- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- N-575-1132-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-04401-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarimo T. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
T. G. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas Reklamos kūrėjų asociacijos „TNT Services“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, tačiau be darbo sutarties bei neturint verslo liudijimo ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, leido dirbti naktiniame klube „Helios“ (Didžioji g. 28, Vilnius) apsaugos darbuotojui V. R., t.y. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas T. G.. Teismas konstatavo, kad išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad 2009 m. spalio 29 d. apie 22.55 val. V. R. Reklamos kūrėjų asociacijos „TNT Services“ priklausančiame naktiniame klube „Helios“ prie klubo įėjimo durų reguliavo norinčių įeiti į klubą asmenų srautą, tikrino į klubą įeinančius asmenis. Remiantis V. R., tiek A. Š. parodymais nustatyta, kad V. R. dirbo savanoriškai, o toks darbas negali būti laikomas nelegaliu. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esančiais įrodymais neįrodyta, kad tarp T. G., kaip direktoriaus, bei V. R., kaip darbuotojo, būtų susitarimas dėl darbo sąlygų bei apmokėjimo. Darytina išvada, kad nebuvo darbo sutarties požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarimą panaikinti, o bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nesivadovavo suformuota teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
II.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo atliktu likusių įrodymų vertinimu ir jų nekartoja. Liudytojas V. R. paneigė darbo faktą. Likusių objektyvių įrodymų nepakanka konstatuoti nelegalaus darbo faktui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams, tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl pažeidimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-1983/2010).
Taigi, teismas teisingai konstatavo, kad darytina išvada, kad nebuvo darbo sutarties požymių.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.