Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės A. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, užsiimanti individualia slaugės veikla, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž. 2021 m. rugsėjo 25 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., būdama vaikų kambaryje, tyčia sudavė savo mažametei dukrai S. Ž., gim. 2011 m., vieną kartą rankos delnu per koją, tokiu būdu sukeldama mažametei fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, ji 2021 m. rugsėjo 25 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama vaikų kambaryje, tyčia sudavė savo nepilnametei dukrai A. Ž., gim. 2004 m., rankos delnu vieną kartą per dešinę ranką, tokiu būdu sukeldama nepilnametei fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, ji 2021 m. rugsėjo 28 d., apie 19.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama vaikų kambaryje, savo mažametei dukrai S. Ž., gim. 2011 m., tyčia vieną kartą sudavė rankos delnu per dešinę ausį, tokiu būdu sukeldama mažametei fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji S. Ž. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 28 d., būdama namuose, ji rankos delnu per ausį sudavė savo dukrai S. Ž.. S. Ž. sudavė dėl to, jog nenorėjo, kad ji išvažiuotų su tėvu, ji sirgo, visi vaistai buvo pas ją, ji supyko, todėl sudavė rankos delnu. 2021 m. rugsėjo 25 d., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būnant miegamajame, ji netyčia pastūmė A. Ž., eidama pro ją, dukra nenukrito, tiesiog pasitraukė į šalį, niekaip nesureagavo, dukra norėjo eiti pas tėtį, o ji supyko, nes nenorėjo, kad dukra eitų, sudavė vieną kartą jai per ranką, sudavė rankos delnu, A. Ž. jai nieko nesakė, niekaip nereagavo, tą pačią dieną, tuo pačiu metu, dėl tos pačios priežasties supyko, kad serganti nori vykti pas tėvą, vieną kartą rankos delnu sudavė per koją. 2021 m. rugsėjo 28 d. ji supyko ant savo dukros S. Ž. ir trenkė jai su ranka į dešinę ausį. Ji labai myli savo dukras, nesusivaldė dėl savo buvusio vyro veiksmų, jis nuolatos nuteikinėja jos dukras prieš ją, pasiima jam nenustatytu laiku, ji labai pyksta ir jaučiasi psichologiškai pavargusi nuo visko. Suprato, kad jos elgesys yra netinkamas (b. l. 110-111, 118).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios S. Ž. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jos kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos aplinkybės, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji nepilnametė A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos mama yra S. Ž., jos tėtis yra A. Ž.. Iki įvykio gyveno su seserimi pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 metų, galbūt spalio mėnesį, jai būnant namuose su mama ir seserimi, S. Ž., kuriai 10 metų, adresu (duomenys neskelbtini), mama buvo pikta, jai būnant jos kambaryje, mama ją pavadino kvaila ir trenkė jai ranka, o tiksliau rankos delnu per jos dešinę ranką, jai skaudėjo, ji verkė, tai kas įvyko matė jos sesuo S. Ž.. Po šito įvykio buvo kitas įvykis, kuris buvo maždaug po savaitės nuo tada, kai jai mama sudavė per ranką, jie visi trys, t. y., ji, sesuo ir tėtis, grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti jos ir jos sesers daiktų, joms leido rinktis kur gyventi, kur norėtų labiau, su mama ar tėčiu, jos su seserimi pasirinko būti pas tėtį, dėl to atvažiavo į namus pasiimti daiktų. Jiems visiems būnant koridoriuje (bendra erdvė su virtuve) mama jos seseriai S. Ž. sudavė ranka per ausį, ji atsimena, kad išėjusi verkė, dėl to ką matė jautėsi blogai. Kai mama sudavė S. Ž. dar matė ir tėtis (b. l. 52–53).

Nepilnametė nukentėjusioji S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2021 m. rugsėjo 28 d., jos sesei reikėjo važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“, ji norėjo važiuoti kartu, mamos išprašė ir nuvažiavo, ten laukė, kol tėtis sutvarkys sesei kortelę. Po to ėjo į kavinę, tada tėčiui paskambino Vaiko teisių apsaugos tarnyba, į kurią jie turėjo nuvažiuoti. Jų klausė ar jaučiasi saugios su mama, ji su seserimi nurodė, kad jaučiasi saugios, taip pat nurodė, kad jos bus pas tėtį, ten liks nakvoti, tada grįžo namo pasiimti daiktų. Mama buvo labai supykusi, ėjo prie spintos, sesė ėjo prie savo komodos, ji pasiėmė sau drabužių ir ėjo atgal pro mamą, o tada mama jai trenkė per ausį, ji labai išsigando, jai labai skaudėjo, išėjo apsiverkusi, nuėjo pas tėtį, jis stovėjo už buto durų, nes mama jo neįleido, tada ir sesė atėjo apsiverkusi, nes ji buvo labai išsigandusi. Mama jai trenkė su delnu į dešinę ausį, ji buvo labai susinervinusi, kad jos pas tėtį nakvos. Važiuojant iki tėčio namų jai dar skaudėjo. Kažkada mama buvo irgi pikta, ji sėdėjo kambaryje, tada mama ant jų rėkė, jai trenkė per koją virš kelio su delnu. Matė, kaip jos sesei su delnu trenkė per ranką, sesei skaudėjo, nes ji stipriai jai trenkė. Tai buvo per atostogas prieš pirmiau pasakotą įvykį. Kaip mama jai trenkė per ausį, matė tik jos sesė, ji kaip tik buvo kambaryje ant savo lovos. Apie įvykį pasakojo savo labai gerai draugei kitą dieną, kai mama jai trenkė per ausį. Sesė irgi verkė, klausė, kodėl ji verkia, sakė, kad ji labai išsigando, mama jai tada netrenkė. Po tų įvykių mama jai neskambino, ji jai irgi neskambino. Tuo metu, kai mama trenkė sesei per ranką, taip pat mama trenkė jai per koją, nes tada jos buvo grįžę iš kelionės su tėčiu. Mama rėkė ant jų, tačiau ji norėjo valgyti ir nuėjo iki šaldytuvo. Būdama prie šaldytuvo matė kaip mama trenkė jos sesei per ranką. Vėliau ji sėdėjo su telefonu, o priėjusi mama trenkė jai per koją. Kadangi tuo metu ji kalbėjo su savo drauge naudodama vaizdo skambutį, tai, kad mama jai trenkė į koją matė ir jos draugė. Rėkdama ant jos su sese mama jas vadino necenzūriniais žodžiais. Mama dažnai pyksta, rėkia ant jų, jas muša. Mama ant jų labiausiai pyksta tuomet, kai jos bendrauja su tėčiu (apklausos metu mergaitė kalbėjo graudindamasi) (b. l. 66-68).

Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į jokią gydymosi įstaigą dėl patirto smurto su A. Ž. ir S. Ž. nesikreipė, nes jokių matomų sužalojimų nebuvo padaryta, jokių mėlynių, įbrėžimų, kitokių žymių neliko, trunkančiu skausmu mergaitės nesiskundė, dėl ko į medicinos įstaigą kreiptis nereikėjo, pas ekspertus nenuvyko, nes nebuvo matomų sužalojimų, mergaitės patyrė tik fizinį skausmą kai S. Ž. sudavė rankos delnu per ausį S. Ž. 2021 m. rugsėjo 28 d., o 2021 m. rugsėjo 25 d., kaip jam tapo žinoma po pokalbio su vaiko teisėmis, S. Ž. buvo suduota ranka per koją, o A. Ž. suduota ranka per jos ranką, tačiau jokių sužalojimų dėl to nepatyrė, jautė tik fizinį skausmą. 2021 m. rugsėjo 28 d., kuomet A. Ž. ir S. Ž. išėjo pasiėmusios savo daiktus iš jo buvusios žmonos S. Ž., abi verkė, tačiau jam apie tai, kaip jautėsi, ką jautė, nieko nepasakojo, kas įvyko jam tapo žinoma tik iš vaiko teisių (b. l. 80-81).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas A. Ž. pareiškimas apie tai, kad 2021 m. rugsėjo 29 d., apie 18.00 val., susitarė susitikti su abejomis dukromis PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo į banką ir į tame pačiame prekybos centre esančią kavinę. Būnant kavinėje sulaukė skambučio. Jam skambinusi moteris prisistatė esanti Vaiko teisių darbuotoja, kuri pasakė, jog 2021 m. rugsėjo 25 d. buvo užfiksuotas įvykis, kad jo buvusi sutuoktinė S. Ž. stumdė ir sudavė per rankas, galvą (ausį) judviejų nepilnametei dukrai A. Ž. ir mažametei dukrai S. Ž.. Dėl šio įvykio darbuotoja jo pasiteiravo ar jis galės priimti nepilnametes dukras pagyventi į savo namus, kadangi su mama joms šiuo metu nesaugu. Vaikų teisių darbuotoja informavo, jog praneš telefonu jo buvusiai sutuoktinei S. Ž., kad jis atvažiuos pas ją paimti jų dukrų daiktų ir liepė sukrauti jai jų dukrų daiktus. 2021 m. rugsėjo 28 d., apie 19.30 val., jis kartu su abejomis dukromis nuvažiavo į jų namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvusi sutuoktinė atidarė duris, juos įsileido, tačiau buvo agresyviai nusiteikusi, rėkė ant jo, todėl vengdamas konflikto, paliko dukras vienas su motina susirinkti daiktus ir išėjo palaukti dukrų prie buto durų laiptinėje. Būdamas prie durų jis girdėjo kaip S. Ž. rėkia ant dukrų, todėl nuėjo dar kartą į butą ir tuo metu iš jo, pasiėmusios daiktus, išbėgo dukros, kurios verkė. Jis kartu su dukromis nuėjo į automobilį ir išvažiavo į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Su dukromis grįžo namo ir nuėjo miegoti. 2021 m. rugsėjo 29 d., apie 00.00 val., atvyko policijos pareigūnai, kurie jam pasakė, kad į policiją kreipėsi jo buvusi sutuoktinė, jog iš jos paėmė vaikus. Tuomet dukra S. Ž. policijos pareigūnams, taip pat ir jam girdint, papasakojo, kad, kai nuvažiavo pasiimti daiktų pas jo buvusią sutuoktinę, jos motina S. Ž. ją stumdė, rėkė ant jos ir tyčia sudavė vieną kartą savo rankos delnu jai į galvos sritį (dešinę ausį), taip sukeldama jai fizinį skausmą (b. l. 8-11).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. rašte dėl informacijos pateikimo apie galimą fizinio ir psichologinio smurto panaudojimą pranešama, jog S. Ž. galimai panaudojo fizinį smurtą nepilnamečių savo dukrų A. Ž., gim. 2004 m., ir S. Ž., gim. 2011 m., atžvilgiu (b. l. 15–22).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas butas, kuriame gyvena kaltinamoji ir nukentėjusiosios (b. l. 24-25). Pridėta foto lentelė (b. l. 27-38).

2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, jog nepilnametė S. Ž. patvirtino, kad prieš ją smurtavo jos motina S. Ž. (b. l. 44-46).

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas nusikalstamą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Smurtą savo šeimos nario ar mažamečio atžvilgiu, įstatymas laiko pavojingesnėmis nusikalstamomis veikomis ir numato griežtesnę atsakomybę.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad S. Ž. 2021 m. rugsėjo 25 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama vaikų kambaryje, tyčia sudavė savo mažametei dukrai S. Ž., gim. 2011 m., vieną kartą rankos delnu per koją, tokiu būdu sukeldama mažametei fizinį skausmą. Be to, ji 2021 m. rugsėjo 25 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama vaikų kambaryje, tyčia sudavė savo nepilnametei dukrai A. Ž., gim. 2004 m., rankos delnu vieną kartą per dešinę ranką, tokiu būdu sukeldama nepilnametei fizinį skausmą. Be to, ji 2021 m. rugsėjo 28 d., apie 19.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama vaikų kambaryje, savo mažametei dukrai S. Ž., gim. 2011 m., tyčia vieną kartą sudavė rankos delnu per dešinę ausį, tokiu būdu sukeldama mažametei fizinį skausmą.

Kaltinamoji pripažino, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. sudavė savo dukrai S. Ž. per koją, A. Ž. per dešinę ranką, 2021 m. rugsėjo 28 d. sudavė S. Ž. per dešinę ausį. Šie kaltinamosios parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymams, jog S. Ž. 2021 m. rugsėjo 25 d. trenkė abiems savo dukroms, o 2021 m. rugsėjo 28 d. trenkė savo mažametei dukrai S. Ž.. Abi mergaitės nurodė, kad po smūgio jautė skausmą, verkė. Mergaičių reakciją po smurto matė jų tėtis, liudytojas A. Ž.. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad A. Ž. vaiko teisių apsaugos atstovės nurodė, kad jo dukros S. Ž. ir A. Ž. negali gyventi su mama, nes ten joms nesaugu, kadangi jos abi patyrė fizinį smurtą iš mamos. 2021 m. rugsėjo 28 d. jis kartu su dukromis nuvyko iki buvusios žmonos, kad dukros pasiimtų daiktus. Jis nėjo su dukromis į vidų, nes buvusi žmona neleido, tačiau iš buto išėję mergaitės buvo susinervinę ir susijaudinę.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą nepilnametei ir mažametei nukentėjusiosioms sukėlė būtent kaltinamosios vartotas fizinis smurtas – trinktelėjimas per koją S. Ž., sudavimas per dešinę ranką A. Ž. ir sudavimas per dešinę ausį S. Ž.. S. Ž. abiejų jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų metu buvo mažametė, o A. Ž. buvo nepilnametė. Abi nukentėjusiosios yra S. Ž. dukros.

Kaltinamoji S. Ž., būdamas suaugusi, pakaltinama, turinti gyvenimiškos patirties, neabejotinai suvokė, kad fizinio smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ar sužaloti asmeniui sveikatą ir tokių pasekmių norėjo ir siekė – 2021 m. rugsėjo 25 d. smurtavo prieš savo dukras S. Ž. ir A. Ž., o 2021 m. rugsėjo 28 d. smurtavo prieš savo dukrą S. Ž..

S. Ž. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo prieš šeimos narį, mažametį asmenį požymiai, todėl jos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2, 3 dalis.

Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. Ž. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu sutinka (b. l. 124-125, 126).

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamoji S. Ž. praeityje neteista, administracine tvarka bausta 1 kartą (b. l. 97), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (b. l. 103), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruota (b. l. 102), vykdanti individualią veiklą (b. l. 99). Kaltinamoji padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, kuriais pažeidžiamos vaikų teisės, daroma žala vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimą ir areštą, kurios atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad smurtas sistemingai buvo naudotas dviejų vaikų: mažametės ir nepilnametės atžvilgiu, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti už BK 140 straipsnio 2 dalyje (smurtas prieš A. Ž.) numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, už BK 140 straipsnio 3 dalyje (2021 m. rugsėjo 25 d. smurtas prieš S. Ž.) numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 30 parų arešto bausmė, už BK 140 straipsnio 3 dalyje (2021 m. rugsėjo 28 d. smurtas prieš S. Ž.) numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 30 parų arešto bausmė.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, subendrinamos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimo, kuris vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, pakeitus į areštą, atitinka 90 parų arešto bausmę, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajai mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi S. Ž. teisiama pirmą kartą, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra padariusi tik vieną ne itin šiurkštų administracinį nusižengimą, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į šiuo metu kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. Ž. skirtina intensyvi priežiūra, kadangi atidedant arešto bausmės vykdymą yra privaloma paskirti intensyvią priežiūrą.

Kadangi kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė prieš savo šeimos narius, jai vadovaujantis BK 72² straipsnio pagrindu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajai S. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 128–130; 7 t., b. l. 195–198), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektroninės laikmenos su nukentėjusiųjų S. Ž. ir A. Ž. apklausų garso ir vaizdo įrašais, saugomos byloje (galinis bylos viršelis), paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (smurtas prieš A. Ž.), ir paskirti jai bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

S. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2021 m. rugsėjo 25 d. smurtas prieš S. Ž.), ir paskirti jai bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

S. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 28 d. smurtas prieš S. Ž.), ir paskirti jai bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti S. Ž. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Ž. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu paskiriant jai intensyvią priežiūrą, nustatant sąlygas – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, S. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektronines laikmenas su nukentėjusiųjų S. Ž. ir A. Ž. apklausų garso ir vaizdo įrašais, saugomas byloje, palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.