Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Jurbarko rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)-02-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams;

2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017-01-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020-04-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. A. laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023-07-11, tikslus laikas nenustatytas, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narius- mažamečius sūnus Š. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriems diržu sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, L. A. tyčia paimdavo už kaklo, suspausdavo ir stumdavo, dėl ko šis pargriūdavo ant grindų, taip mažamečiams nukentėjusiesiems Š. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis Š. A. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kaltu prisipažino ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023-07-11, tikslios datos nepamena, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo mažamečius sūnus Š. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nurodė, kad minėtiems sūnums diržu jiems sudavė į įvairias kūno vietas, tačiau negali pasakyti kiek kartų. Be to, sūnų L. paimdavo už kaklo, suspausdavo ir pastumdavo, nuo ko jis pargriūdavo ant grindų. Parodė, kad dėl tokių jo veiksmų sūnūs verkdavo, jiems skaudėdavo. Taip jis elgėsi dėl to, nes sūnūs jo neklausė, rėkaudavo, mušdavosi tarpusavyje. Praėjo daug laiko, todėl ne viską pamena, tačiau teigė, kad jeigu vaikai sako, jog taip buvo, su tuo sutinka. Pats visko nepamena. Nurodė, jog turėjo juodos spalvos diržą, tačiau jam suplyšus, jį sudegino. Gailisi, kad mušė savo vaikus (t.3, b. l. 108-111).

Be kaltinamojo Š. A. visiško prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime nurodyta, kad mažametis Š. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., augdamas biologinėje Š. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., šeimoje, galimai patyrė seksualinį priekabiavimą, jo elgesys yra seksualizuotas (pradėjo intymiai priekabiauti prie savo (duomenys neskelbtini) L. A.) (t. 1, b. l. 1-8).

Mažametis nukentėjusysis Š. A. parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, gyvena su (duomenys neskelbtini), kadangi tėvai mušdavosi, o ir jį daugiau nei tris-keturis kartus tėtis mušė su juodu odiniu diržu. Kai jį mušdavo, jam būdavo liūdna, verkdavo. Jį mušdavo tik su diržu, o L. stipriai mesdavo, jis nukrisdavo ant šono ir verkdavo. Vieną kartą matė kaip L. metė ir mušė diržu, matė vieną kartą (t. 1, b. l. 177-179).

Mokymo įstaigos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad Š. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) mokykloje mokosi nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) d., baigė (duomenys neskelbtini) klasę, perkeltas į (duomenys neskelbtini) klasę. Š. mokosi pagal savo gebėjimus, turi reikalingas mokymosi priemones. Berniukas sportiškas, judrus, paslaugus, draugiškas, laikosi mokinio elgesio taisyklių ir klasės susitarimų, lanko mokyklos neformalaus ugdymo futbolo būrelį (t. 1., b. l. 129-130).

Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jog mažametis Š. A., duodamas parodymus, rėmėsi asmenine patirtimi, galimai neatskleidė visų jam įmanomų aplinkybių pilna apimtimi, kad negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį mažamečio nukentėjusiojo duodamiems parodymams (jų turiniui), taip pat mažamečiui Š. A. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (pvz. padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas) (t. 2, b. l. 197-218).

Mažametis nukentėjusysis L. A. parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, gyvena su (duomenys neskelbtini), nes tėvai mušėsi, tėtis trenkė mamai į „saulelę“. Tėtis, jei jis kažką blogo padarydavo, jį mušdavo, mėtydavo į žemę, dėl ko jis jusdavo skausmą. Nepamena, ar jie ką nors darydavo L. ir Š., bet gal kažką darydavo, pravardžiuodavo. Š. jam neseniai sakė, kad jam su tėvais gyventi nepatikdavo, nes jie mušėsi, gėrė. Nors ir nieko jis nepadarydavo, Š. keikdavosi, spardydavo jam į užpakalį. Nurodė, kad tėtis jį paimdavo už sprando ir mesdavo į priekį, dėl ko jis nukrisdavo ant pilvo ir pataikydavo į lovą ar kampą. Jam skaudėdavo, dėl to verkdavo. Tėtis jį mušdavo kasdien su juodos spalvos diržu. Š. tėtis taip pat mušdavo su diržu, dėl ko jis tiesiog kalbėdavo vienas su savimi, verkdavo. Tėtis jį mušdavo dažniau nei Š. Nėra matęs, kad tėtis būtų mušęs L.. Tėtis kojomis jo nemušdavo, tik mėtydavo, mušdavo rankomis, trenkdavo į kojas delnu. Jį mušdavo, kai jis būdavo su rūbais, bet būdavo, kad pataikydavo į nuogą koją, kai būdavo su šortais (t. 2, b. l. 9-11).

