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, teistas, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis M. T. apeliaciniame skunde iš esmės prašo paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį (viešuosius darbus arba baudą). Nurodo, kad teismas nesilaikė protingumo ir proporcingumo kriterijaus, skiriant bausmę, kuri yra akivaizdžiai per griežta. Teismas neklausė, kad jis sutinka dirbti viešuosius darbus. Veiką pilnai pripažino, atlygino nuostolius, yra registruotas darbo biržoje, vasarą ketina dirbti, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. T. gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistojo M. T. apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, iš esmės prašoma tik paskirti švelnesnę bausmės rūšį už padarytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam M. T. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti, kaip teigiama skunde, proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad apelianto vertinimu, jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmės rūšis, nesuteikia pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių argumentų, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmės rūšį nuteistajam M. T..
9. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. T., atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teistas 8 kartus (vyrauja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, tame tarpe teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą), administracine tvarka baustas (duomenų apie baudų sumokėjimą nėra), nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, įvertino ir tai, kad 2020 m. kaltinamojo atžvilgiu priimti 35 nutarimai, pagal kuriuos M. T. skirtos administracinės baudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jau įvertino aplinkybę, kad M. T. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ji įvertinta kitų byloje esančių aplinkybių visumoje.
10. Apygardos teismas sutinka su nuteistuoju, jog įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą yra numatęs alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus arba baudą, arba areštą, arba laisvės apribojimą. Nagrinėjamu atveju M. T. už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą teismas skyrė 24 parų arešto bausmę, t. y. mažesnę bausmę, nei šios bausmės rūšies vidurkis. Priešingai, nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.
11. Akcentuotina, jog nuteistasis M. T., kaip minėta, praeityje yra net 8 kartus teistas, tad akivaizdu, kad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas ar net analogiškas nusikalstamas veikas. Kartu akcentuotina, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės rūšys, nei areštas, kurios savo tikslų nepasiekė, kadangi nuteistasis vis pakartotinai nusikalsdavo. Atkreiptinas dėmesys, kad inkriminuojama nusikalstama veika padaryta 2020 m. spalio 13 d., o 2020 m. spalio 16 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais nuteistasis M. T. taip pat nuteistas už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (šiais nuosprendžiais buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės). Šios aplinkybės liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, kartojamos tos pačios klaidos, lėšų pragyvenimui siekiama neteisėtais būdais. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.
12. Nuteistasis skunde teigia, kad veiką pilnai pripažino, atlygino nuostolius, yra registruotas darbo biržoje, vasarą ketina dirbti, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos ir sudarančios pagrindą paskirti švelnesnę bausmės rūšį nuteistajam M. T., įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste. Nors nuteistasis skunde teigia, kad sutiko dirbti viešuosius darbus, tačiau vien nuteistojo norima bausmės rūšis nesaisto teismo, kadangi bausmės skyrimas yra išimtinai teismo diskrecija. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, nuteistajam nėra tikslinga skirti baudą, kadangi jis yra nedirbantis ir byloje nėra jokių duomenų apie legalų jo pragyvenimo šaltinį, juo labiau, kad byloje taip pat nėra duomenų ir apie administracinių nuobaudų sumokėjimą.
13. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis – areštas, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, kad bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam M. T. paskirti švelnesnę bausmės rūšį už padarytą nusikalstamą veiką.
14. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 20 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad M. T. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 18 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis yra nedirbantis asmuo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš M. T. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. T..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.