Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-02-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-407-1011/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-17
Bylos Nr.
eII-407-1011/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00249-2026-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kategorijos
Skundas Nr. eII-407-1011/2026
Proceso Nr. 4-68-3-00249-2026-6Procesinio sprendimo kategorija 16.11.9; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-01-22 nutarimo Nr. 10-ANR_N-1988-2026 dalies panaikinimo ar pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2026-01-22 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-1988-2026 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad M. J. 2025-12-10, 9.30 val. Ukmergės–Geležinkelio g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, taip pat vairuodama rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 10 p. reikalavimus ir padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 3 d., 424 str. 3 d. numatytus administracinius nusižengimus. M. J. pagal ANK 417 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda; pagal ANK 424 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda, taip pat taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 350 Eur bauda, taip pat taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

M. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Nutarimą dalyje, kurioje dėl ANK 424 str. 3 d. pažeidimo jai taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

Pagrįsdamas skundo reikalavimą, nurodo, jog neginčija padarytų nusižengimų, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad ANK 424 str. 3 d. nusižengimas padarytas pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju automobilį vairavo būdama blaivi, eismo įvykio nesukėlė, jokių asmenų nesužalojo, turtinės žalos nepadarė. Pažeidimas nėra sisteminis ar piktybinis, neturėjo tyčios pažeisti teisės aktų, turi galiojantį trečiosios šalies vairuotojo pažymėjimą. Vairavimo patirtį turi nuo 1999-08-05, o vairuotojo pažymėjimas buvo atnaujintas 2022-03-05. Iki šio atvejo nėra padariusi jokių rimtų pažeidimų, susijusių su eismo saugumu. Nors jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, faktiškai didžiąją laiko dalį buvo išvykusi už Lietuvos Respublikos ribų ir nesuvokė, jog vien deklaruotos gyvenamosios vietos faktas lemia pareigą pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Anksčiau buvo tikrinta policijos pareigūnų, tačiau iki šio įvykio jai nebuvo pareikštų pastabų dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo, todėl neturėjo tyčios ar pagrindo manyti, kad daro pažeidimą.

Taip pat prašo atsižvelgti į svarbias asmenines ir šeimines aplinkybes – jos tėvui yra 77 metai, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini)liga, taip pat jis patyrė (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) gydymas šiuo metu yra atidėtas, o jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Todėl priversta reguliariai, praktiškai kiekvieną mėnesį, vykti pas jį ir teikti būtiną priežiūrą. Be to, šiuo metu ir pati gydoma, todėl galimybė naudotis transporto priemone jai yra itin svarbi tiek šeiminių pareigų vykdymui, tiek sveikatos priežiūros užtikrinimui. Siekdama nuolat būti su tėvu ir teikti jam reikalingą priežiūrą, deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Nepaisant to, galiojantis specialiosios teisės atėmimas faktiškai riboja jos galimybę teisėtai kirsti valstybės sieną automobiliu ir laiku pasiekti tėvą, kuriam reikalinga nuolatinė pagalba. Tai sukelia papildomas, neproporcingas neigiamas pasekmes, nesusijusias su administracinės atsakomybės taikymo tikslais. Planuoja teisės aktų nustatyta tvarka laikyti vairavimo egzaminus VĮ „Regitra“ ir įgyti teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje. Todėl, pareiškėjos teigimu, taikytas specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams yra neproporcinga sankcija.

Policijai 2026-02-04 pateiktuose ir teismui adresuotuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėja papildomai pažymi, kad ėmėsi veiksmų pažeidimo priežastim pašalinti, turi galiojančią medicininę pažymą, yra baigusi pirmosios pagalbos kursus. Todėl, taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas, prašo neskirti, arba maksimaliai sušvelninti Nutarimu taikytą administracinio poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 417 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad reikalavimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur.

ANK 424 str. 3 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. Minėto straipsnio 7 d., be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 3 d. numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad M. J. nagrinėjamu atveju, t. y. 2025-12-10, 9.30 val. Ukmergės–Geležinkelio g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o vairavimo metu naudojosi rankomis mobilaus ryšio telefonu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – teismui pateiktame skunde ir administracinio nusižengimo protokole pačios M. J. teikti paaiškinimai. M. J. sustabdžiusiems pareigūnams pateikė Rusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja iki 2032-03-05.

M. J. Nutarimo toje dalyje, kuria jai už ANK 417 str. 3 d., 424 str. 3 d. numatytų nusižengimo padarymą paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda – ir neginčija, tačiau, nesutinka su taikyta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, mano, kad ji per griežta ir neproporcinga administracinės atsakomybės taikymo prasme.

Vertinant pareiškėjos skunde išdėstytus motyvus, pirmiausiai pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 9 d., be kita ko, nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 p. nurodoma, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Byloje nėra ginčo dėl tų Nutarime nurodytų aplinkybių, kad M. J. nuo 2007-08-23 iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, jai Migracijos departamento Šiaulių skyriuje 2018-12-28 buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė (išduoti asmens dokumentai galioja iki 2028-12-28). Taigi, M. J. laikytina nuolatine Lietuvos gyventoja, ji ir pati to neneigia, todėl norėdama vairuoti automobilį Lietuvoje privalėjo teisės aktuose nustatyta tvarka įgyti vairuotojo pažymėjimą. Todėl pripažintina, kad pareiškėjai jau ilgą laiką, ženklia ilgiau negu 6 mėnesius, esant nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja ir neįgijus Lietuvoje teisės vairuoti transporto priemones, ji administracinėn atsakomybėn už ANK 424 str. 3 d. numatyto nusižengimo padarymą buvo patraukta pagrįstai ir teisėtai.

