Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Č., institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovams - Vaclovui Ramonui ir advokato padėjėjui Mantui Liugui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A.Č. skundą dėl Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2010 m. rugpjūčio 29 d. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vyresnysis specialistas A.Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010-08-27 apie 20:30 val. reagavus į gautą pranešimą ir atvykus į Mačiukų mišką, jame buvo aptiktas automobilis Suzuki Samuraj, prie kurio liko laukti įtariamų pažeidėjų. 21:15 val. išgirdo šūvį, 21:30 val. medžiotojas A.Č. susitiko su inspektoriumi S.J. 21.40 val. sugrįžo įtariamasis. Sėdo į mašiną, keliu nuvažiavo, sutiko inspektorių V.R., jam buvo pateikti visi medžioklės dokumentai. Medžioklės lapas pateiktas nebuvo. Nuvykus prie bokštelio, kanale surastas briedžio jauniklis su dviem šautinėm žaizdomis (taip protokolo tekste). Konstatuota, kad šiais veiksmais A.Č. įvykdė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus.

2010 m. rugsėjo 28 d. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarime Nr.59 AM 032967 nurodyta, kad A.Č. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo mėn. įsakymu Nr. 511 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18.2; 26.1; 76.5; 76.4 punktų reikalavimus ir A.Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 2 ir 4 dalis bei jam vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirta galutinė administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas 14 mėnesių su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.Č. skunde nurodo, kad medžioklės vadovas buvo ne jis, o S.D. ir būtent jis turėjo pareigą ir visada rūpindavosi medžioklės lapo užpildymu. Teigia, jog 2010 m. rugpjūčio 27 d. į medžioklę važiavo kartu su S.D., tačiau buvo skirtingose medžioklės bokšteliuose ir susitiko tik apie 22 val. prie automobilio, todėl visiškai nėra susijęs su tuo, kad S.D. nušovė briedžio jauniklį. Šių ir išsamiau skunde išdėstytų motyvų pagrindu skundu prašė: - pakeisti Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2010 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir už ATPK 85 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skirti 500 litų baudą be medžioklės įrankių konfiskavimo, o bylą dalyje dėl nusižengimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, nutraukti. Teisminio nagrinėjimo metu A.Č. pakeitė savo poziciją dėl skunde išdėstytų argumentų, kuriais pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos ATPK 85 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos ir teismo prašė ir šioje dalyje panaikinti nutarimą. Šiuos argumentus tuo, kad medžioklės lapą privalėjo pildyti ir turėti S.D., todėl jei jis jo neturėjo medžioklės ploto vienete, jam administracinė atsakomybė nekyla, nes jis medžioklės lape pasirašė prieš medžioklę. Institucija – Žemaitijos nacionalini parko direkcija atsiliepime į skundą nurodė, kad A.Č. skundas yra nepagrįstas, o skunde nurodyti argumentai ir paaiškinimai prieštaringi bei nenuoseklūs, prieštaraujantys nustatytų faktinių aplinkybių visumai. Padaryto pažeidimo esmės nekeičia tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šovė. Vien ta aplinkybė, kad A.Č. su S.D. medžiojo be medžioklės lapo daro jų veiką neteisėta, o šios neteisėtos medžioklės metu sumedžiotas gyvūnas be licencijos ir draudžiamu medžioklei metu yra dar šiurkštesnis pažeidimas. Teigia, jog pareigūnas, priėmęs nutarimą, įvertino visumą surinktų įrodymų vidiniu įsitikinimu, veika kvalifikuota teisingai, nuobauda paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, todėl nutarimas yra teisėtas o skundas netenkintinas..

Institucijos atstovai palaiko atsiliepimo į skundą argumentus ir prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas dalinai.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr.: LVAT 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (žr.: LVAT 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008). Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr.: Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p., LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (žr.: Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).

2010 m. rugpjūčio 29 d. A.Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pažeidimo esmė nurodoma sekančiai – „2010-08-27 gavus anoniminį skambutį 19³⁰ dėl šūvių Mačiukų miške, kartu su inspektoriumi S. J. nuvykome į Mačiukų mišką. 20³⁰ S. J. aptiko automobilį Suzuki Samurj, kur ir laukė įtariamųjų pažeidėjų. 21¹⁵ išgirdome šūvį, 21³⁰ medžiotojas A. Č. susitiko su inspektoriumi S.J., 21⁴⁰ sugrįžo įtariamasis. Sėdo į mašiną, keliu nuvažiavome sutiko kitą inspektorių V. R., kuriam prisistačius buvo pateikti visi medžioklės dokumentai. Medžioklės lapas pateiktas nebuvo. Nuvykus prie bokštelio kanale surastas briedžio jauniklis su dviem šautinėm sklylėm. Apžiūrėjus buvo iškvietas medžioklės būrelio “Plateliai” pirmininkas K. G.. Atvažiavus jam su automobiliu briedžio jauniklis buvo pakrautas ir nuvežtas į medžioklės būrelio lupyklą” (protokolo tekstas autentiškas). Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, jog padaryta veika kvalifikuojama pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, bei veika kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, numatančią atsakomybę už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse.

Medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą, leidžiamus medžioklės terminus, leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą bei kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.258 patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Būtent šios taisyklės reglamentuoja medžioklės lapo išdavimo, jo pildymo tvarką, jo galiojimą, medžioklės tvarką ir jos eigą bei visus kitus reikalavimus, susijusius su vykdoma medžiokle. ABTĮ 85 straipsnis yra blanketinė teisės norma, o medžioklės lapo, leidimo naudoti medžiojamuosius gyvūnų išteklius, licencijos išdavimo, pildymo tvarką, šių dokumentų galiojimo sąlygas, medžiojimo laikotarpius, reglamentuoja būtent Taisyklės, todėl teisės pažeidimo protokole turėjo būti nurodoma, kokie Taisyklių reikalavimai yra pažeisti.

