Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarties, kuria nuteistojo D. N. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimo, atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. N. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, 233 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, 258 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 25 parų arešto bausmė, 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 25 parų arešto bausmė, 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, 284 straipsnį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, 138 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 146 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir D. N. paskirta subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2022 m. liepos 20 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 18 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2023 m. lapkričio 24 d., neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 1 mėnuo 25 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aptartos nuteistųjų resocializacijos priemonės, kurios yra taikomos resocializuojant nuteistuosius. Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

7. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, lygtinio paleidimo taikymo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

8. Nekyla abejonių dėl to, kad D. N. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

9. Nuteistajam D. N. 2023 m. lapkričio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai, turi būti nustatyta, ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Konstatuoti, kad D. N. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus šiek tiek mažiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už devynias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už smurtines nusikalstamas veikas, dar nėra pagrindo. Nors nuteistasis nurodo, kad mokosi, palaiko tvirtus socialinius ryšius su žmona, lygtinio paleidimo atveju turėtų darbą ir gyvenamąją vietą, pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdyti individualiame veiklos plane numatytas priemones, savanoriškai padengė dalį įsiskolinimų, kas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau vien šios aplinkybės šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad D. N. atžvilgiu šiuo metu taikant lygtinį paleidimą, bus įgyvendinti bausmės tikslai.

10. Vien aplinkybės, kad D. N. vykdo individualiame plane nurodytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi, dar nereiškia, kad yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog, nepaisant to, jog šiuo metu jis mokosi tam, kad turėtų kvalifikaciją ir galėtų dirbti, tačiau jo darbinė patirtis yra itin nedidelė, o tai, vertinant mažą motyvaciją dirbti, nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, nuteistasis pasyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, neieškojo galimybės įsidarbinti, o vidutinė nusikalstamo elgesio rizika D. N. buvo nustatyta tik paskutinio vertinimo metu, anksčiau jam buvo nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nėra susijęs su nuteistojo pastangomis valdyti savo kriminogeninius veiksnius. Nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą lėmė tai, kad sutuoktinė sutiko, kad lygtinio paleidimo atveju D. N. gyventų kartu su ja ir buvo gauta pažyma, kad D. N. lygtinio paleidimo atveju turėtų vadybininko darbą.

11. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, taip pat reikia įvertinti jo mąstymo ir elgesio pokyčius bei turimas nuostatas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kalbėdamas apie nusikalstamas veikas savo kaltę D. N. pripažįsta formaliai, siekia atrasti savo kaltę pateisinančių aplinkybių bei sumenkina savo nusikalstamas veikas. D. N. nesistengia pasimokyti iš praeities klaidų, pasielgia neapgalvodamas visų savo elgesio pasekmių, susikoncentruodamas į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes. Nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, jo gyvenimo stiliuje vyrauja nuolatiniai agresijos pavyzdžiai, kadangi ne kartą yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Dažnu atveju smurtas buvo naudojamas perdėtai. Nuteistojo nuomone įvykdyti smurtiniai nusikaltimai buvo pavieniai epizodai. Nors vertinimo metu D. N. nurodo, kad turi tikslą dirbti, išeiti į laisvę, tačiau šiems planams trūksta konkretumo, o pačiam nuteistajam – žinojimo, kaip pasiekti šių tikslų. Aktualiais išliekantys kriminogeniniai poreikiai yra impulsyvumas, kontroliuojantis elgesys, problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, konkretus mąstymas. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo keičiantis savo mąstymą, tačiau jam stokojant vidinių resursų siekti realių savo mąstymo ir elgesio pokyčių, jo nusikalstamo elgesio rizika gali didėti.

12. Analizuojant D. N. darbinę patirtį ir tai, kad įkalinimo įstaigoje jis šiuo metu nedirba, svarbu ir jo turimi įsiskolinimai bei galimybės juos dengti. 2023 m. spalio 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus pažymoje nurodyta, kad pagal vykdomuosius dokumentus D. N. turi išmokėti 26 574 Eur, šiuo metu yra išieškota 37 Eur, savanoriškai neatliktas joks mokėjimas. Šiame rašte esanti informacija paneigia nuteistojo skundo argumentą, kad jis savanoriškai dengia turimas skolas. Nuteistojo turimas skolas vertinant motyvacijos dirbti kontekste taip pat nepagrįstu laikytinas ir skundo teiginys, kad dirbdamas nuteistasis galėtų greičiau padengtų turimas skolas. Šią išvadą tai pat patvirtina ir tai, kad nuteistajam šiuo metu yra būdingi lėšų paskirstymo sunkumai, o dabartinė sunki materialinė padėtis gali pasunkinti ir integracijos procesą. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimas bei tikslingi veiksmai, dengiant finansinius įsipareigojimus, o šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje iš tikrųjų dirbtų nuosekliai ir stabiliai.

13. Nuteistąjį D. N. teigiamai charakterizuoja tai, kad jis palaiko ryšius su mama, tėčiu ir seserimi. Turi dukrą, kuriai yra 17 metų, su ja bendrauja, būdamas įkalinimo įstaigoje vedė, santykius su dabartine žmona apibūdina kaip gerus. Nepaisant to, kad turimi socialiniai ryšiai nuteistąjį apibūdina teigiamai, tačiau pažymėtina, kad praeityje jis yra teistas už fizinio smurto panaudojimą prieš sugyventinę. Nusikalstamų veikų padarymo metu taip pat egzistavo nuteistojo socialiniai ryšiai su šeimos nariais, tačiau jie netapdavo apsauginiu veiksniu, sulaikančiu nuo pakartotinio bei sąmoningo nusikaltimų vykdymo, todėl ir šiuo atveju jie negali būti laikomi apsauginiu veiksniu, grindžiant lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

14. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio istorija, nuosavybės naikinimas arba padegimas, nuosavybės naikinimas, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas ar nesupratimas, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas) taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis vis dar gali pakeisti arba reikšmingai sumažinti: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, neturi darbo patirties, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Šiame kontekste svarbu tai, kad išvadintiems kriminogeniniams veiksniams atsverti yra nustatyti tik du apsauginiai veiksniai: turima gyvenamoji vieta ir turima darbinė vieta.

15. Vertinant lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę svarbus ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. N. nei karto nebuvo skatintas už gerą elgesį ir vieną kartą buvo nubaustas drausmine nuobauda. Šios aplinkybės, vertinant D. N. paskirtos bausmės trukmę, patvirtina, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti laisvėje. Tai patvirtina ir ilga D. N. kriminalinė patirtis, kuri Lietuvos Respublikoje prasidėjo nuo 2001 metų, todėl įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo atlikta bausmės dalis nelaikytina pakankama, kad būtų galima teigti, jog D. N. elgesys ir mąstymas pasikeitė taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

16. Lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teismas pritardamas apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam D. N. turi būti tęsiamas. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad D. N. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.