- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-775-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- I. B.
- Advokatai
- Svetlana Pronina
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui I. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. L. pareiškė teisme ieškinį atsakovui I. B.. Prašė priteisti 578,83 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2007-03-29 (duomenys neskelbtini) teritorijoje atsakovo šuo užpuolė jos sūnų. Ieškovė, bandydama jį apginti, pati buvo sužalota. Tą pačią dieną su pareiškimu kreipėsi į policiją ir į ekspertą, jai buvo nustatytas nesunkus kūno sužalojimas. Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Maišiagalos policijos nuovados nutarimu ieškovė pripažinta nukentėjusiąja, o atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn. Po to įvykio ieškovė negalėjo tinkamai rūpintis savo vaiku, prižiūrėti namus, pradėjo blogai miegoti, ją kankino dideli skausmai, dėl depresijos kreipėsi konsultacijos pas psichologą. Sužalotose pirštuose ir kojoje liko žymės, kurių pašalinimui rekomenduojamos brangiai kainuojančios operacijos. Ieškovę kankina išvaizdos pablogėjimas, baimė dėl ateities, depresija.
Atsiliepimas
Atsakovas I. B. pateiktu atsiliepimu sutiko su reikalavimu atlyginti turtinę žalą ir prašė atmesti ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-24 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo I. B. ieškovei A. L. 579,83 Lt turtinei žalai ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovo ieškovei 82,20 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 62,39 Lt žyminio mokesčio bei 5,75 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad ieškovei padaryti sužalojimai buvo įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ieškovė, įkandus šuniui, išsigando, patyrė fizinį skausmą dėl plaštakos, kojos šlaunies sužalojimų, dėl šių sužalojimų patyrė nepatogumų: vizitai pas gydytojus, kreipimasis pagalbos pas psichologą, negalėjimas pilnavertiškai rūpintis buitimi, mažu sūnumi. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė elgėsi pasyviai – į psichologą kreipėsi tik 2008-01-07, rekomenduotinos tęstinės psichologo pagalbos atsisakė dėl finansinių sunkumų, planuotą jai atlikti piršto plastinę operaciją atidėjo, nes norėjo įsidarbinti, o plastinė rekonstrukcinė kojos operacija daug kainuoja. Teismas nurodė, kad ieškovė paaiškinimuose rėmėsi aplinkybėmis ir apie jos mažamečio sūnaus patirtus išgyvenimus, jo sveikatos būklę po įvykio, tačiau ieškinio šiuo pagrindu nereiškė. Nustatydamas priteistinos neturinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į ieškovei padarytų sužalojimų įvertinimą (sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu), prašomos priteisti 50 000 Lt neturtinei žali atlyginti sumos dydį, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, į pačios ieškovės elgesį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šalies argumentai
Ieškovė A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė bylą. Nurodo, jog po šuns užpuolimo vaikas fiziškai nenukentėjo, tačiau patyrė psichologinę traumą, yra pasekmių vaiko elgesyje ir psichikoje. Nors ieškinio reikalavimai buvo suformuluoti ieškovės vardu, tačiau bylos nagrinėjimo metu jos atstovas nurodė, kad reikalavimai reiškiami ne tik dėl ieškovei, bet ir dėl jos mažamečiam sūnui padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurio įstatyminė atstovė yra ieškovė. Ieškovė nurodo, jog jos dvasiniai pergyvenimai yra nuolatinio pobūdžio, ji patiria dvasinius išgyvenimus dėl subjauroto kūno, šiuo metu negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nurodo nesutinkanti su teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-24 sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Apeliantė A. L. apeliaciniu skundu ginčija Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-24 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje, kurioje teismas, iš dalies tenkindamas jos ieškinio reikalavimus, išsprendė neturtinės žalos dėl ieškovei padarytų sveikatos sužalojimų atlyginimo klausimą ir priteisė 1500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu, nustatant priteistinos neturinės žalos dydį, ir šiuos santykius reguliuojančių materialinių teisės normų pažeidimu bei netinkamu taikymu. Apeliantės manymu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino jos ir jos mažamečio sūnaus psichinei sveikatai padarytą žalą, ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus.
Vadovaujantis LR CK 6.283 str. 1 d., sveikatos sužalojimo atveju asmuo įgyja teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.). Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti LR CK 6.250 str. 2 d.. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų.
Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. vienas iš esminių neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad ieškovei padaryti sužalojimai buvo įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į ieškovės patirtą sveikatos sužalojimo lygį, teismas atitinkamai įvertino jos patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus. Pažymėtina, jog LR CK 6.283 str. 1 d. įtvirtinta neturtinės žalos atlyginimo galimybė sveikatos sužalojimo atveju apima ne tik fizinės sveikatos sužalojimą, bet ir žalos psichinei asmens sveikatai padarymą. Ieškovės A. L. psichologinė būklė D. Selmistraitienės įmonės „Gyvybės šviesa“ 2008-04-09 pažymoje apibūdinta kaip potrauminis šokas, kuris siejamas su vaiko sveikatos ir psichinės būklės pablogėjimu po patirto šoko, ieškovės nerimu dėl savo sveikatos, sunkiai gyjančių įkandimų žaizdų, atsiradusiu nepilnavertiškumo jausmu dėl ant kūno likusių įkandimo randų (b.l.79). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai sietini su paties įvykio pasekmėmis jos ir jos sūnaus sveikatai.
Sistemiškai aiškinant LR CK 6.250 str. 2 d., 6.267 str., 6.283 str. 1 d. normas, darytina išvada, jog tam, kad sveikatos sužalojimo atveju būtų atlyginta naminių gyvūnų padaryta žala, tame tarpe ir neturtinė, būtinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp to asmens sveikatos sužalojimo ar kitokio sutrikdymo ir dėl to jo patirtų dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos. Todėl ieškovė negali savo patirtos neturtinės žalos grįsti dvasiniais išgyvenimais dėl kito asmens (nepilnamečio sūnaus) sveikatos sutrikdymo, kurį sukėlė tas pats įvykis. Tokiu atveju subjektas, galintis reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, yra pats ieškovės nepilnametis sūnus, ginantis savo pažeistas teises per įstatyminius atstovus. Taigi ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas būtų galimas tik jo naudai, kadangi tokiu atveju nukentėjusiųjų asmenų reikalavimo teisė atsakingo asmens atžvilgiu nėra solidari. Remiantis dispozityvumo principu, civiliniame procese nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, taip pat pakeisti ir (arba) padidinti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo prerogatyva (LR CPK 42 str. 1 d.). LR CPK 141 str. 1 d. nustatyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo; vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas sprendžia, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė A. L. prašė priteisti jai dėl sveikatos sužalojimo padarytą 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Nors kaip ieškinio pagrindą vėliau nurodė ir nepilnamečio sūnaus sveikatai padarytą neturtinę žalą, tačiau ieškinio pagrindo pakeitimo tinkamai neįformino, procesiniame dokumente nenurodė, jog reikalavimus reiškia nepilnamečio sūnaus vardu kaip jo įstatyminė atstovė, o taip pat nenurodė nepilnamečio sūnaus naudai prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio, nors, kaip minėta, neturtinė žala sveikatos sužalojimo atveju yra asmeninio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos pagrįstai dėl neturtinės žalos atlyginimo sprendė nepažeisdamas byloje pareikšto ieškinio ribų.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų visumą, atskleidė jų reikšmę nustatant priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovei padarytų sužalojimų įvertinimą, sumą, prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimui, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, į pačios ieškovės elgesį. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytas neturtinės žalos įvertinimas – 1500 Lt – atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (LR CK 1.5 str.) bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje V.S. v. E.S., Nr. 3K-3-1129/2003). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą sveikatos sužalojimo atveju, pagrįstai įvertino pačios nukentėjusiosios veiksmus imantis priemonių dėl patirtų sužalojimų gydymo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog ieškovė iki šiol nesiėmė priemonių po įkandimo likusių randų gydymui chirurginiu būdu, atidėjo jai planuotą atlikti piršto plastinę operaciją, o plastinė rekonstrukcinė kojos operacija iki šiol nėra atlikta dėl to, kad, kaip nurodo ieškovė, ji daug kainuoja. Iš to darytina išvada, jog ieškovės patiriami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai iš dalies yra sąlygoti ir pačios ieškovės veiksmų nesiimant reikiamų priemonių tinkamam po sukandžiojimo likusių randų gydymui. Toks ieškovės elgesys, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, prieštarauja protingo, rūpestingo ir apdairaus žmogaus elgesiui. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė pirmą kartą psichologinės konsultacijos dėl savo psichologinės būklės pablogėjimo kreipėsi tik 2008-01-07, po įvykio praėjus devyniems mėnesiams, o rekomenduojamos tęstinės, ilgalaikės psichologinės pagalbos atsisakė dėl finansinių sunkumų (b.l.79). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra proporcingas jos dėl sveikatos sužalojimų patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir pačios ieškovės kaip protingo, rūpestingo ir apdairaus, savo sveikata besirūpinančio asmens veiksmams siekiant užsitikrinti tinkamą gydymą.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi iš atsakovo I. B. ieškovės A. L. naudai priteista jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti 82,20 Lt suma yra proporcinga jos patenkintų reikalavimų daliai ir atitinka LR CPK 93 str. 2 d. ir 98 str. įtvirtintas procesines bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai taikė civilinio proceso ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.