- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-08-06
- Bylos Nr.
- 2A-391-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Albinas Čeplinskas, Eduardas Monkevičius
- Pareiškėjas
- R. E. K., Romualdo E
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijos, P. J. G., J. M., M. G., J. V. J., R. R., A. S., Petro J, Kauno
Procesinio dokumento kategorija 121.1.,121.15,121.21.,121.22.,128.2
nutartiS
2007 m. rugpjūčio 6 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjui R. E. K., pareiškėjo R. E. K. atstovui advokatui A. D., suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovėi D. S., suinteresuotam asmeniui P. J. G., jo atstovei advokatei K. Č., suinteresuotiems asmenims J. M., M. G., J. V. J., R. R., A. S.,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos ir suinteresuoto asmens Petro J. G. atstovės advokatės K. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo,
civilinėje byloje pagal pareiškėjo Romualdo E. K. pareiškimą bei patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno m. savivaldybei, L. K., E. Ž., V. T., G. G., Jadvygai I. K., M. G., Č. G., J. V. J., V. V., V. V., S. K., Petrui J. G., J. M., A. G., R. R., A. S., B. G., R. G., K. R., V. K., V. S., A. R., F. S., K. M., M. M., V. G., M. Š., B. M., P. K., Raimondai D. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R.E. K. pareiškimu bei patikslintu pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis - V. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos, (duomenys neskelbtini), keliose vietose, nuosavybės teise valdė 3 ha žemės, tame tarpe ir 5105 kv.m. ploto žemės sklypą, geodezinėje ortofoto nuotraukoje pažymėtą Nr.1.
Pareiškėjas nurodė, kad jo senelis - V. Ž. 1927 m. buvo įrašytas ir į Lampėdžių kaimo žemės savininkų sąrašą, kadangi jo turėta žemė nebuvo viename plote, 1938-08-05 V. Ž. Kauno apygardos žemės tvarkytojui pateikė prašymą išskirstyti turimus žemės plotus į vienkiemius, tačiau dėl 1940 m. nacionalizacijos tai nebuvo padaryta. Vėliau – nacionalizavus turėtą žemę, dalį jos V. Ž. dirbo toliau – augino daržoves, vaisius ir kt., kol 1967 m. mirė. Pareiškėjas 1992-01-24 kreipėsi į Kauno miesto Žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio turėtą žemę, tačiau iki šiol nuosavybės teisės neatkurtos, 2005-06-15 pranešta, kad negalima tiksliai nustatyti, kurioje vietoje buvo V. Ž. priklausę žemės sklypai, nes nėra išlikusi 1940 m. kartografinė Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus Lampėdžių kaimo medžiaga. Atsižvelgiant į tai, teismine tvarka būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis - V. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos, (duomenys neskelbtini) , keliose vietose, nuosavybės teise valdė 3 ha žemės, tame tarpe ir 5105 kv.m. ploto žemės sklypą, geodezinėje ortofoto nuotraukoje pažymėtą Nr. 1.
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija neginčijo, jog pareiškėjo seneliui iki 1940 m. nacionalizacijos, (duomenys neskelbtini) , keliose vietose, nuosavybės teise priklausė 3 ha žemės. Tačiau, pareiškėjas R.E. K. nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad jo senelio žemė buvo būtent geodezinėje ortofoto nuotraukoje pažymėtoje vietoje. Tik parengus Lampėdžių miško parko detalųjį planą bus galima spręsti dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei žemės sklypo ribų nustatymo, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno m. savivaldybė su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių dokumentų įrodančių, kad pareiškėjo seneliui priklausiusi žemė buvo būtent geodezinėje ortofoto nuotraukoje pažymėtoje vietoje. Minėta nuotrauka negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančių žemės sklypo ribas. Tik patvirtinus (duomenys neskelbtini) miško parko detalųjį planą, bus galima tiksliai nustatyti ir pareiškėjo seneliui V. Ž. priklausiusių žemės sklypų ribas.
Suinteresuoti asmenys L. K., E. Ž., A. R., V. T., G. G., J. V. J., K. R. ir P. J. G. su R. E. K. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutiko iš dalies.
