Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-11-23 · Civilinė byla Nr. e2-1286-446/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
e2-1286-446/2017
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00884-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
R. E.
Atsakovas
A. P.
Trečiasis asmuo
Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1286-446/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00884-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.4.1; 2.5.9; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Kristinai Urbelienei,dalyvaujant ieškovės R. E. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarei Nemirai Barčauskienei dėl mirusiojo asmens palikimo dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. E. teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti, kad S. P. palikimą sudaro: ½ dalis buto su rūsiu R-7, 9,54 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ¼ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Kelmės rajono 1-jo notarų biuro notarė Nemira Barčauskienė išdavė liudijimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirusios S. P. įpėdinė pagal testamentą, t. y. ieškovė priėmė mamos palikimą 2015 m. sausio 5 d., paduodama pareiškimą notaro biurui apie palikimo priėmimą. Nurodo, kad palikimą ieškovė priėmė, tačiau negali iki galo susitvarkyti paveldėto turto nuosavybės dokumentų, nes sutuoktinis A. P. nėjo pas notarą tvarkytis savo turto dalies iki jo (sutuoktinio) mirties (duomenys neskelbtini). Mirusysis A. P. turi vienintelį įstatyminį įpėdinį – sūnų A. P., tačiau ir jis nevyksta pas notarę. Ieškovės mama S. P. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. P. mirė (duomenys neskelbtini), jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Tai buvo antroji A. P. santuoka. A. P. 2006 m. liepos 13 d. buvo parašęs testamentą sutuoktinei S. P., tačiau ji mirė ankščiau už savo sutuoktinį. Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarė negali išduoti S. P. palikimo pagal testamentą liudijimo, kol nėra nustatyta konkreti mirusiosios turto dalis. Kadangi atsakovas A. P. gera valia parašyti notarui sutikimo dėl paliktos turto dalies nesutinka, todėl prašo teismo keliu nustatyti, kad S. P. palikimą sudaro po ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas nėra giminės. Ieškovė yra S. P. dukra, o atsakovas – A. P. sūnus iš pirmos santuokos. A. P. testamentas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes S. P. mirė pirmiau už savo sutuoktinį. Ieškovė nori paveldėti tik savo motinos turtą, nes ji nėra A. P. dukra, todėl neturi jokių teisių į jo turto dalį. Kadangi visas turtas įgytas santuokos metu, todėl būtina nustatyti mirusių sutuoktinių turto dalį.

Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. 2017 m. lapkričio 13 d. teisme gautas atsakovo pranešimas, kuriame jis nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nes jo tėvas ir ieškovės mama šį turtą įsigijo santuokos metu. Taip pat informavo teismą, kad apie teismo posėdį jam žinoma, į teismo posėdį jis neatvyks.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarė Nemira Barčauskienė pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti, o bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad po testatorės S. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje palikimą priėmė ir testamentine įpėdine tapo mirusiosios dukra R. E.. Palikėja S. P. testamentu, kuris buvo sudarytas ir patvirtintas 2001 m. kovo 19 d. Kelmės rajono 2-ajame notaro biure, jai priklausantį turtą (butą) po mirties paliko savo dukrai R. E.. Testatorė mirė, gyvendama santuokoje ir jos paliktas turtas, taip pat yra įgytas santuokoje, t. y. bendra jungtinė nuosavybė su sutuoktiniu A. P., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Tam, kad testamentinei įpėdinei R. E. būtų galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, pirmiausia turi būti išskirta turto dalis, testatorės sutuoktiniui A. P. ir išduotas jam nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje sugyvento turto. Testatorės S. P. sutuoktinis, būdamas dar gyvas, į notaro biurą neatvyko ir noro gauti nuosavybės teisės liudijimo į santuokoje sugyvento turto dalį, po sutuoktinės S. P. mirties, nepareiškė. Esant tokiai situacijai, kai abu sutuoktiniai S. P. ir A. P. yra mirę ir nėra nustatytos jų turto dalys į santuokoje sugyventą turtą, nėra galimybės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą testamentinei įpėdinei R. E..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). A. P. testamentu, patvirtintu 2006 m. liepos 13 d. Kelmės rajono 2-ojo biuro notaro Alvydo Andrijausko, savo mirties atveju visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų paliko sutuoktinei S. P.. Iš mirties liudijimo matyti, kad S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o medicininis mirties liudijimas Nr. 18 patvirtina, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), t. y. sutuoktinė, kuriai testamentu kitas sutuoktinis buvo palikęs visą turtą, mirė ankščiau nei pats testatorius.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu 2000 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4801 pagrindu Viešajame registre yra registruotas butas su rūsiu 9,54 kv. m, pažymėtu Nr. R-7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3503 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalis ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarės Nemiros Barčauskienės 2015 m. sausio 5 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirusios S. P. įpėdinė pagal testamentą dukra (ieškovė) R. E. yra priėmusi palikimą 2015 m. sausio 5 d., paduodama pareiškimą Kelmės rajono 1-ajam notarų biurui apie palikimo priėmimą, paveldėjimo byloje Nr. 1.

Visas turtas buvo įgytas po 1984 m. gruodžio 1 d., t. y. S. P. ir A. P. santuokos metu. Ieškovė R. E. po motinos S. P. mirties kreipėsi į notaro biurą dėl motinos palikimo pagal testamentą priėmimo, tačiau nurodo, kad, anot ieškovės, motinos palikimo ji priimti negali, nes dalis jos motinai S. P. priklausančio turto yra įregistruota motinos sutuoktinio A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu, kurio įstatyminis įpėdinis – sūnus iš pirmos santuokos A. P. geranoriškai išspręsti su turtu susijusius klausimus nesutinka.

Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – butai bei dalis ūkinio pastato yra įsigyti 1992 ir 2000 metais. Tai reiškia, kad turto įsigijimo metu galiojo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (netekęs galios nuo 2001 m. liepos 1 d.), kurio 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014).

Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo.

Pažymėtina, kad tiek byloje esantys įrodymai, tiek atsakovo A. P. teismui pateiktas pranešimas patvirtina, kad buvę sutuoktiniai – ieškovės motina S. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir atsakovo tėvas A. P., miręs (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą įgijo būdami santuokoje ir ginčo dėl to byloje nėra. Sutiktina su ieškovės nuomone, jog kol nenustatyta palikėjų, t. y. mirusiųjų dalys bendrame turte, negalima spręsti klausimo dėl ieškovės paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį, o notarui neišdavus mirusiajam priklausančios dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatančio nuosavybės teisės liudijimo, nėra galimas ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas palikimą priėmusiems įpėdiniams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nustatoma, kad S. P. palikimą sudaro: ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ¼ dalies ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei R. E. iš atsakovo A. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Iš atsakovo valstybei priteistina 3,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsniu, 3.117 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą sudaro: ½ dalis buto su rūsiu R-7, 9,54 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ¼ dalies ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), R. E., a. k. (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 3,90 Eur (tris eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė