Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) ir administracine tvarka nubausto R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko R. V. 2016 m. sausio 19 d. nutarimas ir R. M. atžvilgiu priimtas naujas nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Anykščių rajono apylinkės teismas patenkino administracine tvarka nubausto R. M. apeliacinį skundą iš dalies ir panaikino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko R. V. 2016 m. sausio 19 d. nutarimą, kuriuo R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 1 d. buvo skirta administracinė nuobauda – 57 Eur bauda – už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 2 d., apie 15.46 val. Anykščių r., Anykščių miete, Liudiškių ir J.Biliūno gatvių sankryžoje, esant šviesoforu reguliuojamai sankryžai, nesustojo prie „Stop“ linijos degant draudžiamam šviesoforo signalui ir įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Apylinkės teismas, nustatęs, kad šie R. M. veiksmai atitinka ne ATPK 124¹ str. 1 d., o ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį, priėmė naują nutarimą ir R. M. paskyrė 28 Eur dydžio baudą.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Institucijos apeliacinio skundo

Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. M. veiksmai atitinka ne ATPK 124¹ str. 1 d., o 124¹ str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį. Tokį savo nesutikimą Institucija motyvuoja tuo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog automobilio Volkswagen Touran vairuotojas reguliuojamoje sankryžoje degant draudžiamam šviesoforo signalui ne tik važiuoja nesustodamas prie nubrėžtos „STOP“ linijos, tokiu būdu pažeisdamas KET 165 p. reikalavimus, bet vis dar degant draudžiamam šviesoforo signalui užvažiuoja ir ant pėsčiųjų perėjos, t.y. įvažiuoja į sankryžą.

ATPK 124¹ str. 1 d. numato atsakomybę už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, o administracinė atsakomybė pagal ATPK 124¹ str. 2 d. inter alia kyla už kelio ženklų nesilaikymą.

Byloje nustatyta, kad R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 2 d., apie 15.46 val. Anykščių r., Anykščių miete, Liudiškių ir J.Biliūno gatvių sankryžoje, esant šviesoforu reguliuojamai sankryžai, vairuodamas automobilį Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie „Stop“ linijos degant draudžiamam šviesoforo signalui ir įvažiavo į sankryžą vis dar degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo bei fotonuotraukų matyti, kad automobilis Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degant draudžiama šviesoforo signalui, nesustoja prie „STOP“ linijos ir ją pervažiuoja bei įvažiuoja į dalį pėsčiųjų perėjos. Fakto, kad R. M. nesilaikė kelio ženklo, t.y. nesustojo prie „STOP“ linijos, Institucija neginčija, tačiau teigia, kad atsižvelgiant į kelio bei sankryžos apibrėžimus, šiuo atveju, kai R. M., vairuodamas automobilį degant draudžiamam šviesoforo signalui, užvažiuoja ant pėsčiųjų perėjos, tai negali būti traktuojama kaip kelio ženklinimo nesilaikymas ir tai turi būti vertinama kaip važiavimas per reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, kas atitinka ATPK 124¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Nors Institucijos vertinimu sankryžos sąvoka apima ir susikertančiuose keliuose/gatvėse esančių pėsčiųjų perėjų ribas, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, sankryža apima tik plotą, kuriame tiesiogiai susikerta keli keliai/gatvės, bet ne tokių kelių/gatvių atšakas, išeinančias už susikirtimo ploto. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad vien įvažiavimas į pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui dar nereiškia, kad buvo važiuojama per sankryžą ir todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 1 d. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog R. M. veiksmai atitinka ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį ir, įvertinęs visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, pažeidėjui už minėtą pažeidimą paskyrė 28 Eur baudą.

Dėl R. M. apeliacinio skundo

Pagrindinis R. M. apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas nepagrįstai UAB „Rizikos valdymo sprendimai“ valdomų vaizdo stebėjimo kamerų pateiktą vaizdo medžiagą pripažino tinkamu įrodymu byloje ir šiuo įrodymu grindė jo (apelianto) kaltę. Apeliantas skunde tvirtina, kad fotonuotraukos ir vaizdo įrašas, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, nenustatyta, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Visų pirma apeliantas tvirtina, kad nėra nustatytas konkretus asmuo, užfiksavęs byloje esantį vaizdo įrašą. Tačiau su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas teisės pažeidimas ir kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas nubausti apeliantą, Anykščių rajono policijos komisariate buvo gauta iš UAB „Rizikos valdymo sprendimai“. Pastaroji įmonė pažeidimo padarymo metu veikė pagal 2015-09-01 su Anykščių rajono savivaldybės administracija sudarytą terminuotą Paslaugų teikimo sutartį (17-21 b.l.), taigi veikė turėdama teisinį pagrindą. Be to, Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovas D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Anykščių mieste buvo pastatyta 11 vaizdo stebėjimo kamerų miesto gyventojų ir svečių saugumui užtikrinti. Miesto gatvių vaizdą nuotoliniu būdu iš Vilniaus stebėjo UAB „Rizikos valdymo sprendimai“. Iš pradžių UAB „Rizikos valdymo sprendimai“ savivaldybei perduodamą informaciją peržiūrėdavo patys, o vėliau policija šią informaciją iš minėtos įmonės gaudavo tiesiogiai, tuo tarpu savivaldybė gaudavo tokios medžiagos kopiją. Dėl informacijos perdavimo tiesiogiai policijai buvo sprendžiama žodžiu, į sutartį tai įtraukta nebuvo, tačiau UAB „Rizikos valdymo sprendimai“ nėra uždrausta medžiagos perduoti policijai. Taigi šie bylos įrodymai patvirtina, kad vaizdo medžiaga tiek policijoje, tiek ir savivaldybėje buvo gauta iš įmonės, kuri turėjo teisę fiksuoti vaizdą, todėl teigti, kad yra nežinomas vaizdo įrašą padaręs asmuo, nėra jokio pagrindo. Svarbu ir tai, kad šiuo atveju minėtą vaizdo medžiagą peržiūrėjo bei įvertino ne tik policijos pareigūnai, bet ir Anykščių rajono savivaldybės atstovai, kuriems šis vaizdo įrašas buvo pateiktas aukščiau paminėtos sutarties pagrindu, be to, teismo posėdžio metu savivaldybės atstovas buvo apklaustas apie vaizdo įrašo padarymo bei pateikimo policijai aplinkybes. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad vaizdo įrašą policijai pateikė konkretus ir žinomas juridinis asmuo, todėl net ir nustačius, kad šis vaizdo įrašas buvo užfiksuotas ne įgalioto policijos pareigūno, abejoti jo tikrumu bei autentiškumu nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo netikėti vaizdo įraše užfiksuotomis įvykio faktinėmis aplinkybėmis, nes jas iš esmės patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, savo skunde apylinkės teismui nurodydamas, kad 2015 m. rudenį, tikslios datos nurodyti negali, antroje dienos pusėje jam priklausančiu automobiliu Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Liudiškių gatve ir, važiuodamas savo eismo juostos viduriu, lėtino greitį tam, kad galėtų sustoti priešais sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Norėdamas netrukdyti eismui ir norėdamas sudaryti vietos dar vienam automobiliui, sukančiam į dešinę, kirto „STOP“ liniją (4 b.l.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo stebėjimo kamerų paskirtis nėra transporto priemonių pažeidimų fiksavimas, dėl to policijos pareigūnai neturi teisėto pagrindo vadovautis šių stebėjimo kamerų pagalba gautais vaizdais priimant sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose. Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovas D. V. teismo posėdžio metu iš tikrųjų patvirtino, kad pirminis vaizdo kamerų įrengimo mieste tikslas buvo prevencinis ir apie baudų skyrimą už teisės pažeidimus nebuvo galvota. Vėliau bendraujant su policijos pareigūnu V. P. buvo padaryta išvada, kad vertėtų pasinaudoti šiomis vaizdo kameromis, t.y. jei vaizdo kameromis stebint miestą būtų užfiksuota, jog kažkur vyksta nusikaltimas, ši vaizdo medžiaga galėtų būti perduota policijai, o policija galėtų imtis atitinkamų veiksmų. Anykščių rajono policijos komisariato atstovė L. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad policijai duomenis apie padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus gali siųsti bet kas ir bet kokiais būdais ir tam nereikia atskirų teisės aktų. Aukštesniojo teismo vertinimu, pranešti apie daromą teisės pažeidimą ar nusikaltimą yra kiekvieno asmens pilietinė pareiga, todėl nepaisant to, kad pirminis kamerų mieste įrengimo tikslas buvo tik prevencinis, tačiau miesto stebėjimo darbus atlikusi įmonė, nustačiusi, kad padarytas atitinkamas teisės pažeidimas, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą apie tai pranešti policijai, ką tinkamai ir padarė. Tuo tarpu policija, gavusi, bet kokią informaciją apie galimai padarytą teisės pažeidimą, privalo tai patikrinti ir nustatyti visas reikšmingas pažeidimo padarymo aplinkybes bei surinkti pažeidimo padarymo faktą patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų, bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų pripažinimo įrodymais klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Esminė tokių byloje surinktų duomenų pripažinimo įrodymais sąlyga yra ta, kad juos bylos nagrinėjimo metu būtų galima patikrinti kitais proceso veiksmais ir įsitikinti jų teisingumu. Priešingu atveju tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymu. Nagrinėjamu atveju, kaip paaiškino Anykščių rajono policijos komisariato atstovė L. L., policijoje buvo gauti duomenys apie KET pažeidimo datą, laiką bei šį pažeidimą padariusią transporto priemonę, todėl į policijos komisariatą buvo iškviestas ir apklaustas minėto automobilio savininkas R. M., kuris paaiškino, jog važiavo jis ir kirto „STOP“ liniją, nes norėjo praleisti kitas transporto priemones. Taigi jokių abejonių dėl pažeidimo padarymo nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai iš tikrųjų atliko veiksmus, būtinus išsiaiškinti, ar buvo padarytas vaizdo įraše užfiksuotas teisės pažeidimas ir kas šį pažeidimą padarė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog policijos pareigūnai neturi teisėto pagrindo vadovautis miesto stebėjimo kamerų pagalba gautais vaizdais priimant sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose.

