- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 2-8088-667/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- V. I.
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. I. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-05-14 nuosprendžiu pripažino V. I. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas V. I. išbuvus laikinajame sulaikyme nuo 2008-01-17 iki 2008-01-18. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškovas G. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pats norėjo atlyginti padarytą nukentėjusiajam žalą, tačiau neturėdamas lėšų, nesutardamas dėl padarytos žalos dydžio su nukentėjusiojo įstatyminiu atstovu to nepadarė, todėl teismas pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. 2014-03-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi šio klausimo nagrinėjimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-368-667/2010 buvo pratęstas.
2014-09-30 Kauno apylinkės teisme buvo gautas ieškovo G. B. patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš V. I. G. B. naudai 77 762,44 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du litus ir keturiasdešimt keturis centus) negautų pajamų laikotarpyje nuo 2007 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., 1083,70 Lt (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt trijų litų ir septyniasdešimt centų) netektas pajamas, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki G. B. gyvos galvos, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 250000 Lt (du šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodo, kad patirta turtinė žala pasireiškė netektomis pajamomis, t. y. pajamomis, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Dėl nusikalstamų V. I. veiksmų G. B. buvo negrįžtamai sutrikdyta sveikata, nes dėl patirtų sužalojimų jis tapo visiškai aklu, o to pasėkoje visiškai nedarbingu. Be to, jis buvo sužalotas ir tapo nedarbingu būdamas labai jauno amžiaus, tai yra 27 metų amžiaus, todėl prarado galimybę įgyti specialybę ir geriau apmokamą darbą. Dėl patirtos neturtinės žalos ieškovas nurodė, kad ji pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu. Ieškovas patirtų sužalojimų pasėkoje patyrė didelį fizinį skausmą, kuris pasireiškė tiek patirtų sužalojimų metu, tiek ilgą laiką po patirtų sužalojimų. Jis ilgą laiką gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta sudėtinga akies operacija. Nusikalstami V. I. veiksmai ieškovui sukėlė itin sunkias pasekmes, nes negrįžtamai buvo sutrikdyta jo sveikata, jis tapo visiškai aklu abejomis akimis. Tai jam sukėlė itin didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ieškovas prarado galimybę gyventi visavertį gyvenimą, tai yra tapo nedarbingu, prarado galimybę mokytis, gyventi savarankišką gyvenimą, sukurti šeimą, jis tapo visiškai priklausomu nuo kitų asmenų, negali užsiimti pomėgiais, kuriais užsiiminėjo iki sužalojimo, sportuoti, keliauti. Ieškovas prarado galimybę užsidirbti ir užsitikrinti orią ateitį, yra priverstas gyventi iš gaunamos nedidelės pašalpos. Neturtinę žalą vertina 250 000 litų.
Atsakovui ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2014-07-09 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Atlikus formalų baudžiamojoje byloje Nr. 1-368-667/2010 surinktų rašytinių įrodymų dėl turtinės ir neturtinės žalos, Kauno apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžio (2 t., b.l. 101-106), civilinėje byloje 2-8088-667/2014 kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų: išrašų iš medicininių dokumentų (b.l. 17-18, 20, 21), pažymų apie G. B. gaunamas pajamas (b.l. 32,33, 34 ,35), išrašo apie vidutinį darbo užmokestį (b.l. 36, 69-70) – vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų ar prieštaravimų dėl piniginės prievolės ieškovui, darytina išvada, kad, pasitvirtinus minėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007-12-22 atsakovas V. I. ieškovui G. B. tyčiniais, nusikalstamais veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, kurio pasėkoje pastarasis tapo neįgalus (neteko regos).
Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas G. B. jo sužalojimo metu niekur nedirbo, neturėjo įgijęs jokios konkrečios specialybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-04-06 nutartyje Nr. 3K-3-87/2007 yra nurodęs, kad nors ieškovas sužalojimo metu niekur nedirbo, neturėjo jokios specialybės ar kvalifikacijos, tačiau jis buvo suluošintas jaunas, todėl turėjo visas perspektyvas įgyti tinkamą specialybę, kita vertus, būdamas fiziškai stiprus, net ir neturėdamas atitinkamos kvalifikacijos – pakankamai užsidirbti pragyvenimui. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę, sunkias sužalojimo pasekmes, mano, kad yra pakankamas pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo žalą, skaičiuojamą nuo vidutinio darbo užmokesčio.