Skundžiamu Nutarimu, M. J. taikyta ANK 424 str. 7 d. numatyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Todėl, vertinant pareiškėjos skundo argumentus, kuriais yra grindžiamas prašymas aptartos priemonės netaikyti ar sutrumpinti jos taikymo terminą, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 str. 6 d. nurodoma, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Taigi, aptartos nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje minimali, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 6 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 6 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Byloje esančiais įrodymais M. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Čia pažymėtina, kad nors pareiškėja ir pripažįsta padariusi ANK 424 str. 3 d. numatytą, nusižengimą, iš teismui pateikto skundo motyvų negalima daryti išvados, kad ji savo elgesį vertintų kritiškai, gailėtųsi nusižengusi. Taigi, vien tik kaltės prisipažinimas nelaikytinas ANK 35 str. 1 d. 1 p. numatyta ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, pačios M. J. pateikti dokumentai – 2024-07-12 išduotas Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas; 2024-07-12 išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kurioje nurodoma, kad pagal sveikatos būklę pareiškėja gali vairuoti AM, B. B1 grupėms priklausančias transporto priemones – patvirtina, kad ji dar iki nagrinėjamo ir ANK 424 str. 3 d. numatyto nusižengimo padarymo siekė įgyti Lietuvos Respublikoje išduodamą vairuotojo pažymėjimą. Taigi, pareiškėjos skunde nurodyti motyvai, kad ji nesuvokė, jog automobilį vairavo neturėdama tokios teisės, yra klaidinantys. Atsižvelgus į tai, pripažintina, M. J. aptartą nusižengimą įvykdė ne dėl nežinojimo, o tyčia, t. y. nagrinėjamu atveju automobilį vairavo suvokdama, kad tokios teisės neturi.

M. J. pažeidimas laikytinas pakankamai šiurkščiu. Be to, ANK 424 str. 3 d. numatyto ir nagrinėjamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, taigi nusižengimas padarymas nesiejamas su realių neigiamų pasekmių (turto sunaikinimu, asmens sveikatos sutrikdymu ar pan.) sukėlimu. Todėl skundo motyvai, jog neigiamų pasekmių nesukėlimas galėtų būti vertinamas pareiškėjo naudai sprendžiant klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo, nėra pagrįsti.

Teismo vertinimu, M. J. teismui pateiktame skunde nurodyta aplinkybė – būtinybė vairuoti transporto priemones siekiant tinkamai pasirūpinti artimu asmeniu – nėra išskirtinė, nelaikytina išskirtinai atsakomybę švelninanti, o ir pažeidėjai ji buvo žinoma nusižengimo darymo metu. Be to, teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes.

Teismas neabejoja, jog galimybės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje neturėjimas M. J. kelia tam tikrų nepatogumų, didesnių rūpesčių buityje, rūpinantis artimuoju. Kita vertus, automobilio ir teisės jį vairuoti turėjimas yra tik viena iš priemonių planuoti savo keliones. Esant poreikiui, tinkamai pasirūpinti šeimos nariais galima ir naudojantis viešuoju transportu, pavežėjų paslaugomis. Kaip minėta, pareiškėjos nurodyti neigiami administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymu – sukeliami padariniai, t. y. gyvenimiški nepatogumai, ir yra tos nuobaudos pasekmės, kurių ir siekiama jos paskyrimu, ir šiuo atveju jos nelaikytinos neadekvačiomis bei neproporcingomis padarytam nusižengimui. Čia pažymėtina ir tai, kad nors teismui teikiamame skunde M. J. nurodo, kad ji nelaikytina sisteminga pažeidėja, administracinių nusižengimų registro išrašas liudija, jog pareiškėja per pastaruosius 5 metus už nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikymu, administracinėn atsakomybėn traukta 9 kartus. Atskiri jos anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai yra pakankamai šiurkštūs – 2025-07-31 buvo bausta administracine tvarka už ANK 431 str. 1 d. (informacijos apie asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, nepateikimas) numatytą nusižengimą; 2024-05-07 bausta už ANK 415 str. 1 d. (vairavimas civilinės atsakomybės draudimu nedraustos transporto priemonės) numatyto nusižengimo padarymą. Šios aplinkybės, priešingai negu teigiama skunde, pareiškėją charakterizuoja kaip asmenybę neigiamai, linkusią daryti administracinius nusižengimus, taip pat leidžia daryti išvadą, jog baudų už anksčiau jos padarytus nusižengimus paskyrimas iš esmės savo tikslų nepasiekė, nesukėlė jokio atgrasančio poveikio naujų pažeidimų darymui.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas, nenustačius jokių aplinkybių, išskirtinai švelninančių M. J. atsakomybę, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas sumažinti jai Nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, ar jos apskritai neskirti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamu Nutarimu M. J. ANK 424 str. 7 d. numatyta administracinio poveikio priemonė paskirta pagrįstai, iš esmės nepažeidžiant ANK 34 str. 3 d. nustatytų skyrimo taisyklių, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 6 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-01-22 nutarimą Nr. 10-ANR_N-1988-2026 nepakeistą ir M. J. skundo netenkinti.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys