Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-557/2012

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00322-2011-7

2012 m. balandžio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. (R. Š.) nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį. Procesas dėl G. M. civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2011 m. kovo 16 d. 16.23 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino G. M. į abonentinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir, melagingai prisistatęs jos anūku, pasakė, kad sužalojo mergaitę ir kad gydytojui už operaciją reikia sumokėti 18 000 Lt. G. M. patikėjus ir sutikus sumokėti 2000 Lt, 2011-03-16 apie 16.50 val. pas G. M. į namus atvykusiam R. Š., prisistačiusiam mergaitės tėvu, nukentėjusioji perdavė 2000 Lt. Tokiu būdu R. Š., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai G. M. priklausančius 2000 Lt.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo R. Š. nusikalstami veiksmai skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d. Minėtas straipsnis numato, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Apylinkės teismas nustatė, jog R. Š. teistas daug kartų už tyčinių savanaudiškų nusikaltimų padarymą, nedirba, yra nuteistas ir atlieka bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu padarė nesunkų nusikaltimą, naujas tyčinis nusikaltimas padarytas esant neišnykusiam teistumui. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad R. Š. nusikalto dėl savanaudiškų paskatų, kad nusikaltimu padarė žalą nukentėjusiajai ir jos neatlygino (teismo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė pareikšto civilinio ieškinio). Atsižvelgdamas į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę nuteistojo kaltę ir savanaudiškus nusikaltimo motyvus, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, nustatęs R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas nuteistajam R. Š., kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.), paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, tačiau bausmės dydį nustatė mažesnį už sankcijoje numatytą jos vidurkį. Taigi, nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tuo padėdamas ją išaiškinti, ir nuoširdžiai gailisi, teismo buvo įvertinta ir pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo pakankamai atsižvelgta skiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.

Apeliacinis teismas laiko, jog teismas, skirdamas nuteistajam R. Š. bausmę, pagrįstai atsižvelgė ir į jo ankstesnius teistumus. Pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas numato pareigą teismui, skiriant bausmę, atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.). Skirdamas bausmę, teismas turi atkreipti dėmesį, jog kaltininkas yra ne tik nusikalstamos veikos subjektas, bet ir nubaudimo objektas. Vertindamas kaltinamąjį kaip nusikalstamos veikos subjektą, t.y. pakaltinamą, įstatyme nustatyto amžiaus sulaukusį žmogų, kaltą dėl nusikaltimo padarymo, teismas pirmiausia nustato požymius, pagal kuriuos jo padaryta nusikalstama veika įvertinama ir kvalifikuojama. Vertindamas kaltinamąjį kaip nubaudimo objektą, teismas įvertina ir daugelį įstatyme nenumatytų individo požymių: socialinį asmenybės vaidmenį ir ryšius, vertybines orientacijas, psichologines savybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir t.t. Duomenų apie kaltininko asmenybę visuma leidžia teismui daryti išvadą, ar asmuo nusikalto atsitiktinai, nepalankiai susidarius situacijai, ar nusikalstama veika yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog R. Š. yra anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, laikė jį recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) ir paskyrė jam griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d).

Pažymėtina ir tai, kad pakankamai ženklų galutinį bausmės dydį (2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) iš esmės lėmė skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrinimas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nustatyta, jog veiką, už kurią R. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė 2011-03-16, t.y. dar iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio priėmimo, todėl apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 str. numatytomis taisyklėmis. Teismas, bendrindamas bausmes tarpusavyje, parinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą – bausmes sudedant tik iš dalies.

Pažymėtina, jog pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaip matyti, įstatymų leidėjas, konstruodamas 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas, nurodė galimų pozityvių kaltininko veiksmų alternatyvą ir numatė ne vieną, o dvi iš dalies savarankiškas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Dėl to teismai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali laikyti: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (ką šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė); b) kaltininko pagalbą aiškinantis minėtą veiką ar (ir) joje dalyvavusius asmenis. Kaltininkas pagalbą aiškinant nusikalstamą veiką suteiks tada, jei jis gera valia aktyviais veiksmais padės išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodys nusikalstamos veikos liudytojus ir t.t. Iš bylos medžiagos (1 t., b.l. 102) matyti, jog R. Š. savo 2011-04-18 paaiškinime, kuriame savanoriškai prisipažino apie padarytą nusikaltimą, nurodė, jog kovo mėnesio viduryje jam paskambino iš Alytaus vyriškis, pravarde „Dunda“. Nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), buto nepamena, iš moters paėmė 2000 Lt, iš kurių 600 Lt pasiėmė sau, o likusius atidavė R. S., pinigai buvo išsiusti į „zoną“. Apklausiamas įtariamuoju (1 t., b.l. 108-109), R. Š. nurodė, jog iš Alytaus pataisos namų jam paskambino pažįstamas, pravarde „Juočkis“, su kuriuo jis anksčiau yra kalėjęs Alytaus pataisos namuose, ir pasiūlė apgauti moterį. Paėmęs iš moters, gyvenančios (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena, 2000 Lt, sau pasiėmė 600 Lt, o likusius perdavė M. J., taip buvo sutaręs su „Juočkiu“. Paaiškinime apsiriko nurodydamas, kad pinigus perdavė R. S.. Numerio, kuriuo jam skambino „Juočkis“, jis neprisimena. Papildomos apklausos metu (1 t., b.l. 113) R. Š. parodė, jog vyras, kurį jis įvardijo kaip „Juočkis“, jam neprisistatė, iš balso jis nebuvo garantuotas, kad tai jis, bet jam taip pasirodė, kad tai jo balsas. Po paskutinio bendravimo su „Juočkiu“ Alytaus pataisos namuose praėjo apie pusantrų metų, jo iš nuotraukų jis tikrai neatpažintų. Taigi, kaip matyti, R. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį savo 2011-04-18 paaiškinime įvardijo kaip „Dunda“, po to apklausiamas nurodė, jog jam skambino „Juočkis“, o dar vėliau ėmė abejoti savo parodymais ir kategoriškai nebetvirtino, jog jam skambino būtent „Juočkis“. Be to, kaip matyti, R. Š. atsisakė atpažinti asmenį, pravarde „Juočkis“, motyvuodamas tuo, jog praėjus pusantrų metų jis jo nebeatpažins. Apeliacinis teismas abejoja, kad praėjus palyginus gana trumpam laikotarpiui būtų neįmanoma atpažinti asmens, su kuriuo anksčiau jis bendravo, kaip pats R. Š. įvardijo, „Juočkis“ – jo pažįstamas. R. Š. nenurodė ir telefono numerio, kuriuo jam skambino „Juočkis“, parodydamas, jog neprisimena. Nuteistasis parodymus keitė ir toje dalyje, kam perdavė likusius 1400 Lt, iš pradžių nurodydamas, jog perdavė R. S., po to nurodė, jog suklydo, nes pinigus tą kartą perdavė M. J.. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo parodymus apie jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, jų nenuoseklumą, nuteistojo atsisakymą atpažinti asmenį, vardu „Juočkis“, nurodyti jo telefono numerį, daro išvadą, jog negalima pripažinti, kad nuteistasis R. Š. padėjo išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, todėl pagrįstai apylinkės teismas pripažino tik vieną R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Asmeniui, kuris padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, gali būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė BK 62 str. 1 d. numatytu pagrindu. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, norint skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme, būtina nustatyti visas paminėtas sąlygas. Būtina pažymėti ir tai, jog ir nustačius visas sąlygas, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali, o ne privalo, kaltininkui skirti švelnesnę bausmę. Kaip aukščiau aptarta, nelaikytina, kad nuteistasis R. Š. padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales. Be to, nustatyta, jog nagrinėjamu atveju apeliantas žalos nukentėjusiajai visiškai neatlygino. Iš teismo posėdžio protokolo (2 t., b.l. 27) matyti, kad nukentėjusioji G. M. atsisakė savo civilinio ieškinio, nenorėdama vargo, manydama, jog pinigų ji iš nuteistojo neatgaus. Tai, jog nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio, nelaikytina, kaip kad skunde nurodė apeliantas, jog tokiu atveju jis jokios žalos niekam nepadarė. Apeliacinis teismas sprendžia, jog šios aptartos aplinkybės neduoda pagrindo BK 62 str. 1 d. taikymui ir švelnesnės bausmės nuteistajam R. Š. skyrimui.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, jog apylinkės teismas, skirdamas R. Š. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pritaikė BK 27 str. 1 d. bei 56 str. 1 d. normas, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už tyčinę nusikalstamą veiką rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstumu. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti. Tuo būdu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Š. (R. Š.) apeliacinį skundą atmesti.