Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-27 · Civilinė byla Nr. 2S-648-230/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-27
Bylos Nr.
2S-648-230/2011
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01039-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
Suinteresuotas asmuo
V., V. K., L. K., A. K.
Pareiškėjas
V. K.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-648-230/2011Proceso nr. 2-40-3-01039-2010-5
Pirmosios instancijos teisėjas Saulius Mikšys(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3, 122.4.; 128.11.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Arūno Balčiūno ir suinteresuoto asmens V. K. atskiruosius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1074-384/2010 pagal pareiškėjo V. K. skundą, suinteresuotiems asmenims V. K., L. K., A. K., dėl antstolio Arūno Balčiūno veiksmų.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė 2010-08-31 antstolio Arūno Balčiūno patvarkymą dėl išlaikymo skolos paskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr.0087/09/01291, panaikinti. Nurodė, kad 2010-08-31 patvarkymu dėl išlaikymo skolos paskaičiavimo antstolis A. Balčiūnas apskaičiavo, kad V. K. nesumokėta suma vaikų L., gim. (duomenys neskelbtini) ir A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-11-06 yra 110 268,78 Lt. Per laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-11-06 pareiškėjas sumokėjo 9 540 Lt materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tokiu būdu išlaikymo pareigą yra įvykdęs. Teisinį nurodytos skolos paskaičiavimo pangrindą antstolis nurodė galiojusio iki 2003-01-01 CPK 443 straipsnį. Vykdomasis raštas išieškotojai išduotas 2007-03-13, todėl antstolis privalėjo taikyti ne iki 2003-01-01 galiojusio civilinio proceso kodekso normas, bet tuo metu galiojusio civilinio proceso kodekso normas. Be to, vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų, neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas vykdyti vykdomasis dokumentas, įsigaliojus CPK išieškojimas vykdomas pagal jame nustatytus dydžius. Antstolis apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą privalėjo vadovautis CPK 733 str. 5 d.. Iki 2003-01-01 galiojusio CPK 443 str. pelno iš žemės ūkio veiklos neprilygino asmens pajamoms iš darbo užmokesčio. V. K. ūkininko ūkio veiklos pelnas 2005-2007 m. nėra jo tiesiogiai gautos pajamos, jam tuo metu buvo mokamas darbo užmokestis. Viso yra sumokėjęs išlaikymui 9 540 Lt, o skola iš darbo užmokesčio sudarytų 5768,44 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi V. K. skundą tenkino ir antstolio 2010-08-31 patvarkymą dėl išlaikymo skolos paskaičiavimo, panaikino. Teismas nustatė, kad 2000-10-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu iš V. K. buvo priteistas išlaikymas vaikams L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2000-10-03 iki L. K. pilnametystės, po to po1/4 dalį dydžio visų rūšių uždarbio iki A. K. pilnametystės. 2008-06-16 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp V. K. ir V. K., ir šia sutartimi pakeistas 2000-10-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas, nustatant, kad skundo davėjas įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą vaikams L. K. ir A. K. po 350 Lt nuo 2007-11-09 iki vaikų pilnametystės. Teismas nustatė, kad V. K. per laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-11-06 vaikų išlaikymui sumokėjo 9 540 Lt. 2010-08-31 antstolis A. Balčiūnas surašė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo už 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir paskaičiavo, jog V. K. iš ūkininko veiklos gavo 2005 m. - 90 741 Lt pelno, 2006 m.- 29 546 Lt pelno ir 2007 m. - 260 623 Lt pelno, ir todėl skola už 2005 m. yra 30 247 Lt, už 2006 m. - 9 848,67 Lt, už 2007 m. - 74 259,70 Lt. Patvarkyme antstolis nurodė, jog teisinis skolos paskaičiavimo pagrindas yra iki 2003-01-01 galiojusio CPK 443 str. Teismas konstatavo, kad vykdomasis raštas V. K. išduotas 2007-03-13, t.y. galiojant naujam Civilinio proceso kodeksui. Todėl antstolis A. Balčiūnas, surašydamas 2010-08-31 patvarkymą, privalėjo vadovautis galiojančio Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 737 straipsniu. Teismas nurodė, kad dėl išlaikymo įsiskolinimo už 2005-2007 metus, antstolis vadovavosi iki 2003-01-01 galiojusiu Civilinio proceso kodeksu ir į įsiskolinimo sumą įtraukė ne tik skolininko grynąsias pajamas, gautas už darbą žemės ūkyje, bet ir visas skolininkui priklausančias pajamas už darbą žemės ūkyje. Antstolis A. Balčiūnas, skaičiuodamas V. K. įsiskolinimą už 2005-2007 metus, privalėjo nustatyti, kokias realias grynąsias pajamas gavo skolininkas už darbą žemės ūkyje. Teismo nuomone, tai nebuvo padaryta. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje yra pateikta 2007-12-31 V. K. pelno (nuostolių ) ataskaita, kurioje nurodyta, kad grynasis pelnas 183 200 Lt, o vykdomojoje byloje esančioje 2007-12-31 V. K. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad grynasis pelnas 260 623 Lt. Liudytoja A. B., pildžiusi šias ataskaitas, nurodė, kad reikėtų vadovautis vykdomojoje byloje esančia ataskaita, nes ji sudaryta vėliau. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kuri iš šių pateiktųjų ataskaitų yra tiksli, kodėl toks didelis skirtumas tarp jose nurodyto grynojo pelno sumų, todėl ir dėl šios aplinkybės panaikino antstolio A. Balčiūno 2010-08-31 priimtą patvarkymą.

