Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-04-30 · Civilinė byla Nr. e2-439-407/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-30
Bylos Nr.
e2-439-407/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00027-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tik darbas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-439-407/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00027-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tik darbas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tik darbas“. Ieškovė nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui yra 14 442,46 Eur, ji susidarė nuo 2020 m. vasario 6 d. Tai, kad atsakovė yra nemoki, patvirtina aplinkybės, jog atsakovė neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Be to, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 1 030,62 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Tik darbas“.

3. Teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, taip pat bendrovė neturi darbuotojų ir nevykdo veiklos.

4. Teismas, įvertinęs atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, be to, nėra pateikti duomenys apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei UAB „Tik darbas“ iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „Tik darbas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, kad VMI formaliai atsisakė sudaryti taikos sutartį su atsakove ir leisti jai sumokėti įsiskolinimą dalimis. Atsakovė akcentuoja, kad ji veiklos nevykdo ir negauna pajamų, tačiau teigia, jog debitorius pagal paskolos sutartis įvykdys savo įsipareigojimus grąžinti skolą atsakovei ir tokiu būdu atsakovė turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Atsiliepimas

6. Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Ieškovės teigimu, atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, ji neturi nekilnojamojo turto. Ieškovė nurodė, kad nėra galimybės sudaryti taikos sutartį su atsakove, kadangi taikos sutarties projektas neatitinka mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

9. Atsakovė UAB „Tik darbas“ kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. 2025 m. vasario 28 d. taikos sutarties projekto kopiją, 2025 m. sausio 14 d. įsipareigojimo kopiją, 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugsėjo 30 d., 2020 m. gruodžio 19 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. liepos 2 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarčių kopijas, 2025 m. rašytinių paaiškinimų kopiją, 2025 m. kovo 13 d. pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo kopiją.

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant aplinkybes dėl bendrovės (ne)mokumo, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktus naujus įrodymus bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė yra nemoki. Pagal atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) duomenis nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 34 705 Eur, o įmonės turto vertė yra 226 955 Eur (tik trumpalaikis turtas). Pagal Nekilnojamojo registro duomenis nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Nustatyta, kad atsakovė laiku nevykdo prievolių valstybės biudžetui, 14 442,46 Eur mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė nuo 2020 m. vasario 6 d., be to, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudaro 1 030,62 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, VMI, nustačiusi, kad taikos sutarties projektas neatitinka mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių, nurodė, jog nėra galimybės sudaryti taikos sutartį su atsakove, todėl toks atsisakymas sudaryti taikos sutartį nėra formalus. Konstatuotina, kad atsakovė nepaneigė fakto, jog ji yra nemoki, jos finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio, ji ilgą laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų.

14. Pažymėtina, kad dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovės reali galimybė susigražinti skolas pagal pateiktas paskolos sutartis vertintina kritiškai. Kaip matyti iš paskolos sutarčių, skolų grąžinimo terminai dar nėra suėję, be to, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys skolininko (fizinio asmens) finansines galimybes sumokėti atsakovei 20 200 Eur skolą pagal paskolos sutartis. Nustatyta, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai sudaro 34 705 Eur, todėl net ir debitoriaus skolos grąžinimo atveju, gautos sumos nepakaktų padengti kreditorių įsipareigojimams.

15. Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad įmonė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia įsiskolinimus kreditoriams, priešingai, atsakovė atskirajame skunde pripažįsta, jog veiklos nevykdo ir pajamų negauna. Aplinkybė, kad įmonė jau pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2020 m. vasario 6 d., nevykdo prievolių valstybės biudžetui, leidžia daryti išvadą, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini. Kadangi apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos mokumą, konstatuotina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis, iš kurių buvo galima spręsti, kad apeliantė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai).

19. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą ir iškėlė apeliantei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis