- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-1513-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06900-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-10201-566/2012 pagal pareiškėjo Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Kultūros ministerijai paskirtame žemės sklype, esančiame Visorių g.31a, Vilniuje, kurį valdo patikėjimo teise, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų pastatė garažą (unikalus Nr. 4400-0821-0308), ir kiemo statinius (unikalus Nr. 4400-0830-0896). Pareiškėjas nurodė, jog juridinis faktas – statybos teisėtumas – reikalingas įregistruoti statinius nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l.38).
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 137 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. ir nustatė, kad Garažo ir kiemo statinių statybos metu galiojantys teisės aktai (LTSR Ministrų Tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2 “Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, LRV 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 “Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija) nustatė dokumentus, patvirtinančius pastato (garažo ir kiemo statinių) įsigijimą statybos būdu - leidimą, valstybinės komisijos aktą dėl pastato (garažo) priėmimo naudoti, teisę naudotis žemės sklypu patvirtinančius dokumentus. Esant nustatytiems konkretiems dokumentams, patvirtinantiems įsigijimą statybos būdu (statybos teisėtumą), juridinis faktas dėl pastato (garažo ir kiemo statinių) statybos nustatomas negali būti. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal LR kultūros ministro 2008-10-06 įsakymo Nr.ĮV-477 duomenis turtas, kurio atžvilgiu prašoma nustatyti juridinį faktą, priskirtas valstybės turtui. Išaiškino, jog pagal šiuo metu galiojantį LR statybos įstatymą, nesant statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas gali imtis priemonių statybos įteisinimui LR statybos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l.43-45) kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kurios pareiškėjui nėra žinomos. Pareiškėjas turi ir teismui pateikė tik teisės naudoti žemės sklypą patvirtinantį dokumentą – 1986m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr.171 „Dėl sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“, remiantis Ateities gatvės komunalinės zonos detalaus išplanavimo projektu kopiją, kuriuo Lietuvos TSR Kultūros ministerijai skirtas apie1,3 ha sklypas Visorių g.31A (miško-medelyno) daugiaaukščiam garažui ir dirbtuvėms statyti. Todėl nėra aišku, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad yra visi nustatyti konkretūs dokumentai, patvirtinantys įsigijimą statybos būdu ir tuo pagrindu juridinis faktas dėl pastato statybos nustatomas negali būti. 2008-11-07 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas priėmė sprendimą dėl atsisakymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nes nepateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis nekilnojamųjų daiktų, esančių Visorių g.31A, Vilniuje suformavimo teisėtumą. 2008-12-12 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus raštu Nr. (100)-11.55-2003 informavo, kad negali pripažinti statinių Visorių g.31A, Vilniuje, tinkamais naudotis, nes neturi statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Mano, jog šie dokumentai patvirtina aplinkybes, dėl kurių pareiškimas nagrinėtinas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išaiškinęs, jog esant konkretiems dokumentams, patvirtinantiems įsigijimą statybos būdu (statybos teisėtumą), juridinis faktas dėl pastato (garažo ir kiemo statinių) statybos nustatomas negali būti, be to pagal galiojantį LR statybos įstatymą, nesant statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas gali imtis priemonių statybos įteisinimui LR statybos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti tik tuos juridinius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 str., yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgys tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje A. L. prieš Kauno apskrities viršininko administraciją, trečiasis asmuo E. A., bylos Nr. 3K-3-474/2001).
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 str. 1 p. pagrindu.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. A. pareiškimą; suinteresuoti asmenys: D. R. S., K. B., bylos Nr. 3K-3-497/2004).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Kultūros ministerijai paskirtame žemės sklype, kurį valdo patikėjimo teise, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų pastatė garažą ir kiemo statinius, o juridinis faktas – statybos teisėtumas – reikalingas įregistruoti statinius nekilnojamojo turto registre.
Taigi, iš esmės pareiškėjas prašo nustatyti, kad pakanka įrodymų, patvirtinančių pastatų statybos teisėtumą. Šiuo atveju pareiškėjo keliamas klausimas yra ne dėl juridinio fakto buvimo ar nebuvimo, bet klausimas dėl įrodymų pakankamumo, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.
Iš pateikto pareiškimo bei reikalavimo darytina išvada, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą remdamasi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu – dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato, kokie dokumentai pateikiami tam, kad būtų atlikta nekilnojamojo daikto teisinė registracija ir kokie dokumentai išduodami ne teismine tvarka. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Todėl teismo sprendimas, nors ir tenkinantis pareiškėjo reikalavimą, nebūtų pagrindas atlikti pastato teisinę registraciją, t. y. teismo sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių (CPK 444 str. 1 d.). Taigi, tam, kad pastato teisinė registracija būtų atlikta, turi būti laikomasi tvarkos, nustatytos Statybos įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro įstatyme. Todėl toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme, ką teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog statinio priėmimui būtini dokumentai faktiškai buvo, bet Kultūros paveldo departamentas jų nepateikė dėl to, kad šie dokumentai dėl tam tikrų priežasčių neišliko.
Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas, nesutikdamas su statybos priežiūrą vykdančių institucijų sprendimais dėl įrodymų pakankamumo konkrečios statybos įteisinimui, gali tuos sprendimus skųsti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškimas neatitinka CPK 445 str. nustatytų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareikšimą kaip nenagrinėtiną teisme. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.), o apelianto atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.