CK 6.288 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos. Kadangi nusikalstamais V. I. veiksmais žala G. B. atsirado 20017-12-22, todėl nuo šios dienos turi būti mokamas žalos atlyginimas. Be to, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Iš Lietuvos Respublikos Statistikos departamento pateiktų duomenų matyti, kad G. B. negautos pajamos už laikotarpį nuo 2007-12-22 iki 2014-05-01 yra 125945,90 Lt (1351,90+1650,90*12+1602*12+1552,40*12+1594,60*12+1651,40*12+1730,30*12+1803,70*4). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos apskaitos skyriaus pažymos matyti, kad G. B. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2014-05-15 buvo išmokėta 48 183,46 Lt šalpos pensija ir priežiūros išlaidos. Taigi, dėl nusikalstamų V. I. veiksmų G. B. neteko 77762,44 Lt (125945,90-48183,46) pajamų.
Be to, ieškovas G. B. prašo priteisti iš atsakovo V. I. 1083,70 Lt (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt trijų litų ir septyniasdešimt centų) netektas pajamas, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki G. B. gyvos galvos, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Teismo nuomone, šis ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes jis galimai būtų dirbęs ne iki gyvos galvos, o iki savo pensijinio amžiaus. Be to, teismui nėra aišku kokio lygio darbingumo lygis buvo nustatytas ieškovui, t.y. ar nustatytas terminuotas, ar neterminuotas nedarbingumas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju, ieškovas, siekdamas nuostolių dėl negautų pajamų atlyginimo nuo 2014-05-01, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui ir savo reikalavimą grįsti nustatytomis aplinkybėmis, t.y. ar ieškovui nustatytas neterminuotas darbingumas, ar terminuotas, koks darbingumo lygis ir t.t.
Be to, ieškovas G. B. prašo priteisti iš atsakovo V. I. 250000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Nagrinėjamu atveju ieškovui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės yra itin didelės ir skaudžios - ieškovas tapo neįgaliu, jam reikalinga slauga ir priežiūra, todėl akivaizdu, jog dėl to ieškovas patyrė dvasinių sukrėtimų ir išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, o gydimosi metu ir po operacijų kentėjo fizinį skausmą. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžio matyti, kad atsakovo kaltė pasireiškė didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, jį suluošinant. Žalos, atsiradusios dėl sveikatos sužalojimo tyčiniais, brutaliais veiksmais, panaudojant šaunamąjį ginklą, dydžio nustatymo kriterijai yra gerokai aukštesni ir griežtesni žalą padariusiam asmeniui, tačiau teismas sprendžia, jog ieškovo vertinimu nustatytas ir ieškiniu prašytas priteisti 250 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra pernelyg didelis. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžio matyti, jog atsakovas yra pagrindinio išsilavinimo, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad jis dirbtų, ar turėtų kokio nors nekilnojamojo turto. Tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, todėl atsakovo turtinė padėtis nėra pagrindas mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Dėl paminėtų priežasčių ieškovo reikalavimas priteisti 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra tenkintinas iš dalies, priteisiant 125000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo V. I. priteistina žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, šiuo atveju – 4239 Lt, o taip pat 23,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš atsakovo ieškovo naudai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo G. B. ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 77762,44 Lt/ (septyniasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du litus 44 ct) / 22521,56 Eur nuostolių dėl negautų pajamų atlyginimą už laikotarpį nuo 2007-12-22 iki 2014-05-01 ir 125000 Lt (šimtą dvidešimt penkis tūkstančius litų) /36202,50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. I. 4239 Lt (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis litus) / 1227,70 Eur žyminio mokesčio ir 23,04 Lt (dvidešimt tris litus 04 ct) / 6,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę sprendimą apskųsti Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.