Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000-12-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d., 278 str. 2 d., 272 str. 3 d., (redakcijos iki 2003-05-01) 7 m. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, 2003-07-28 Panevėžio apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 180 str. 2 d., 187 str. 2 d., 284 str. 1 d., subendrinta laisvės atėmimo bausme 5 m. 6 mėn.;

2) 2006-06-22 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. (2 veikos) 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirta bausmė subendrinus su 2003-07-28 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pakeista bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m.;

3) 2006-06-23 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 2 m. 6 mėn. 2006-09-20 Panevėžio m. apyl. teismo nutartimi subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais, galutinė bausmė 4 m. laisvės atėmimo. 2009-11-27 paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikus bausmę;

4) 2010-05-11 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 60 p. arešto bausme;

5) 2010-05-27 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. – galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 m., bausmę atliekant pataisos namuose; 2013-05-24 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;

6) 2014-12-22 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 138 str. 1 d., 135 str. 1 d. – galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 m., bausmę atliekant pataisos namuose; 2020-06-23 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę;

7) 2020-11-13 Panevėžio apyl. teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 18 (aštuoniolikai) parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 12 (dvylikai) parų. 2021-03-19 paleistas iš Šiaulių TI atlikęs bausmę, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. M. S. 2022 m. balandžio 16 d. apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini) namu turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą K. N. atžvilgiu, o būtent, trenkė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, pataikydamas į dešinį skruostą, padarydamas K. N. poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste – dešinės akies vokuose, dešinio skruosto ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės dviejų dantų srities sumušimą ir sukeldamas fizinį skausmą, po ko K. N. pargriuvo ant žemės ir tuo pasinaudodamas, iš neužsegtos užtrauktuku kišenės, pavogė 450 eurų, namų ir garažo raktus ir pasišalino, tokiais savo veiksmais padarė K. N. 450 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis M. S. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl to gailisi. Nurodė, kad įvykis buvo prieš metus laiko, prie (duomenys neskelbtini) alaus baro rūsyje. Ėjo su draugu, norėjo biliardą pažaisti. Nukentėjusysis buvo jau išgėręs, visi pasėdėjo pavėsinėje, juos pavaišino alumi. Vėliau paprašė, kad jį parvežtų namo. Kai pavežė jį namo, parūkė cigaretę. Nežino, kad jam atsitiko, bet trenkė K. N., dėl ko jis nukrito. Tada iš jo paėmė pinigus, o raktai net nežino ar buvo. K. N. sakė, kad turėjo telefoną, bet jis to nežino. Atlygino žalą per mėnesį laiko, per du kartus sumokėjo po 225 Eur. Jis šiaip negeria, tik tą vakarą išgėrė alaus bokalą. Pats nesupranta, kodėl taip padarė, gal tai įtakojo išgertas alus. Pažada daugiau tokių klaidų nebedaryti, nori laisvai gyventi, yra pasikeitęs, nuo 2020 m. dirbo keliose įmonėse. Su nukentėjusiuoju po įvykio bendravo, sakė, jei atlygins žalą – pretenzijų nebeturės. Jis nukentėjusiojo atsiprašė. Vaikystėje turėjo galvos traumą, muzikos mokykloje išrito iš trečio aukšto ant galvos, gal tai įtaką daro jo veiksmams ir tam kad iš pat pradžių neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes jis kaltę pripažino, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 11-14), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 15-16), K. N. protokolas – pareiškimas (1 t., b. l. 19-23), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 24-29), specialisto išvada Nr. G 409/2022 (05) (1 t., b. l. 33), liudytojo apklausos protokolas (1 t., b. l. 36-39), liudytojo papildomos apklausos protokolas (1 t., b. l. 40-43), blaivumo nustatymo apskaitos žurnalo išrašas (1 t., b. l. 66), alkotesterio patikros sertifikatas (1 t., b. l. 67), liudytojos S. B. apklausos protokolas (1 t., b. l. 76-83), liudytojos M. P. apklausos protokolas (1 t., b. l. 84-89), liudytojo R. N. apklausos protokolas (1 t., b. l. 94-101), liudytojo R. K. apklausos protokolas (1 t., b. l. 104-107), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (1 t., b. l. 108-114), tarnybinis pranešimas dėl K. N. papildomos apklausos (1 t., b. l. 115-116), tarnybinis pranešimas dėl K. N. papildomos apklausos (1 t., b. l. 117-119), nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) (1 t., b. l. 126-129), nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) (1 t., b. l. 134-137), tarnybinis pranešimas dėl įvykio liudytojų ir vaizdo stebėjimo kamerų (1 t., b. l. 140-141), tarnybinis pranešimas dėl įvykio liudytojų ir vaizdo stebėjimo kamerų (1 t., b. l. 142-143), tarnybinis pranešimas dėl įvykio liudytojų ir vaizdo stebėjimo kamerų (1 t., b. l. 144-145), tarnybinis pranešimas dėl įvykio liudytojų ir vaizdo stebėjimo kamerų (1 t., b. l. 146-147), tarnybinis pranešimas dėl įvykio liudytojų ir vaizdo stebėjimo kamerų (1 t., b. l. 148-149), tarnybinis pranešimas dėl akistatos tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo (1 t., b. l. 150-151), tarnybinis pranešimas dėl žalos atlyginimo ikiteisminio tyrimo byloje (1 t., b. l. 152-153), patvirtinimas dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 154), kaltinamojo charakteristika (1 t., b. l. 155-198) specialisto išvada Nr. 97TPK -63/2022 (2 t., b. l. 4-5), parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 29-41), patvirtinimas dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 57).

5. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

III. Veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai

6. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo M. S. veika kvalifikuota teisingai, nes jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam priklausantį ir jam svetimą turtą.

7. BK 180 str. 1 d. numatytas plėšimas yra padaromas šiais būdais: 1) panaudojus fizinį smurtą; 2) grasinant panaudoti fizinį smurtą; 3) kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis.

8. Fizinis smurtas kaip plėšimo būdas – tai turto užvaldymo priemonė. Fiziniu smurtu kaltininkas siekia: įveikti esamą ar galimą priešinimąsi; atskirti auką nuo grobiamo turto; priversti nukentėjusįjį palengvinti turto užvaldymą, pvz., tuoj pat perduoti turtą arba parodyti vietą, kur paslėpti pinigai, duoti raktą nuo seifo ar automobilio ir pan.

9. Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu). Tai gali būti ir nukentėjusiojo tyčinis nugirdymas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų siekiant pagrobti jo turtą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, 12, 13 p.).

10. Kadangi kaltinamasis plėšimą įvykdė panaudojęs fizinį smurtą ir neatliko kitų veiksmų, kurie vadovaujantis teismų praktika galėtų būti traktuojami, kaip kitoks galimybės priešintis atėmimas, todėl teismas šalina iš kaltinimo aprašomosios dalies aplinkybę, kad kaltinamasis plėšimą padarė atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, kaip perteklinę.

11. Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino ir galisi padaręs nusikalstamą veiką ir atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir neblaivus.

12. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas BK 61 straipsnyje. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria žala padaryta nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, ji priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), yra tyčinė, baigta.

13. Kaltinamasis administracine tvarka paskutiniuosius 3 metus nebaustas, už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų plėšimus, teistas 7 kartus. Atsižvelgiant į kaltinamojo M. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, į sukeltas pasekmes, jo asmenybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos dydis atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę dvi sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes nustatytinas artimas vidurkiui.

14. Kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymą atidėti. To paties prašė ir kaltinamasis nurodydamas, kad jis nuo 2020 m. dirba, nori keisti gyvenimą, nebenori leisti gyvenimo įkalinimo įstaigose.

15. Kaltinamasis, kaip jau minėta, teistas 7 kartus už to paties pobūdžio nusikaltimus, didelę dalį savo gyvenimo praleidęs bausmės atlikimo įstaigose, tačiau jis nuo (duomenys neskelbtini) dirba, kas rodo, kad savo gyvenimą yra pasiryžęs keisti, jam diagnozuojami psichikos sutrikimai, kurie nors ir nesudaro pagrindo pripažinti jį nepakaltinamu, tačiau gali turėti įtakos jo pasirenkamam, atitinkamoje situacijoje, veikimo būdui, ką pripažino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, sprendžia, jog yra pagrindo suteikti kaltinamajam galimybę pasitaisyti ir jam laisvės atėmimo bausmę atidėti 2 metams be intensyvios priežiūros įpareigojant M. S. tęsti darbą, dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

16. Kadangi kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skirtina bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis mažintina 1/3.

IV. Procesiniai klausimai

17. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

18. K. N. pateikė prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu, kadangi jam padaryta turtinė 450 Eur dydžio žala. (t.1, b. l. 68). 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu K. N. pripažintas civiliniu ieškovu (t.1, b. l. 69-71). Civilinis ieškinys atlygintas (1 t., b. l. 154, t. 2, b. l. 57), todėl procesas dėl civilinio ieškinio priteisimo nutrauktinas.

19. Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (2 t., b. l. 42-45).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti M. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais M. S. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškinio, pareikšto K. N. 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) sumai, nutraukti, M. S. šį civilinį ieškinį atlyginus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.