Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-33-953/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-07
Bylos Nr.
1S-33-953/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22533-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Martynas Galvičius, Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-33-953/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22533-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,kaltinamajai A. J. ir jos gynėjui advokatui A. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios A. J. gynėjo advokato A. R. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-03-27 nutarties, kuria kaltinamajai A. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 24 dienų terminui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. kaltinama tuo, kad ji 2024-06-05, apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), priešais pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje, viešoje vietoje, žodinio konflikto metu su I. Ž., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra matant praeiviams ir pravažiuojančių automobilių vairuotojams, sugriebusi I. Ž. už galvos plaukų tempė juos ir lenkė link žemės, taip išpešdama viršugalvyje kuokštą plaukų, bei parvertė nukentėjusiąją ant dešinio šono, dėl ko buvo nutrauktas žmonių poilsis, sustabdytas eismas, bei taip smurtaudama nukentėjusiajai I. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir padarė abiejų dilbių bei kairiojo žasto odos nubrozdinimus, kas sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-03-24 nutartimi A. J. kardomoji priemonė - pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir nurodyta kaltinamąją per 48 val. nuo jos sulaikymo pristatyti į teismą kardomosios priemonės termino nustatymui.

Kaltinamoji A. J. sulaikyta 2025-03-26, 07.35 val.

Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-03-27 nutartimi palikta galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-03-24 nutartimi A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 24 dienų suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo A. J. faktinio sulaikymo dienos, t. y. nuo 2025-03-26.

Šalies argumentai

Skundu, pateiktu apygardos teismui, kaltinamosios A. J. gynėjas advokatas A. R. prašo panaikinti/pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-03-27 nutartį. Nurodo, kad jo ginamoji, atsidūrusi areštinėje, buvo labai pasimetusi ir matėsi, kad jos psichinis stovis yra labai sutrikęs, todėl daugeliu atveju ji tiesiog negalėjo atsakyti į pateikiamus klausimus. Gynėjo teigimu, A. J. buvo labai sutrikusi dėl to, kad pareigūnai ją sulaikė vaiko ir jo bendraklasių akivaizdoje, nuvedus vaiką į mokyklą. Nurodo, kad kaltinamoji dirba pagal patentą, turi mažametį vaiką, namuose yra trys gyvūnai, kuriais reikia rūpintis, o vienam iš jų yra reikalinga nuolatinė pagalba dėl vaistų sugirdymo. Nors vaiku ir gyvūnais A. J. suėmimo laikotarpiu paskirtas rūpintis jos sutuoktinis, kaip teigė kaltinamoji, vaikas su tėvu bendrauja nenoriai, o gyvūnais pasirūpinti geba tik ji pati, nes vaistus sugirdyti vienam iš jų gali tik ji. Pažymi, kad kaltinamoji su sutuoktiniu faktiškai negyvena ir jis nėra deklaruotas jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat nurodo, kad nors skundžiamoje nutartyje teigiama, kad kaltinamoji turi tvirtus socialinius ryšius, augina mažametį vaiką, yra dirbanti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau nėra teista, nebausta administracine tvarka, kaltinama padariusi nesunkų nusikaltimą, tačiau nepaisant visų minėtų aplinkybių, teismas, atsižvelgęs į kaltinamosios elgesį, paliko galioti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, dar ir motyvuodamas, kad ji gali bėgti (slėptis), vėl neatvykti į paskirtus teismo posėdžius. Gynėjo nuomone, nors ir esant tokiam kaltinamosios elgesiui, tikslinga būtų jai neskirti pačios griežčiausios kardomosios priemonės, o norimi rezultatai dėl teisminio proceso būtų pasiekti ir paskiriant jai kiek švelnesnę kardomąją priemonę, pavyzdžiui, namų areštą, intensyvią priežiūrą. Nurodo, kad bėgti, slėptis A. J. nėra jokio tikslo ir galimybės, nes ji turi mokyklinio amžiaus vaiką, tris augintinius, dirba pagal patentą. Be to, pabuvusi areštinėje, kaltinamoji tikrai padarė atitinkamas išvadas dėl būtinybės lankytis teismo posėdžiuose, priimti teismo pateikiamus dokumentus ir privalomumo vykdyti teismo nurodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu kaltinamosios A. J. gynėjas advokatas A. R. prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. J. gynėjo advokato A. R. skundas atmestinas

Išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-03-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Palikdamas galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-03-24 nutartimi kaltinamajai A. J. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą ir nustatydamas 24 dienų suėmimo terminą, pirmosios instancijos teismas BKP 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, taip pat nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Šioje proceso stadijoje kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