Mokymo įstaigos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad L. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) mokykloje mokosi nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) d., baigė (duomenys neskelbtini) klasę, perkeltas į (duomenys neskelbtini) klasę. L. mokosi pagal savo gebėjimus. Berniukas yra draugiškas, bendraujantis, paslaugus, sutaria su klasės draugais. Ramaus charakterio. Tvarkingas ir atsakingas, labai gerai lanko mokyklą. Pamokų metu yra dėmesingas, laikosi susitarimų, noriai, aktyviai dalyvauja mokyklos veiklose, lanko mokyklos neformalaus ugdymo futbolo būrelį (t. 1, b. l. 129-130).

Nepilnametė liudytoja L. A. parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, gyvena pas (duomenys neskelbtini). Pas juos jai gyventi geriau, nes jaučiasi saugiau. Namuose visi mušdavosi ir ji matydavo, kaip vartodavo alkoholį (t. 2, b. l. 44-45).

Nepilnametė liudytoja P. A. parodė, kad kol lankė darželį, gyveno pas savo tėvus. Dabar negyvena, nes tėvai girtauja. Teigė, kad kai tėvai išgeria, mušasi šakutėmis ir peiliais, veja iš namų. Mama ją skriausdavo, mušdavo diržu, todėl jai skaudėdavo. Tėtis taip pat ją mušdavo. Mušdavo diržais, rankomis, suduodavo per veidus. Dažniau mušdavo tėtis su savo juodos spalvos diržu. Mušdavo į šonus ne tik ją, bet ir brolius Š. bei L.. Mama sakydavo bėgti iš namų, nes atvažiuodavo policija. Mama geria (t. 2, b. l. 76-78).

Liudytoja, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, G. A. parodė, kad mažametis Š. A. teigė, jog pas tėvus gyventi nenorėtų, nes jie geria ir mušasi. Tėvai su juo elgdavosi blogai (t. 1, b. l. 147-150, 151).

Liudytoja E. M. parodė, kad Š. A. (tėvas) daug geria ir būna agresyvus. Ji yra mačiusi, kad jis labai šaukdavo ant vaikų, tačiau, kad būtų naudojęs prieš vaikus smurtą, mačiusi nėra. A. A. taip pat geria, bet ji yra ramesnė už tėtį. Yra juos mačiusi ne girtus, bet išgėrusius, tačiau yra mačiusi ir blaivius. Š. būdavo piktas ir tuomet, kai nebūdavo girtas. Yra kalbėjusi su didesnėmis mergaitėmis. Pas tėvus vaikų gyvenimas būdavo blogas. Jeigu jų auginami šuniukai prišlapindavo patalynes, vaikai turėdavo miegoti šlapiose patalynėse (t. 2, b. l. 154-155).

Liudytoja V. B. parodė, kad nuo 2023 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) Š. A. ((duomenys neskelbtini) m.), L. A. ((duomenys neskelbtini) m.), L. A. ((duomenys neskelbtini) m.) ir P. A. ((duomenys neskelbtini) m.). Vaikams atvykus gyventi į jų namus, pastebėjo, kad Š. A. turėjo ir vis dar turi aiškius nervinius tikus, jį kakino naktiniai košmarai, jis bijo tamsos ir prisilietimų, naktimis klykia, svirduliuoja, čiulpia pirštą. Š. retai kalba apie savo tėvus ir gyvenimą, tačiau kai pradeda pasakoti, matosi, kad vaikui apie tai kalbėti yra skaudu (t. 1, b. l. 139-142, 143).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedo ( fotolentelės) matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 74-76, 77-85).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis Š. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Š. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis, laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023-07-11, tikslus laikas nenustatytas tiksliau gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narius – mažamečius sūnus Š. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriems diržu sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, L. A. tyčia paimdavo už kaklo, suspausdavo ir stumdavo, dėl ko šis pargriūdavo ant grindų, taip minėtiems mažamečiams nukentėjusiesiems sukeldamas fizinį skausmą.