Suinteresuoti asmenys - V. V., Č. G., J. M., M. G., B. G., R. G., R. R. ir A. S. su R. E. K. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies, dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos, (duomenys neskelbtini) , keliose vietose, nuosavybės teise valdė 3 ha žemės. Reikalavimą nustatyti, kad V. Ž. priklausė 5105 kv.m. žemės sklypas, geodezinėje ortofoto nuotraukoje pažymėtas Nr. 1, paliko nenagrinėtą.
Teismas nustatė, kad 1994-11-17 Lietuvos Centrinio valstybės archyvo pažyma patvirtina, kad V. Ž. 1927-07-15 duomenimis (duomenys neskelbtini) turėjo apie 2 ha žemės (1t., b.l.32). 1935-02-26 archyviniai įrašai liudija, kad V. Ž. buvo įrašytas į Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus arklių savininkų sąrašą bei turėjo 3 ha žemės (1t., b.l. 32). Kad V. Ž. nuosavybės teise valdė 3 ha žemės sklypą patvirtina ir 1938-08-05 Kauno apygardos žemės tvarkytojui adresuotas prašymas, kuriuo jis, kartu su kitais Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus Lampėdžių kaimo ūkininkais prašė išskirstyti rėžiais išbarstytus žemės sklypus į vienkiemius (1t., b.l. 10-11). Kad V. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos, (duomenys neskelbtini) , keliose vietose, nuosavybės teise valdė 3 ha žemės patvirtino liudytojai H. J., E. S., H. P., V. K. ir kt. (1t., b.l. 99-100). Šio fakto neginčijo ir suinteresuoti asmenys (1t., b.l. 93-98).
Teismas įvertinęs pareiškėjo, liudytojų, suinteresuotų asmenų duotus paaiškinimus, bei byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos, Kauno apskrities Raudondvario valsčiuje Lampėdžių kaime, keliose vietose, nuosavybės teise valdė 3 ha žemės.
Pareiškėjo reikalavimas nustatyti, kad jo seneliui V. Ž. priklausė 5105 kv.m. žemės sklypas, geodezinėje ortofoto nuotraukoje pažymėtas Nr. 1, paliktinas nenagrinėtu.
Pagal LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos “Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 98 p., piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o pagal minėto teisės akto 100 p., sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius priima apskrities viršininkas. Pareiškėjo R.E. K. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio turėtą žemę pateiktas 1992-01-21 tuometiniam Kauno miesto Žemėtvarkos skyriui (1t., b.l. 36). Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) buvusią tėvų ar senelių žemę taip pat yra pateikę ir suinteresuoti asmenys (1t.,b.l. 33-35,37-40,120, 121,127).
Klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą sprendžia Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, kuris 2005-09-07 raštu informavo pareiškėją, kad nėra įmanoma tiksliai nustatyti V. Ž. iki 1940 m., (duomenys neskelbtini) turėtos žemės ribų, kadangi nėra išlikusi šios teritorijos kartografinė medžiaga (1t.,b.l. 6). Pagal LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintų “Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 106 p.žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, o tik nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama piliečiams natūra arba kitais įstatyme numatytais būdais. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas tiek pareiškėjui, tiek ir suinteresuotiems asmenims nėra užbaigtas, kadangi nėra baigti Lampėdžių miško parko detaliojo plano rengimo darbai (1t., b.l. 75-104, 2t.,b.l.19). Tik užbaigus Lampėdžių miško parko detaliojo plano rengimo darbus ir jį patvirtinus, bei tuo pagrindu Kauno apskrities viršininko administracijai priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teisės natūra į V. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, bus galima spręsti dėl tikslių jam priklausiusios žemės ribų nustatymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens P.J. G. atstovė nesutiko su teismo sprendimu, prašė sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas esant CPK 445 str. nurodytoms sąlygoms, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų ar negalima atkurti prarastų. Pagal CPK 447 str., pareiškime privaloma nurodyti priežastis, dėl kurių negalima gauti reikaimų dokumentų, kuriam tikslui nustatomas faktas ir įrodymus, patvirtinančius faktą.
Pareiškėjas negali nustatyti sklypo buvimo vietos, nes žemėtvarkos skyrius pateikė atsakymą, kad kartografinė medžiaga nėra išlikusi. Pareiškėjui kilo problema dėl sklypo ribų Lampėdžių kaime nustatymo, tačiau jis prašo nustatyti ne ribas, o nustatyti faktą, kad jo senelis iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3 ha žemės Lampėdžių kaime. Pareiškėjo pateikti archyviniai dokumentai patvirtina jo senelio iki nacionalizacijos turėtas nuosavybės teises į 3 ha žemės (duomenys neskelbtini) , todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas teismo sprendimu negalimas, nes R.E. K. nelaiko esant ginčo dėl sklypo dydžio;
2) pareiškėjas E.R. K. nepateikė komisijos išvados ar kito Kauno apskrities višininko administracijos procesinio dokumento, kuriuo būtų nuspręsta neatkurti nuosavybės teises ar pan. Priešingai, byloje yra pateiktas 2004-12-28 sprendimas Nr. 5419, kuriuo jau pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra;
3) teismas patenkino pareiškėjo prašymą remdamasisi šiais įrodymais: 1994-11-17 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, 1935m. archyviniais duomenimis, kad V. Ž. buvo įrašytas į arklių savininkų sąrašą, turėjęs 3 ha žemės, 1938-08-05 prašymais, kad buvo prašoma žemę išskirstyti rėžiais. Taip pat rėmėsi liudytojų H. J., E. S., H. P., V. K. parodymais, kai kurių suinteresuotųjų asmenų pripažinimo faktu. Šie įrodymai nepakankami bei nepatikimi, todėl teismas nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus;
4) sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamai daliai, nes teismas palaiko pareiškėjo keliamą problemą tik dėl sklypo buvimo vietos, ribų nustatyto, tačiau visgi nustato nuosavybės valdymo faktą. Sprendime išdėstyti motyvai dėl žemės sklypo kartografavimo, rėžinės sistemos, detaliojo plano rengimo darbų visiškai netinkami. Rašytiniais įrodymais nepatvirtinta, kad Lampėdžių kaimas nacionalizacijos dieną buvo rėžinis. Nuo 1938m. siekiama žemę išskirstyti viensėdžiais ir šie duomenys apie šio proceso realizavimą nepaneigti;
5) Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. 129-ž buvo nepakankamas įrodymas nustatyti ginčijamą faktą, kadangi jame nurodomi 1927 m. duomenys, kad V. Ž. turėjęs 2 ha žemės bei 1935m. duomenys apie minėtą asmenį, kaip arklių savininkų savininką ir turėjusį 3 ha žemės. Sąvokos „turėjimas“ negalima sutapatinti su nuosavybės teise. 1927m. kaimo gyventojų sąrašuose įvardijamas V. Ž., o 1937m. sąrašuose jo pavardė neminima, nurodyta tik jo sutuoktinė E. Ž.. Sąrašo grafoje „priklauso žemės“ nurodyta jau ne 3 ha, o tik 1,91 ha;
Žemesnės instancijos teismas
6) liudytojų parodymai nepatvirtino nustatyto teismo sprendimu juridinio fakto, jie vertintini kaip mažai informatyvūs, nes nacionalizacijos dieną liudytojai H. J., M. P., V. K., V. G. buvo mažamečiai ir jų parodymai apie V. Ž. valdytos žemes dydį, teises nepatikimi, vertintini kritiškai, be to, jie nenurodė nei tikslių sklypo buvimo ribų, nei tikslaus sklypo dydžio. Liudytojai faktiškai patvirtino tik V. Ž. gyvenimo, žemės dirbimo faktą Lampėdžių kaime. Liudytoja G.V. C. nacionalizacijos dieną nebuvo gimusi.
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija nesutiko su teismo sprendimu, prašė sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti, dėl šių motyvų:
1) teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 str.). Atsižvelgiant CPK 444, 445 str. normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teismas konstatavęs, kad Kauno apskrities viršininko administracija neginčija fakto, kad V. Ž. iki nacionalizacijos valdė 3 ha žemės, (duomenys neskelbtini) , neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas nurodė, kad kreipiasi į teismą nes nėra išlikę dokumentai įrodantys, kur buvo V. Ž. nuosavybės teise valdyti žemės sklypai. Kadangi nėra išlikusios iki 1940 m. šios vietovės kartografinės medžiagos, pareiškėjas siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl 5 sklypų ribų 2005 m. rugsėjo 14 d. pareiškime ir dėl 1 sklypo ribų 2006 m. rugpjūčio 28 d. pareiškime, o ne juridinę reikšmę turinčio faktą apie valdytą žemės kiekį;
2) teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą taikymo teismų prektikoje". Šio nutarimo 10.2 punkte nurodyta, kad pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Priešingai, nei konstatavo teismas, nei pats pareiškėjas, nei liudytojai nenurodė aplinkybių susijusių 3 ha žemės sklypo įgijimu ir valdymu nuosavybės teise iki nacionalizacijos. 2006 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu suinteresuotiesiems asmenims byloje nurodžius, kad V. Ž. dalį žemės sklypo iki nacionalizacijos jau buvo pardavęs kitiems asmenims, teismas atmetė Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą papildomai užklausti Kauno apskrities archyvą ir Lietuvos centrinį valstybinį archyvą dėl suinteresuotų asmenų nurodytų aplinkybių - žemės pardavimo S., K., Ž., Žydų vaikų kolonijai, ir tuo pažeidė CPK 179 straipsnį;
3) netinkamai taikytos teisės normos reglamentuojančios terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31d. kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises turėjo pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas pažeidė CPK 444 str. numatantį, kad teismas nustato tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą pareiškėjas R.E. K. nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijai užteko pateiktų įrodymų priimant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšio su savininku patvirtinančiais dokumentais 1992 m., ką patvirtina Kauno apskrities viršininko 1998-07-17 sprendimas Nr.1536 bei 2004-12-28 sprendimas Nr.5419 dėl atkuriamų nuosavybės teisių, todėl Kauno apskrities viršininko administracijos argumentas, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 gruodžio 29d. nutarimą Nr.56, prieštarauja jos pačios veiksmams.
Pareiškėjo senelis V. Ž. šias žemes įsigijo paveldėjimo keliu iš savo tėvų ir senelių, kurie šioje vietovėje gyvena apie 250 metų. Paveldėjimo dokumentai neišliko (karas, pastovūs potvyniai, 1946m. senelio tėvų namas vandens buvo nuneštas su visa manta ir dokumentais). Į teismą buvo kreiptasi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl ploto ir ribų nustatymo, remiantis archyviniais dokumentais ir liudytojų parodymais, nes Kauno apskrities administracijos Žemėtvarkos skyrius raštais 2004-12-10 Nr.4158, 2005-09-07 Nr.03-1469 nurodė, kad neturi davinių, jog Lampėdžių kaimas buvo rėžinis ir nėra likusios kartografuotos medžiagos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas R.E. K. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto dėl ploto ir ribų remdamasis archyviniais daviniais ir liudininkų parodymais, nes Kauno apskrities administracijos žemėtvarkos skyrius raštais 2004-12-10 Nr.4158,2005-09-07 Nr. 03-1469 pabrėžė, kad neturidavinių, jog Lampėdžių kaimas buvo rėžinis ir nėra likusios kartografuotos medžiagos.
Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai yra įstatyme numatyti juridiniai faktai ar kitokios aplinkybės, kurių pagrindu pagal įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę atsiranda teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) numato būtinumą nustatyti tam tikrus juridinius faktus, kad sudaryti pagrindą pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą ir šias teises atkurti. Nuosavybės teisių atkūrimo procese veiksmai, patvirtinantys giminystės ryšį, turto valdymą nuosavybės teise ir kiti reikšmingi faktai, kurie nustatomi teismo sprendimu, jeigu jų buvimui patvirtinti nepakanka dokumentų.
Pareiškėjas R.E. K. nurodė, kad remiantis archyvine medžiaga negalima nustatyti pareiškėjo senelio V. Ž. nuosavybės teise valdytų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) tikslios buvimo vietos, o tai būtina atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises, todėl pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.Pareiškėjas R. E. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis - V. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos, (duomenys neskelbtini) , keliose vietose, nuosavybės teise valdė 3 ha žemės, tame tarpe ir 5105 kv.m. ploto žemės sklypą, geodezinėje ortofoto nuotraukoje pažymėtą Nr.1.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms. Tokiomis sąlygomis yra šios aplinkybės. Pirma, prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis. Antra, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinį faktą. Trečia, pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinį faktą. Ketvirta, pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinį faktą. Kai nėra bent vienos iš šių sąlygų, klausimas dėl vieno ar kito fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai, todėl teisėjas turi atsisakyti priimti tokį pareiškimą, o jeigu pareiškimas jau priimtas, tai teismas turi civilinę bylą nutraukti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 293 straipsnio 1 punktas).
Byloje yra dokumentai ir kiti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo Romualdo E. K. teises į tą patį 3 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.7-11,25,32, 1t.): Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 1994-11-07 pažymėjimas Nr.129-Ž, kuriame nurodyta, kad Kauno miesto ir apskrities viršininko archyviniame fonde, bendroje byloje, Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus arklių savininkų 1935-02-26 sąraše įrašytas ūkininkas Ž. V., Lampėdžių kaime turėjęs 3ha žemės. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemetvarkos skyriaus 2005-08-12 pranešimas Nr. 2492p ,, Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo,, kuriame pareiškėjui išaiškinta atkūrimo nuosavybės teisių tvarka į 3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . Pranešime nurodyta, kad pareiškėjo prašymas išnagrinėtas bei konstuota, kad V. Ž. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 3,0 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . Toliau nurodyta, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą pateikė pretendentai, pretendentams į V. Ž. žemę liko neatkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės , tame tarpe Romualdui E. K. (atkurta į 0,0693 ha)liko neatkurta į 0,5307 ha žemės. Taip pat, byloje yra Kauno apskrities viršininko 2004m. gruodžio 28d. sprendimas Nr.5419, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir apsvarsčiusi piliečio R. E. K. gyvenančio (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko V. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,6000 ha žemės (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininkas nusprendžia: atkurti nuosavybės teises į piliečiui R. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0134 ha žemės sklypo turėtoje vietoje esančio (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teises į tenkančią žemės valdos dalį 0,0559 ha žemės atkurtos anksčiau Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-07-17 įsakymu Nr.01-4359 ir sprendimu Nr.1536, nuosavybės teises į tenkančią žemės valdos dalį 0,05307 ha žemės bus atkurtos vėliau. Minėti įrodymai nenuginčyti byloje, todėl kolegija vadovaujasi šiais įrodymais byloje (CPK197 str.2d.,185 str.).
Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė paaiškino, kad Viršininko administracija neginčija pretendentų teisių į buvusio savininko V. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 3ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , tai patvirtina Viršininko administracijos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, tame tarpe sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjui R. E. K..
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, teismas, nagrinėdamas pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti kokį nors juridinę reikšmę turintį faktą, tarp jų ir žemės valdymo nuosavybės teise faktą, privalo įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Jeigu teismas nustato, kad prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, tai civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas), nes toks prašomas nustatyti faktas negali būti laikomas juridiniu faktu ir jo nustatymas pagal civilinio proceso normas yra negalimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus byloje įrodymus pripažino, jog bylos medžiaga patvirtina, kad V. Ž. valdė nuosavybės teise 3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino ar prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes. Taigi nustačius, kad pareiškėjas prašė nustatyti faktą, kurį patvirtina išlikę archyviniai dokumentai, konstatuojama, kad pagal CPK 445 straisnį toks jo prašymas nenagrinėtinas teisme.Todėl kolegija sutinka su suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, netinkamai taikė ir aiškino CPK 444 ir 445 str. nuostatas.
Kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kuri pagal CPK 445 straipsnį negarinėtina teismuose, t.y. pažeidė imperatyvias civilinio proceso kodekso normas, nustatančias civilinių bylų priskirtinumą teismams, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).