BPK 119 straipsnyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo (pratęsimo) būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas tik patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nurodytas nusikalstamas veikas. Kaltinamoji A. J. kaltinama padariusi vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurio įvykdymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajai A. J. kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimas, padarymo grindžiami baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios I. Ž. parodymai, asmens apžiūros protokole užfiksuoti sužalojimai, specialisto išvada bei kitais duomenimis.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos, kaltinamoji A. J. neatvyko į 2025-02-03, 14 val. teismo posėdį, taip pat nebuvo atvesdinta ir į 2025-02-24, 14 val. paskirtą teismo posėdį. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu buvo susisiekta su A. J. ir jai paaiškinta, kad 2025-02-24, 14 val. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose įvyks teismo posėdis, kuriame ji privalo dalyvauti. A. J. pareigūnams teigė, kad iš teismo negavo jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta atvykti ir šiuo metu neturi laiko atvykti, nes yra išvykusi pasiimti vaiko. Nurodyta, kad bekalbant, ji pokalbį nutraukė ir bandant prisiskambinti, mobilaus ryšio operatorius nurodė, kad telefonas išjungtas. 2025-02-24, 13.30 val. nuvyko jos gyvenamosios vietos adresu, namo durų niekas nedarė, namo kieme automobilio nebuvo, dėl to negalėjo atvesdinti A. J. į teismo posėdį (t. 2, b. l. 192).

2025-02-24 teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė atidėti byloje nagrinėjimą neatvykus kaltinamajai ir, atsižvelgus į jos vengimą vykti į teisiamąjį posėdį, prašė paskirti griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, nes tik tokiu būdu bus galima užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą teisiamajame posėdyje. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-02-24 nutartimi prokuroro prašymas kaltinamajai pakeisti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti į griežtesnę – suėmimą, atmestas, tačiau, įvertinus kaltinamosios elgesį, konstatuota, kad yra pagrindas skirti kitą griežtesnę kardomąją priemonę nei rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dėl kardomosios priemonės pakeitimo paskirtas specialus teismo posėdis 2025-03-05, 13.30 val. Pavesta Telšių apskrities policijos komisariatui atvesdinti kaltinamąją A. J. į 2025-03-05, 13.30 val. paskirtą teismo posėdį. Kaltinamajai A. J. taip pat buvo išsiųstas teismo šaukimas į paskirtą teismo posėdį dėl kardomosios priemonės pakeitimo jos nurodytu elektroninio pašto adresu ir registruotu paštu į jos gyvenamąją vietą. Į siųstą elektroninį laišką kaltinamoji neatsakė (t. 3, b. l. 1-2), registruotas laiškas teismui grąžintas neįteiktas – nurodyta, kad adresatė nerasta, neatsiėmė per nustatytą terminą (t. 3, b. l. 5).

Kaltinamoji A. J. į 2025-03-05, 13.30 val. paskirtą posėdį dėl kardomosios priemonės pakeitimo neatvyko, jos taip pat nepavyko atvesdinti. Tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodė, kad skambinant A. J., ji neatsiliepė, 2025-03-05 nuvykus jos gyvenamosios vietos adresu, namo durų niekas nedarė, namo kieme automobilio nebuvo ir dėl to neatvesdino A. J. į 2025-03-05, 13.30 val. paskirtą posėdį dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-03-05 nutartimi prokuroro prašymas paskirti kaltinamajai kardomąją priemonę – suėmimą atmestas ir paskelbta pabėgusios (pasislėpusios) nuo teismo kaltinamosios A. J. paieška ir nurodyta suradus kaltinamąją ją pristatyti į teismą procesinių dokumentų įteikimui (t. 3., b. l. 6-8).

Vykdant 2025-03-05 nutartį, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai A. J. pristatė į teismą 2025-03-18, 14.00 val. Nedelsiant buvo suderintos teismo posėdžių dėl kardomosios priemonės pakeitimo bei teisiamojo posėdžio datos tam, kad būtų galima įteikti ne tik teismo byloje priimtas nutartis, bet ir teismo šaukimus į paskirtus teismo posėdžius. A. J. atsisakė pasirašyti teismo šaukimą į 2025-03-19, 15.30 val. paskirtą posėdį dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Taip pat atsisakė pasirašyti teismo šaukimą ir į 2025-03-26, 14 val. paskirtą teisiamąjį posėdį. Kaltinamoji taip pat atsisakė priimti ir pasirašyti apie 2025-02-24 ir 2025-03-05 teismo nutarčių įteikimą.

Atsižvelgus į kaltinamosios elgesį, nedelsiant surengtas teismo posėdis dėl kardomosios priemonės pakeitimo, kuriame dalyvavo ir prokuroras. Kaltinamoji policijos pareigūnų buvo pristatyta į teismą su nepilnamečiu vaiku. Kaltinamajai A. J. buvo išaiškinta, kad nepilnametis vaikas negali dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau kaltinamoji kategoriškai atsisakė posėdyje dalyvauti be vaiko. Nesutiko, kad vaikas palauktų už salės ribų prižiūrimas teismo darbuotojų. Taip pat teismui nenurodė ir savo šeimos narių ar artimų giminaičių, kurie galėtų pasirūpinti vaiku. Dėl to teismo posėdis dėl kardomosios priemonės pakeitimo iš esmės nebuvo pradėtas. Kaltinamajai A. J. buvo išaiškintos visos jos teisės ir pareigos ir galimos kilti pasekmės dėl neatvykimo į posėdžius. Išaiškinta teisė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo. Kadangi teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės pakeitimo nebuvo galima pradėti, kaltinamoji informuota, kad teismo posėdis dėl kardomosios priemonės pakeitimo įvyks 2025-03-19, 15.30 val. Išaiškinta, kad vaikas negali dalyvauti teismo posėdyje. Taip pat kaltinamoji informuota, kad teisiamasis posėdis byloje, kurioje jai pareikšti kaltinimai, vyks 2025-03-26, 14 val. Teismas pakartotinai kaltinamajai bandė įteikti tiek teismo šaukimus į paskirtus teismo posėdžius, tiek 2024-02-24 ir 2025-03-05 nutartis, tačiau kaltinamoji atsisakė pasirašyti apie jų gavimą ir jų nepriėmė bei atsisakė pasiimti. Ne kartą kaltinamajai nurodyta atvykti 2025-03-19, 15.30 val. į teismo posėdį dėl kardomosios priemonės pakeitimo, išaiškintos neatvykimo pasekmės (darytas vaizdo ir garso įrašas).

Kaltinamoji į 2025-03-19, 15.30 val. paskirtą teismo posėdį dėl kardomosios priemonės pakeitimo neatvyko, nors jai apie tai buvo pranešta išaiškinant visas jos teises ir galimas neatvykimo pasekmes. Kaltinamoji teismui nepateikė jokių prašymų atidėti teismo posėdį, neinformavo teismo apie jos neatvykimo priežastis. Pažymėtina, kad iš anksto, esant poreikiui apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, buvo kreiptasi į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. 2025-03-19, 15.30 val. atvyko specialistės, tačiau jų pagalbos nereikėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių, kad 2025-03-19, 15.30 val. teismo posėdis dėl kardomosios priemonės pakeitimo įvyktų.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajai taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nurodė, kad išnaudotos visos įmanomos galimybės užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, tačiau ji toliau akivaizdžiai slepiasi nuo teismo ir piktybiškai neketina atvykti į teismo posėdžius, nors jau 2025-03-18 buvo išaiškintos visos teisės ir galimos kilti pasekmės dėl jos tokio elgesio. 2025-03-24 nutartimi kaltinamajai A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir nurodyta kaltinamąją per 48 val., nuo jos sulaikymo pristatyti į teismą kardomosios priemonės termino nustatymui.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajai A. J. buvo paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdama laisvėje, kaltinamoji A. J. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. Abejoti šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimu, įvertinus pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas pagal formuojamą teismų praktiką yra priskiriami prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Vien reiškiamų kaltinimų sunkumas bei gręsianti griežta bausmė negali būti pagrindu kaltinamajai taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, tad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai vertino kartu su kitomis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimui reikšmingomis aplinkybėmis, nurodytomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje, t. y. A. J. piktybišku vengimu atvykti į teismą, priimti teismo siunčiamus teismo šaukimus bei kitus procesinius dokumentus.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti konkrečių duomenų, kad kaltinamoji realiai rengiasi bėgti ar slėptis, tačiau iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog ji piktybiškai slepiasi ir vengia atvykti į teismą, nepriima jai siunčiamų procesinių dokumentų, be to, net ir atvesdinta į teismo posėdį nesilaiko nustatytos tvarkos. Šios aplinkybės kartu su kitais aukščiau aptartais duomenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos spręsti, kad A. J. būdama laisvėje gali bėgti (slėptis) ir kardomoji priemonė – suėmimas yra vienintelis efektyvus būdas užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą teismo posėdžiuose.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamoji, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju darytina išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip, namų areštas ir intensyvi priežiūra, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti, kadangi akivaizdu, jog A. J. būdama nesuimta gali ir toliau bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąją į laisvę ir skirti jai švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad kaltinamosios gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės, jog ji augina mažametį vaiką bei tris augintinius, kuriuos reikia prižiūrėti, nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą, kadangi iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo N. K. rašto matyti, kad kaltinamosios A. J. sutuoktinis E. J., kaltinamosios suėmimo laikotarpiu jais pasirūpins (t. 3, b. l. 60).

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtosios teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be šių teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, daro išvadą, kad kaltinamosios A. J. teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2025-03-27 nutartį palieka galioti be pakeitimų ir kaltinamosios A. J. gynėjo advokato A. R. skundą atmeta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios A. J. gynėjo advokato A. R. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-03-27 nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Martynas GalvičiusNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas