Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimą dėl nuteistojo V. N., gim. (duomenys neskelbtini), perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 3 punktą laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. birželio 29 d.

Be to V. N. nuteistas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. vasario 13 d.

Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas pateikė teismui teikimą dėl nuteistojo V. N. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolimesnei bausmei atlikti. Teikime nurodo, jog, nuteistasis apibūdinamas kaip lengvai bendraujantis, vengiantis konfliktų asmuo. Su administracijos atstovais mandagus, taktiškas. Kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja, konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų neinicijuoja. Buityje tvarkingas. Laisvalaikiu nuteistasis skauto knygas, spaudą, sportuoja. Nuteistasis naudojasi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bibliotekos paslaugomis, dalyvauja mišiose, koncertuose bei kituose renginiuose. Santykiai su šeima nepastovūs, ryšius palaiko laiškais. Nuo 2006-11-17 iki 2015-08-13 dirbo Valstybinės įmonės prie Vilniaus antrųjų pataisos namų Filiale Nr. 2. Lanko Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo „Meno studiją“. Nuteistasis baigė Naujai atvykusių į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą nuteistųjų adaptacijos programą, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistajam bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skirtos septynios nuobaudos, jis buvo skatintas penkis kartus. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis nuteistasis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą. Nuteistojo bausmės pradžia 2005-09-17, kalėjime atliko 11 metų 7 mėnesius ir 15 dienų bausmės. Teikime nurodoma, jog nuteistasis pakankami motyvuotas priimti intervencines priemones bei dalyvauti pozityvaus užimtumo veikloje. Esant teigiamam palaikymui bei pastiprinimui, tuo pačiu išlaikant nustatytas ribas ir bendravimo struktūrą, V. N. elgesys gali būti pakankamai disciplinuotas ir bendradarbiaujantis. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į nuteistojo sugebėjimą įsitvirtinti socialinėje aplinkoje, gebėjimą kontroliuoti savo elgesį bei į tai, kad šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija tarpininkauja dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.

Teismo nustatytu terminu prokuroras atsiliepimo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, privaloma atsižvelgti ne tik į formalias sąlygas, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BVK 165 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį nutartimi perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Iš teismui pateiktos asmens bylos matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kalėjime atlieka nuo 2005 m. rugsėjo 17 d., kas reiškia, jog nuteistasis atitinka vieną iš formaliųjų sąlygų dėl jo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, t. y. jis teikimo nagrinėjimo dieną jai yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės.

Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, būtina atsižvelgti ir į saugumo reikalavimus, t.y. nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais, kad jo perkėlimas į pataisos namus nekeltų grėsmės (pavojaus) pataisos namų personalui ar kitiems nuteistiesiems. Iš teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos V. N. charakteristikos matyti, jog V. N. vertinamas teigiamai (minėta charakteristika iš esmės yra perrašyta pažodžiui ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikime). Kitoks, visgi, nuteistojo vertinimas yra pateiktas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Psichologinės tarnybos išvadoje dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus. Šioje išvadoje nurodoma, jog V. N. būdingi kriminogeniai veiksniai: savęs žalojimas, impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos stoka, riboti problemų sprendimų įgūdžiai, pasekmių neįvertinimas, neigiamos nuostatos į priežiūrą. Nuteistajam taip pat yra būdinga savivokos stoka, destabilizuojančios aplinkos įtaka, asmeninės paramos stoka. Remiantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo seksualinės prievartos ir smurto rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau esant rizikos sąlygoms (alkoholio vartojimui, frustruojančioms situacijoms, grėsmės asmeninei pozicijai atsiradimui ir pan.) smurto tikimybė gali didėti. Išvadoje taip pat nurodyta, jog, bendraujant su nuteistuoju, pastarasis nurodęs, kad smurtiniai veiksmai pasitaikydavo ir pataisos namuose, jis ne kartą yra panaudojęs fizinį smurtą, konfliktuojant su kitais nuteistaisiais. Išvadoje pažymima ir tai, jog paties nuteistojo V. N. teigimu, jis šiuo metu jaučiasi geriau gebantis kontroliuoti savo emocijas, tačiau savitvardos problemos vis dar išlieka aktualios. Nuteistasis yra linkęs neapgalvoti savo veiksmų pasekmių ir koncentruotis tik į teigiamus savo dabartinės veiklos potyrius bei pasitikėti savo sėkmės galimybėmis, kad jo veiksmai liks neišaiškinti.