Šalies argumentai

Antstolis A. Balčiūnas atskiruoju skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad V. K. išlaikymo skola apskaičiuota teisingai, vadovaujantis įstatymais bei vykdomojoje byloje nustatytais duomenimis. Skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą vadovautasi V. K. pateiktomis ūkininko ūkio veiklos ataskaitomis, duomenys paimti iš eilutės „Grynasis pelnas". Ūkininko grynasis pelnas ir grynosios pajamos apskaičiuojamos analogiškai. Iš gautų pajamų atimamos sąnaudos toms pajamoms uždirbti bei atimami mokesčiai. Taip gaunamas ūkininko grynasis pelnas (grynosios pajamos). 2010-08-31 antstolio Arūno Balčiūno patvarkyme Nr. 0087/09/01281 paskaičiuota V. K. išlaikymo skola - 1/3 dalis V. K. grynųjų pajamų. Teismo posėdžio metu tiek V. K., tiek jam ataskaitas ruošusi A. B. pareiškė, kad reikia vadovautis vykdomojoje byloje esančia ataskaita, kurioje nurodytas V. K. pelnas – 260 623 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K. paaiškinimų, kaip turėtų būti skaičiuojamas išlaikymas iš ūkio veiklos, nei teismui, nei antstoliui nepateikė. Mano, kad apskaičiuojant išlaikymo skolą reikia vadovautis tuo teisės aktu, kuris galiojo priteisiant išlaikymą. Be to, išlaikymo skolos apskaičiavimą reglamentuojantys straipsniai tiek naujajame, tiek senajame CPK yra analogiški, nes pajamos už darbą žemės ūkyje prilyginamos darbo užmokesčiui (senojo CPK 443 str., naujojo – 737 str.), o išskaitų iš darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamos imant pagrindu priskaičiuotas sumas, atskaičius mokesčius (senojo CPK 440 str., naujojo CPK – 735 str.).

Suinteresuotas asmuo V. K. atskiruoju skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti 2010-08-31 antstolio Arūno Balčiūno patvarkymą dėl išlaikymo skolos paskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr.0087/09/01291. Skunde nurodo, kad antstolis teisingai taikė iki 2003-01-01 CPK 443 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes buvo išduotas kartotinis vykdomasis raštas, skolai vykdomojoje byloje Nr.0087/09/01291 išieškoti. Naujas vykdomasis raštas nebuvo išduotas ir nauja vykdomoji byla nebuvo užvesta. Todėl teismo išvada, kad antstolis privalėjo vadovautis galiojančio Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 737 straipsniu, yra nepagrįsta. Iki 2003-01-01 galiojusio CPK 443 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, jog išieškojimo nukreipimo į darbo užmokestį taisyklės taikomos, taip pat nukreipiant išieškojimą į priklausančias skolininkui pajamas už darbą žemės ūkyje. Pareiškėjas pateikė ūkininko ūkio veiklos ataskaitas už 2005-2007 metus, kuriuose yra nurodyta eilutė „Grynasis pelnas“ ir matyti, kaip grynasis pelnas yra paskaičiuotas. Antstolis atliko paskaičiavimus pagal ūkininko pateiktas ataskaitas, už pagrindą imdamas skaičius nurodytus šioje eilutėje. Kaip teisme paaiškino liudytoja A. B., nurodytą gautą pelną ūkininkas gali panaudoti ne tik skolų, paskolų dengimui, gyvulių pirkimui, ir pan., bet ir savo asmeninėms reikmėms, t.y. galėjo jomis laisvai disponuoti. Tai reiškia, kad pareiškėjas privalėjo nuo šioje grafoje nurodytos sumos mokėti išlaikymą. Liudytoja A. B. taip pat patvirtino, kad V. K. pateikta 2007 m. gruodžio 31 d. ataskaita, kurioje pelnas yra nurodytas 260 623 Lt, yra teisinga, nes ji buvo patikslinta ir sudaryta vėliau, tai pripažino ir pareiškėjas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas V. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis priimdamas patvarkymą neteisingai vadovavosi iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK 443 straipsnio nuostatomis. Įvertinus įstatymo nuostatą, jog išieškojimas pradedamas pateikus vykdomąjį raštą, darytina išvada, jog 2000-10-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas pradėtas vykdyti ne anksčiau kaip 2007-03-13, t.y. galiojant naujam Civilinio proceso kodeksui. Apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą ir vykdant išieškojimą antstolis turėjo vadovautis CPK 733 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią išlaikymo periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, įsiskolinimo dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas. Iki 2003-01-01 galiojusio CPK 443 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės (CPK 441 straipsnis) taikomos ir išieškojimui iš pajamų už darbą žemės ūkyje, tačiau šių pajamų netapatina su darbo užmokesčiu. CPK 737 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje. Pagal ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaitų duomenis ūkininko ūkio ir asmeninėms reikmėms buvo suvartota produkcija, kurios vertė 2005 m. – 8 145 Lt, 2006 m. – 24 965 Lt, 2007 m. - 3 845 Lt. Antstolio neteisingai skaičiuojamas materialinio išlaikymo įsiskolinimas turi specifinę paskirtį, - tai lėšos skirtos nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimui. Pagal antstolio paskaičiavimą materialinio išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-11-06 siekia 110 268,78 Lt, o pridėjus jau sumokėtas išlaikymo sumas 9 540 Lt gauname 119 808,78 Lt arba 3 423 Lt išlaikymą nepilnamečiams per mėnesį. Jei gautą 3 423 Lt per mėnesį sumą laikyti išlaikymo suma, ji neatitinka protingumo, teisingumo reikalavimų, yra neproporcingai didelė vertinant vidutinio vaiko poreikius, o tuo pačiu nepakeliama našta pareiškėjui. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu yra sumokėjęs 9 540 Lt nepilnamečių vaikų išlaikymui, antstolis yra paskaičiavęs skolą iš darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-11-06 iš viso 5 768,44 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimo pagal 2000-10-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą nėra.

Atskirieji skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), o atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolio A. Balčiūno patvarkymą dėl pareiškėjo V. K. išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo už 2005-2007 m., pagrįstai rėmėsi ir taikė 2002 m. CPK 737 straipsnio nuostatas, o ne iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio 1964 m. CPK 443 straipsnio reikalavimus. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Kiti vykdomieji dokumentai, taip pat vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje įsigaliojus Civilinio proceso kodeksui (nesvarbu, ar jie pirmą ar pakartotinį kartą teikiami teismo antstolių kontorai), vykdomi pagal Civilinio proceso kodeksą. Be to, nurodytos normos 5 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių, neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas vykdyti vykdomasis dokumentas, įsigaliojus Civilinio proceso kodeksui išieškojimas vykdomas pagal jame nustatytus dydžius. Išieškotojai V. K. kartotinis vykdomasis raštas išduotas 2007 m. kovo 13 d. ir pateiktas vykdyti 2007 m. kovo 20 d., išieškojimas turi būti vykdomas iš darbo užmokesčiui prilygintų išmokų, todėl neabejotinai taikytinos 2002 m. CPK normos.

Kolegija taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir CPK 737 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje. Įstatyme nėra apibrėžta grynųjų pajamų už darbą sąvoka, todėl būtina nustatyti, kokios tai turėtų būti pajamos. Antstolis grynosiomis pajamomis už darbą pripažino V. K. ūkininko veiklos atskaitose nurodytą grynąjį pelną, su kuo pirmosios instancijos teismas nesutiko, nurodydamas, jog turi būti nustatyta, kokias realias grynąsias pajamas skolininkas gavo už darbą žemės ūkyje. Kad grynasis pelnas nėra ūkininko gautos grynosios pajamos, patvirtino liudytoja A. B., pildžiusi V. K. ūkio veiklos rezultatų ataskaitas. Ji parodė, kad į pelną įtraukiama ir pagaminta, bet nerealizuota produkcija, o pelnas naudojamas paskoloms dengti, skoloms už trąšas ir techniką sumokėti ir pan. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 yra patvirtinusi „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašą“, pagal kurį ūkininkas ar jo šeimos nariai privalo vesti pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą, kuriame nurodo mėnesio pajamas ir išlaidas. Todėl remiantis šios apskaitos duomenimis turi būti nustatytos pajamos, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, į kurį gali būti nukreiptas alimentų išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2000).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl šių argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino antstolio patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos paskaičiavimo, nepagrįstu, kadangi antstolis netinkamai nustatė skolininko grynąsias pajamas už darbą žemės ūkyje. Todėl atskirieji skundai atmestini, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskiruosius skundus atmesti. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Virginija GudynienėArvydas Žibas