Minėto asmens atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Š. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės dydžiu ir rūšimi (t. 3, b. l. 125-128).

Š. A. teistas, teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis) (t. 3, b. l. 70-73), baustas už administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (t.3, b. l. 80-86 ), nedirbantis (t. 3, b. l. 87-89), įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis teistas už to tokio paties pobūdžio nusikaltimus, yra jauno amžiaus, nedirbantis, į prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad Š. A. bausmės tikslai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymą bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatyta, kad minėtas kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš šeimos narius, sukeldamas jiems fizinį skausmą, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu Š. A. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo mažamečio Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) atstovas advokatas R. G. pareiškė civilinį ieškinį Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) veiksmų minėtas mažametis patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus. Be patirto fizinio skausmo, patyrė ypatingai morališkai skausmingą pažeminimą, kadangi nukentėjo nuo savo artimo šeimos nario – tėčio. Dėl jam suduotų smūgių diržu jis jautė skausmą, kuris truko dvi-tris dienas. Atsirado kraujosruvos kūno paviršiuje, kurias slėpė nuo aplinkinių ir , kurios neišnyko septynias dienas. Dėl minėtų priežasčių sumažėjo jo bendravimo galimybės, negalėjo nevaržomai bendrauti, sportuoti, ilsėtis su draugais ir bendraamžiais (t. 3, b. l. 41-42).

Taip pat civilinį ieškinį dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pareiškė ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo mažamečio L. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) atstovė advokatė A. N. Ieškinyje nurodė, kad dėl Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) veiksmų minėtas mažametis patyrė fizinė skausmą. Prieš jį smurtavo jo artimas asmuo, t. y. tėvas. Tokiais neteisėtais veiksmais, Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) sukėlė nepataisomas pasekmes jo psichinei sveikatai, emocinei būsenai bei patyrė pažeminimą (t. 3, b. l. 49-50).

Byloje yra kaltinamojo Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įsipareigojimas, kuriame jis nurodė, kad su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka ir prašo leisti neturtinę žalą atlyginti per dvejus metus, t. y. iki 2027-07-31 (t. 4, b. l. 55).

Kaip matyti, su Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pateiktu įsipareigojimu sutiko mažamečių Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir L. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini) bei jų atstovai, advokatai A. N. bei R. G. (t. 4, b. l. 55, 56, 57, 58).

Byloje nustatyta, kad Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nukentėjusiajam Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) bei L. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto, jo pasekmių, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. į tai, kad Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko bei į tai, kad toks žalos dydis, teismo vertinimu atitinka padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai, tai yra iš Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) priteisiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo mažamečio Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) naudai 1 000 eurų, nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo mažamečio L. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis Š. A. šiuo metu yra nedirbantis, tačiau darbingo amžiaus, todėl jis bus pajėgus atlyginti nukentėjusiesiems asmenims priteistą neturtinę žalą. Nustatytina, jog neturtinę minėtas kaltinamasis turės atlyginti per šešis (6) mėnesius, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 421 straipsnis, 422 straipsnis,

nusprendžia:

Š. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Š. A. nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu įpareigoti Š. A. per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 6 (šešis) mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, Š. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Mažamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) atstovo advokato R. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti, jog priteistą neturtinę žalą minėtam nukentėjusiajam Š. A. turi atlyginti per šešis (6) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Mažamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) atstovės advokatės A. N. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti, jog priteistą neturtinę žalą minėtam nukentėjusiajam Š. A. turi atlyginti per šešis (6) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis Š. A. turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.