Iš asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo septynis kartus baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, taip pat buvo skatintas penkis kartus, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Pažymėtina ir tai, kad paskutinės nuobaudos: papeikimas – skirta 2016 m. sausio 7 d. už tai, kad laikė draudžiamus daiktus bei už tai, jog, skyriaus inspektorei paaiškinus, kad tokių daiktų negalima laikyti, V. N. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir kalėjimo žargoną; uždarymas į karcerį – skirtas 2016 m. sausio 22 d., už draudžiamų daiktų laikymą. Minėtos nuobaudos nuteistajam V. N. buvo skirtos, kai jis jau buvo atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės. Ši aplinkybė rodo, jog, nuteistasis nors ir stengiasi pakeisti savo elgesį, tačiau jo elgesio teigiami pokyčiai yra matomi tik pakankamai neilgą laiką. Nepaisant to, jog teikimo svarstymo metu šios nuobaudos nėra galiojančios, tačiau pats pažeidimo faktas turi esminę reikšmę, sprendžiant apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo bausmę atlikti bausmę švelnesnio režimo laisvės atėmimo įstaigoje, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti bausmės tikslai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės tikslai yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kiekvieną kartą skiriant asmeniui bausmę, ji yra individualizuojama. Tokiu būdu užtikrinamas teisingumo principas. Bausmės skyrimui turi įtakos pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumas, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos padariniai, teisės normas pažeidusio asmens pavojingumo laipsnis ir kitos svarbios aplinkybės. Skiriama bausmė turi atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Kalbant apie teisingumo principo įgyvendinimą, negalima pamiršti ir visuomenės intereso. Žiūrint į bausmę šiuo aspektu, turi būti vertinamos nuteistojo asmeninės savybės, jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

V. N. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už itin žiaurių nusikalstamų veikų padarymą, pasireiškusių seksualine prievarta, smurtu, sukėlusių neatitaisomas pasekmes. Nuteistasis V. N. dar iki Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 8 d. nuosprendžio buvo ne sykį teistas, naujas nusikalstamas veikas darydavo netrukus po to, kai būdavo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėjo. Minėtame Kauno apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, jog 2005 m. spalio 28 d. atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, Kauno II teismo psichiatrijos komisija nustatė, kad V. N. stebėta ryški asmenybės patologija - asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, <...> jis nuo seno elgiasi asocialiai, eilę kartų teistas, kurį laiką vartojo narkotikus, visuomenėje nepritapo, niekad nedirbo, kariuomenėje netarnavo. Stebimas socialinių pareigų ignoravimas, šiurkštus abejingumas kitų jausmams, žemas agresijos bei smurto iškrovos slenkstis, asmenybė patologiškai egocentriška. Kaip minėta, ir teismui pateiktoje Psichologinės tarnybos 2017-04-24 išvadoje pažymėta, jog V. N. yra impulsyvus, jam būdingas agresyvus elgesys, savitvardos stoka, pasekmių neįvertinimas. Minėta aplinkybė rodo, jog nuteistasis esminiai savo elgesio nekeičia, jo asmeninės savybės taip pat esmingai nekinta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog V. N. yra paskirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė, kurios jis šiuo metu yra atlikęs 11 metų ir šiek tiek daugiau nei 8 mėnesius, ir, teismo nuomone, toks atliktos bausmės laikas dar yra per trumpas, kad būtų galima švelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo metu dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis V. N. iš tiesų pasikeitė, kad jo asmenybės pavojingumas yra tiek sumažėjęs, kad tolesnę bausmę šiuo metu jis galėtų atlikti švelnesnio režimo sąlygomis pataisos namuose, todėl darytina išvada, jog V. N. pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos, atliekamos kalėjime, tikslai, pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, šiuo metu dar nebus pasiekti. Be to, teismas mano, kad nuteistajam V. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimas pataisos namuose gali būti nesaugus tiek jam pačiam, tiek kitiems nuteistiesiems.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo sušvelninti V. N. laisvės atėmimo bausmės režimą, t. y. perkelti jį iš kalėjimo į pataisos namus, todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, teismas

nutaria:

Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimą dėl nuteistojo V. N. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.