Kolegija sutinka su apeliantų atstovų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pareikštus pareiškėjo reikalavimus dėl nuosavybės teise valdytų sklypų ribų nustatymo, o ne dėl valdytos žemės kiekio nustatymo.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskaidė ieškovo reikalavimus dėl to paties žemės sklypo, dėl kurio yra priimtas Kauno apskrities viršininko 2004m. gruodžio 28d. sprendimas (1t.,b.l.12) ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos, (duomenys neskelbtini) , keliose vietose, nuosavybės teise valdė 3 ha žemės. Reikalavimą nustatyti, kad V. Ž. priklausė 5105 kv.m. žemės sklypas, geodezinėje ortofoto nuotraukoje pažymėtas Nr. 1, paliko nenagrinėtą, tačiau su tuo taip pat sutikti negalima.
Bylos medžiaga patvirtina, kad archyvuose nėra išlikusi kartografinė medžiaga, todėl Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemetvarkos skyrius negalėjo kartografuoti V. Ž. iki 1940m. turėtos Raudondvario valsčiuje Lampėdžių kaime žemės ribų (1t.,b.l.6). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Raudondvario valsčiuje Lampėdžių kaime buvo režių sistema.
Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad atkuriant nuosavybės teisės į žemę toje teritorijos dalyje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, žemės reformos žemetvarkos projektais turi būti remiamisi ne tik kaimo vietovėje, bet ir tose teritorijose, kurios nustatyta tvarka priskirtos miestams po 1995m. birželio 1d. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant arba kompensuojant žemę natūra, taip pat suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą šioje teritorijoje negali būti priimtas, kol nėra įstatymų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas atitinkamos vietovės žemės reformos žemetvarkos projektas. Nustačius, kad projekto byloje nėra, pareiškėjas norėdamas susigrąžinti žemę, Lampėdžių kaime, konkrečioje vietoje, pateikė pirmosios instancijos teismui buvusio savininko žemės sklypų (režių) ribų nustatymo pagal liudininkų parodymus vietoje geodezinę ortofoto nuotrauką (b.l.13,1t.). Tačiau Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įst. 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atkūriant nuosavybės teises į žemę toje teritorijos dalyje, kurioje buvo likusi režių sistema, žeme negali būti grąžinama natūra, tol kol nėra parengtas atitinkamos vietovės žemės reformos žemetvarkos projektas. Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostata, kad žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, nes čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Paaiškėjus, kad pareiškėjas nustato juridinę reikšmę turintį faktą dėl tikslios valdyto žemės sklypo vietos, pareiškėjo pareiškimas negalėjo būti paliktas nenagrinėtu, kadangi kaip nurodyta anksčiau formuojant grąžintinos žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema neatsižvelgiama į iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų vietą ir ribas. Todėl konstatuojama, jog suformuluotas pareiškėjo pareiškime juridinio fakto nustatymas nesukels pareiškėjui teisines pasekmes.Tokiu būdu ir šioje dalyje byla turėjo būti nutraukta.
Dėl minėtų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas bei kita sprendimo dalis, kuria pareiškėjo reikalavimas paliktas nenagrinėtu yra neteisėtos, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas ir primamas naujas sprendimas civilinę bylą nutraukti (CPK 293 str.1d.1p., 326 str.1d.5p.,2d.).
Kiti apeliacinių skundų motyvai yra teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl kolegija dėl jų nepasisako nutartyje.
Apeliantas P.J. G. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo R.E. K.. Apeliantas P. J. G. sumokėjo advokatei K. Č. už procesinio dokumento (b.l.108-109,2t.) surašymą (kvitas Nr.364140) 500,00 Lt. (b.l.111,2t.) ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 500,00 Lt. (kvitas Nr. 364339), viso 1000,00 Lt. Remiantis CPK 443 str.6d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o kitais atvejais teismas gali priteisti bylinėjimosi išlaidas iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju iš pareiškėjo negalima priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi apelianto P. J. G. apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, panaiknus sprendimą byla buvo nutraukta. Esant tokioms aplinkybėms suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331str.
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti, bylą nutraukti.
Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei nekeisti.