- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-2097-343/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00035-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- K. D.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko,
išvadą teikiančios institucijos Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Bronei Valaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. D. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36-829/2010 pagal ieškovės J. D. patikslintą ieškinį atsakovui K. D. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu (b.l. 64-66, t. 1) ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo 2005 m. liepos 23d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti sutuoktiniams santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų kas antrą šeštadienį 10 val. pasiimti sūnus į savo tėvų namus, jeigu tai nesukels vaikams psichologinės įtampos, ir privalėtų parvežti vaikus ieškovei sekmadienį iki 16 val., priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams iki pilnametystės po 300 Lt per mėnesį kiekvienam, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kuris girtauja, nesirūpina šeimos išlaikymu, naudoja smurtą ir grasinimus ieškovės atžvilgiu. Po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, vaikai liko su ieškove, atsakovas dirbtinį dėmesį vaikams rodyti pradėjo tik teismo proceso metu, jais naudojasi darydamas neigiamą įtaką vaikų psichikai. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo vaikams priteistinas išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 14, t. 1) atsakovas nurodė su ieškiniu nesutinkantis.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu (b.l. 38-50, t. 2) ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, patenkino ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 200 Lt per mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovo valstybei 272 Lt žyminio mokesčio, 75 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, jog atsakovo argumentai dėl netinkamo ieškovės elgesio ir nesirūpinimo vaikais nepagrįsti jokiais įrodymais. Tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesį teismas vertino remdamasis šeimą nuolat lankiusių socialinių darbuotojų paaiškinimais, kurie patvirtino netinkamo atsakovo elgesio - girtavimo, nesirūpinimo šeima faktus, sąlygojusius ginčus tarp sutuoktinių, kurie baigėsi atsakovo išsikraustymu. Atsakovo smurtavimo prieš ieškovę faktas patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, jog ginčas kilęs dėl vyresniojo sūnaus gyvenamosios vietos. Teismas konstatavo, jog abu tėvai stengiasi rūpintis sūnumi, nei vienas iš jų neturi nuosavo gyvenamojo ploto, pastovaus darbo ar pajamų. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas su besilaukiančia sugyventine be teisėto pagrindo gyvena klebonijai priklausančiame bute, kuriame nėra elektros energijos, o ieškovė gyvena giminaičiams priklausančioje sodyboje, įvertinęs socialinių darbuotojų nuomonę šiuo klausimu, teismas pripažino, jog geresnes sąlygas nepilnametis vaikas turės gyvendamas su ieškove. Atsakovo ieškovei inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl vaikų nepriežiūros buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, byloje nėra jokių netinkamo ieškovės elgesio įrodymų. Nors po atsakovui palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje, kuris vėliau buvo panaikintas, vyresnysis sūnus gyvena su atsakovu, jo gyvenamoji aplinka nėra stabilizavusis dėl atsakovo persikraustymo. Be to, atsakovas trukdo ieškovei bendrauti su vaiku, tinkamai vaiko neprižiūri. Atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, teismas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo vaikams sumą sumažino iki 200 Lt per mėnesį kiekvienam.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 61-63, t. 2) atsakovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą pakeisti, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus Manto gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką, išlaikymą su atsakovu gyvenančiam vaikui priteisti iš ieškovės. Atsakovas nurodo, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, jog ieškovė nesirūpino vaikais, jų neprižiūrėjo. Šias aplinkybes patvirtino kartu gyvenusi liudytoja. Kitas byloje apklaustas liudytojas patvirtino, jog ieškovė su ja gyvenantį sūnų buvo palikusi namuose vieną, o pati išėjusi linksmintis. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog su juo gyvenantis sūnus yra prie jo prisirišęs, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas jį traumuos. Kadangi su ieškove gyvena jos sesuo ir girtaujantis sesers sutuoktinis, gyvenimo sąlygos vaikams ten nėra geros.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