Apeliantas tvirtina, kad vaizdo įrašas negali būti laikomas patikimu įrodymu, kadangi į bylą nėra pateiktas vaizdo kameros metrologinės patikros sertifikatas. Aukštesnysis teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi vaizdo kamera nėra matavimo priemonė, todėl jai metrologinė patikra nebūtina (teisinė metrologija – su matavimais, matavimo vienetais, matavimo priemonėmis, matavimo indais ir metodais susijusi metrologijos sritis, kurios veiklą reglamentuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai ir vykdo kompetentingos institucijos).

Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pažeidimo padarymo laiko, t.y. nurodydamas, kad pažeidimo padarymo metu vyko laiko pakeitimas, t.y. iš vasaros laiko buvo pereinama prie žiemos laiko ir laikrodžio rodykles reikėjo atsukti viena valanda atgal, rėmėsi prielaidomis ir spėjimais. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tai, kad pažeidimo padarymo laikas, rodomas vaizdo įraše, viena valanda galėjo skirtis nuo realaus pažeidimo padarymo laiko, nereiškia, kad iš viso nebuvo padarytas teisės pažeidimas, inkriminuotas R. M.. Tuo labiau, kad ir pats pažeidėjas teigė, jog per dieną minėtą sankryžą pravažiuoja kelis kartus ir nenurodė jokio kito asmens, kuris vairuodamas jam priklausantį automobilį būtų galėjęs minėtu laiku važiuoti pro nufilmuotą vietą. Be to, vienos valandos skirtumas neturi įtakos ir skaičiuojant nuobaudos skyrimo senaties terminą.

Apeliantas tvirtina, jog vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas negalėjo būti jo kaltės įrodymu, nes jis padarytas pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, kadangi vaizdo medžiagoje užfiksuotas įėjimas į Anykščių miesto (duomenys neskelbtini) namo pirmąją laiptinę, t.y. privačią teritoriją, bei šia vaizdo kamera fiksuojami privačių valdų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų langai; tokiu būdu į vaizdo stebėjimo priemonių lauką patenka gyvenamosios patalpos. Be to, pažeidžiamas ir šio įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. reikalavimas, kuriuo valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą, o tokios informacijos nei pačioje J.Biliūno ir Liūdiškių gatvių sankryžoje, nei šalia jos nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, su tokiu skundo argumentu sutikti nėra jokio pagrindo. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Anykščių rajono policijos komisariato atstovė L. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad policijoje gavus didelį kiekį duomenų apie galimai padarytus teisės pažeidimus, iš karto siekiant įspėti žmones į vietinę spaudą buvo išsiųsta žinutė, kad tokie pažeidimai yra fiksuojami ir už juos taikoma atsakomybė. Be to, yra ženklai, įspėjantys, kad miestas stebimas vaizdo kameromis. Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovas D. V. taip pat patvirtino, kad įvažiuodamas į Anykščių miestą yra matęs perspėjimus, jog miestas stebimas vaizdo kameromis. Antra, Įstatymo 16 str. numatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog vaizdo kameros mieste buvo pastatytos prevenciniais tikslais, t.y. tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir gyventojų bei miesto svečių saugumas. Be to, kaip matyti tiek iš fotonuotraukų, tiek iš vaizdo įrašo, atstumas nuo vaizdo kameros iki daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra pakankamai didelis ir nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad buvo pažeistas šių namų gyventojų privatumas. Svarbu ir tai, kad vaizdo stebėjimą vykdė tam teisę turinti įmonė ir filmuota medžiaga nebuvo paskleista viešai. Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad miesto vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti R. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas, laikytinas įrodymu ATPK 256 str. prasme.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos bei R. M. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.