Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“, antstolis R. S., antstolė B. Č., Pravieniškių pataisos namų-atviroji kolonija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad esminiai nesutarimai prasidėjo 2016 m. sausio mėnesį, kai sutuoktinis V. B. išėjo iš namų. Po kiek laiko, iš savo artimų draugų ieškovė sužinojo, kad V. B. bendrauja su kita moterimi ir pas ją gyvena. Nuo to laiko šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu, atsakovas gyvena su kita moterimi, šalių santuoka yra formali. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad dėl atsakovo elgesio bendras šalių, kaip sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl šalys negyvena šeimoje jau daugiau kaip puse metų, atitinkamai santuoka laikytina faktiškai iširusia. Atsakovas nejaučia ieškovei meilės ir pagarbos, nerodo suinteresuotumo padėti šeimai ir ją išsaugoti. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Santuokoje šalys dalintino turto neturi, po santuokos nutraukimo prašo ieškovei ir atsakovui paskirstyti prievoles, kurios yra jų asmeninės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į posėdį, įteikti viešo paskelbimo būdu 2017-01-05, 2017-02-01 paskelbiant pranešimus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (54,55, 56-57, 58 b. l.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (33-34 b. l.).

Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti atstovui nedalyvaujant (39-40 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Prie ieškinio pateikti priedai patvirtina, kad santuoka tarp V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, sudaryta 1991-03-23 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 656. E. B. ir V. B. santuokos metu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis V. B. gyvenamąją vietą deklaravęs prie Kauno miesto savivaldybės. Antstolis R. S. vykdo Kauno apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6-827-358/2014 dėl 1303,29 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Antstolė B. Č. vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teismo įsakymą Nr. L2-820-548/2010 dėl 1353,00 skolos, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L-2-0558-643/2005 dėl 780,00 Eur skolos išieškojimo ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teismo įsakymą Nr. L-2-0525-359/2005 dėl 550,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26 -3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, jog esminiai nesutarimai prasidėjo 2016 m. sausio mėnesį, kai sutuoktinis V. B. išėjo iš namų. Po kiek laiko, iš savo artimų draugų ieškovė sužinojo, kad V. B. bendrauja su kita moterimi ir pas ją gyvena. Nuo to laiko šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu. Ieškovė nurodė, kad jos žiniomis atsakovas gyvena su kita moterimi, šalių santuoka yra formali, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nedėjo pastangų puoselėti šeiminius santykius, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pageidavo, kad po santuokos nutraukimo jai liktų pavardė (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti šalių santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui savo pozicijos nepareiškus, ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė (duomenys neskelbtini) atsakovui – pavardė (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo, todėl byloje turto padalijimo klausimai nesprendžiami.

Dėl nepilnamečių vaikų.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė nurodė, kad ji išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, po santuokos nutraukimo teikti išlaikymą atsakovui taip pat nėra jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovui santuokos nutraukimo momentu būtų reikalingas išlaikymas, atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (kitokių duomenų byloje nėra), šalys santuokoje nepilnamečių vaikų neturi, todėl, nutraukus šalių santuoką, išlaikymas atsakovui iš ieškovės nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl kreditorinių prievolių paskirstymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis R. S. vykdo Kauno apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6-827-358/2014 dėl 1303,29 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Antstolė B. Č. vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teismo įsakymą Nr. L2-820-548/2010 dėl 1353,00 skolos išieškojimo, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teismo įsakymą Nr. L-2-0558-643/2005 dėl 780,00 Eur skolos išieškojimo ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teismo įsakymą Nr. L-2-0525-359/2005 dėl 550,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ ir Pravieniškių pataisos namų atvirosios-kolonijos naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis) yra pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis.

Byloje nustatyta, kad atsakovo V. B. prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsirado V. B. padarius administracinės teisės pažeidimą, todėl tokia prievolė laikytina asmenine atsakovo prievole. Tretiesiems asmenims UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ ir Pravieniškių PN AK prievolė atsirado E. B. ir V. B. gyvenant santuokoje. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad antstolės B. Č. kontoroje iš skolininkės E. B. yra išieškomos prievolės šiems kreditoriams pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teismo įsakymą Nr. L2-820-548/2010 dėl 1353,00 skolos išieškojimo, pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teismo įsakymą Nr. L-2-0558-643/2005 dėl 780,00 Eur skolos išieškojimo ir pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teismo įsakymą Nr. L-2-0525-359/2005 dėl 550,00 Eur skolos išieškojimo. Kreditorius UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ prieštaravimų dėl ieškovės prašomo kreditorinės prievolės vykdymo būdo po santuokos nutraukimo nepareiškė, todėl ši prievolė priteistina asmeniškai vykdyti E. B.. Kreditorius Pravieniškių pataisos namų –atviroji kolonija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog ieškinyje nurodytas kreditorinis įsipareigojimas suinteresuotam asmeniui Pravieniškių pataisos namų –atvirajai kolonijai po santuokos nutraukimo būtų pripažintas ieškovės asmenine prievole, tačiau atsiliepime taip pat nurodė, kad nesutinka, jog kreditoriui būtų priteistas 780,00 Eur kreditorinis įsipareigojimas ir pažymi, kad ieškovei už komunalines paslaugas yra susidariusi 883,07 Eur skola, kurią ir prašo iš ieškovės priteisti. Teismas pažymi, kad trečiasis asmuo Pravieniškių pataisos namų –atviroji kolonija atskiro reikalavimo dėl 883,07 Eur skolos nepareiškė. Toks trečiojo asmens prašymas buvo išreikštas pateikiant teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Reikalavimai teikiami šalies atsiliepime nenagrinėjami, kadangi jie nėra apmokami žyminiu mokesčiu, atsiliepimas nėra tas procesinis dokumentas pagal kurį teismas sprendžia šalių išreikštus prašymus, todėl trečiojo asmens Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos prašymas dėl 883,07 Eur skolos priteisimo iš ieškovės nesprendžiamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl kreditorinių prievolių padalijimo tarp sutuoktinių po santuokos nutraukimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašė ieškinį patenkinus priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-02-29 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-639-2917 E. B. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje pateikta 2017-02-20 pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2056 patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 232,53 Eur. Ieškinį patenkinus pilnai iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 232,53 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 162 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), ieškinį tenkinus pilnai iš V. B. valstybės naudai priteistinas 162 Eur žyminis mokestis. Byloje susidarė 13,55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (2 b. l.), kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 656, tarp V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui V. B. palikti pavardę „Braževičius“, I. B. palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini)

Pripažinti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole ir priteisti jam vykdyti asmeniškai šią prievolę:

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal Kauno apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6-827-358/2014 dėl 1142,71 Eur skolos ir 200,51 Eur vykdymo išlaidų.

Pripažinti E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis ir priteisti jai asmeniškai vykdyti šias prievoles:

Uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių butų ūkis“ pagal Kaišiadorių apylinkės teismo teismo įsakymą Nr. L2-820-548/2010 - 1353,00 Eur skolos; pagal teismo įsakymą Nr. L-2-0525-359/2005 - 550,00 Eur skolos;

- Pravieniškių pataisos namų atvirajai kolonijai pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L-2-0558-643/2005 dėl 780,00 Eur skolos.

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 162,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ) žyminio mokesčio, 13,55 Eur (trylika eurų 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 232,53 (du šimtus trisdešimt du eurus 53 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.