CK 3.60 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį sutuoktinis, prašantis nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, turi įrodyti, jog kitas sutuoktinis pažeidė santuokines pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomu. Kartu minėto straipsnio 3 d. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos išimtis, pagal kurią neištikimo, žiauriai su kitu sutuoktiniu besielgiančio, palikusio šeimą ir ja nesirūpinančio ilgiau nei vienerius metus sutuoktinio kaltė preziumuojama. Pastaruoju atveju ieškinį reiškiančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti neištikimybės ar šeimos palikimo faktą ir jis atleidžiamas nuo pareigos įrodyti kito sutuoktinio kaltę. Tokiu atveju atsakovui tenka pareiga paneigti įstatyminę prezumpciją. Kaip matyti iš faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurių šalys neginčija, šalys daugiau nei metus negyvena kartu, atsakovas gyvena su kita moterimi, kuri, kaip nurodyta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m. liepos 2d. išvadoje (b.l. 2-3, t. 2), laukiasi. Iš ieškovės paaiškinimų, taip pat liudytojų N. J. ir J. Š. parodymų (b.l. 99-106, t. 1), Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m. liepos 2 d. išvados (b.l. 2-3, t. 2), atsakovas yra agresyvus, dažnai ieškovę muša. Ieškovės sumušimo faktus patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados (b.l. 150-153, t. 1). Tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek ir iš liudytoja apklaustos socialinės darbuotojos paaiškinimų (b.l. 104, t. 1) matyti, jog atsakovas girtauja. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo santuokinės neištikimybės, netinkamo elgesio su sutuoktine faktus. Jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes, jog santuoka faktiškai nutrūko dėl ieškovės netinkamo elgesio, byloje nėra, paties atsakovo paaiškinimai ir liudytoja apklaustos jo faktinės sugyventinės parodymai, jog ieškovė tinkamai neprižiūri vaikų, vertintini kritiškai dėl jų suinteresuotumo, juolab kad šių įrodymų turinį paneigia byloje esančios vaiko teisių apsaugos institucijos išvados (b.l. 18, 75, t. 1; b.l. 2-3, t. 2), socialinių darbuotojų paaiškinimai, kuriais patvirtinamas ieškovės tinkamo elgesio vaikų atžvilgiu faktas. Pažymėtina ta aplinkybė, kad teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad sugyventinė pagimdė jo vaiką.
Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepaneigė įstatyminės jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės patenkintas pagrįstai.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, teisėtumo ir pagrįstumo. CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas reiškia, kad sprendžiant bet kokį ginčą, susijusį su vaiku, pirmenybė teikiama vaiko interesų apsaugai. Remiantis CK 3.178 str. 2 d., spręsdamas tėvų ginčą dėl vaikų teismas privalo įvertinti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pateiktose vaiko teisių apsaugos institucijos išvadose aiškiai nurodoma, jog geresnės sąlygos nepilnamečiams vaikams bus jiems gyvenant su ieškove. Tokia pozicija grindžiama tuo, jog nuolatinės šeimos socialinės priežiūros metu nebuvo nustatyti ieškovės elgesio pažeidimai, tuo tarpu atsakovas charakterizuojamas blogai, jis girtauja, yra agresyvus, jo gyvenimo sąlygos prastesnės, gyvenamojoje patalpoje nėra elektros energijos. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių šią išvadose pateiktą medžiagą, byloje nėra. Vaikų nuomonė nebuvo vertinama dėl jų mažo amžiaus. Dėmesys taip pat atkreiptinas į tai, jog CK 3.161 str. 3 d. įtvirtinta nepilnamečių vaikų teisė bendrauti su giminaičiais apima ir siekį užtikrinti, jog broliai ir seserys gyventų kartu, jeigu tai nepažeidžia jų interesų. Tokia nuostata reiškia, jog nepilnamečių brolių išskyrimas pateisinamas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjama situacija nelaikytina tokiu išimtiniu atveju, kadangi nėra jokių objektyvių kliūčių vaikams gyventi kartu. Tuo tarpu iš atsakovo byloje pateikiamos pozicijos matyti, jog jis pageidauja, kad su juo gyventų tik vienas iš dviejų nepilnamečių vaikų, jis abejoja kito vaiko tėvyste, kai tuo tarpu ieškovė siekia, kad abu vaikai gyventų su ja. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog nepilnamečiam sūnui, kurio gyvenamąją vietą atsakovas prašo nustatyti su juo, sukels neigiamų psichologinių potyrių perkėlimas gyventi su ieškove, iš vienos pusės, atmestinas pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, jog dėl trumpo bendro gyvenimo su tėvu laikotarpio ir šio laikotarpio metu įvykusio persikraustymo vaikas negali tapatinti savęs su konkrečia gyvenamąją vieta, iš kitos pusės, remiantis CPK 764 str., vykdant sprendimus dėl vaiko perdavimo, privalo dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucijos ir turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga. Tinkamas vykdymo procesas, užtikrinantis vaiko perdavimo sklandumą, tinkamas tėvų elgesys vaiko atžvilgiu laikytinas pakankamu šiai atsakovo nurodytai problemai išspręsti.
Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovo valstybei priteistinas apeliacinės instancijos teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,75 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.