Kaip jau minėta nutartyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Iš 2010 m. rugpjūčio 29 d. teisės pažeidimo protokolo turinio akivaizdu, kad protokolas aukščiau išvardintų reikalavimų neatitinka, nes jame nėra išdėstyta nei kaltinimo esmė, nei konstatuota, kokiais savo veiksmais A.Č. įvykdė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, kokių Medžioklės taisyklių reikalavimų nebuvo paisoma. Protokole išdėstyta tik įvykių chronologija ir protokolas pagal turinį labiau panašus į pareigūno tarnybinį pranešimą, o ne į procesinį dokumentą, kuriuo turi būti formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Be to protokole nurodoma, kad patikrinus įvardijamus asmenis, buvo pateikti visi medžioklės dokumentai, tačiau kitame sakinyje jau teigiama, kad medžioklės lapas pateiktas nebuvo. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18 punkte numatyta, kad Medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus: 18.1. medžiotojo bilietą, su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma nėra privaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos); 18.2. galiojantį medžioklės lapą; 18.3. galiojantį leidimą laikyti ir nešioti medžioklinį šautuvą, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu; 18.4. licencijas medžiojamiesiems gyvūnams medžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuota; 18.5. medžioklinio šuns kilmės liudijimą arba registracijos taloną ar kitą dokumentą, liudijantį šuns kilmę ar įregistravimą medžioklinių šunų registraciją vykdančioje organizacijoje, jeigu medžiojama su medžiokliniu šunimi. Iš šių Taisyklių reglamentavimo akivaizdu, kad medžioklės dokumentai ir yra visi šie įvardijami dokumentai, todėl protokole nurodžius, kad visi medžioklės dokumentai buvo pateikti, o po to nurodant, kad nebuvo pateiktas medžioklės lapas, neaišku kaip yra vertinamas Taisyklių reglamentavimas ir kokia buvo faktinė situacija fiksuojant pažeidimą.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytoją S.Jonutį, pastarasis nurodė, kad A.Č. ir S.D. medžioklės plote buvo su ginklais, todėl akivaizdu, kad jie iš karto turėjo pateikti ir galiojantį medžioklės lapą, o jo nepateikus turėjo būti fiksuojamas Medžioklės taisyklių pažeidimas. Tačiau atlikus šią formalią patikrinimo procedūrą medžiotojai išvyko iš medžioklės ploto nepareiškus jiems jokių pretenzijų ir nefiksavus jokio pažeidimo. Tik vėliau, apžiūrint medžioklės ploto vienetą ir jame radus nušautą briedžio jauniklį, pradėjus aiškintis jo sumedžiojimo aplinkybes, paaiškėjo, kad jis nušautas būtent įvardijamų asmenų medžioklės metu, o būtent S.D. medžiokliniu šautuvu ir tik tada konstatuota, kad medžioklės dalyviai įvykdė Medžioklės taisyklių pažeidimus. Kadangi medžioklės lapas nebuvo pateiktas ir medžioklės dalyviai medžioklėje dalyvavo neturėdami medžioklės lapo, neaišku ar medžioklės lape Nr. 357616 duomenys apie 2010 m. rugpjūčio 27 d. medžioklę galimai nebuvo padaryti jau po įvykusios medžiokės, nes savo skunde teismui A.Č.pripažino, kad medžioklėje dalyvavo neužpildę ir neturėdami medžioklės lapo, ką patvirtina ir pirminė informacija, nes patikrinimo metu medžiotojai iš tiesų negalėjo pateikti medžioklės lapo. Be to Institucijos atstovas V.R. nurodė, kad radus nušautą briedžio jauniklį ir susisiekus telefonu su medžiotojų būrelio „Plateliai“ pirmininku K.G., pastarasis suteikė tokią informaciją, pagal kurią jis suprato, kad S.D. ir A.Č. yra įrašyti į medžioklės lapą kartu su būrelio pirmininku, medžioja kartu ir medžioklės lapas yra būtent pas jį. Tačiau kitą dieną pas būrelio pirmininką paėmus medžioklės lapą, nustatyta, kad jie medžiojo skirtingose vietose, buvo išduoti skirtingi medžioklės lapai ir medžioklę minimoje vietoje vykdė būtent S.D. ir S.Č. Todėl šios aplinkybės turėjo būti tiriamos šios administracinės bylos kontekste, taip pat analizuojamas ir medžiotojų būrelio „Plateliai“ pirmininko K.G. vykdytos medžioklės lapas, jame esantys įrašai ir kiti duomenys, kadangi pirminė informacija neatitiko tos informacijos, kuri buvo fiksuota medžioklės lape. Be to nevertinta ir tai ar nėra Medžioklės taisyklių pažeidimo pačio medžioklės būrelio pirmininko veikoje, nes teigiama, jog medžioklės lapas Nr. 357616, kuriame padaryti įrašai apie 2010 m. rugpjūčio 27 d. medžioklę, buvo paliktas pas pirmininką, kai tuo tarpu S.D. ir A.Č. teigia, jog medžiojo būtent pagal šį medžioklės lapą ir pagal Taisyklių 18.2 punktą privalėjo turėti galiojantį medžioklės lapą būdami medžioklės ploto vienete. Jei medžioklės lape buvo įrašai apie 2010 m. rugpjūčio 27 d. medžioklę, toks medžioklės lapas privalėjo būti perduotas medžioklės vadovui S.D. ir medžioklės būrelio vadovas negalėjo priimti tokio medžioklės lapo 2010 m. rugpjūčio 27 d. ir išduoti naujo medžioklės lapo. Šie veiksmai galėjo būti atliekami tik po įvykusios medžioklės ir pilnai užpildžius medžioklės lapą. Šiuo atveju medžioklės lape nebuvo padaryti įrašai apie sumedžiotą briedžio jauniklį. Norminio akto leidėjo Taisyklėse įtvirtintas reikalavimas su savimi turėti galiojantį medžioklės lapą yra tikslingai numatytas, kadangi jame būtent ir fiksuojami duomenys apie medžioklę, sumedžiotą laimikį ir tai suteikia galimybę tikrinančių institucijų pareigūnams medžioklės vietoje nustatyti ar nėra pažeidimų. Kadangi medžioklės lapas nebuvo pateiktas medžioklėje dalyvavusių asmenų, turėjo būti tiriama ar tuo nebuvo sudarytos prielaidos padaryti įrašus medžioklės lape jau po įvykdyto pažeidimo ir ar tokiems veiksmams atlikti nesudarė sąlygų medžioklės būrelio vadovas. Jei administracinės bylos nagrinėjimo metu kilo pagrįstų abejonių dėl įrašų medžioklės lape, kad jie padaryti jau po įvykusios medžioklės, įrašant jame 2010 m. rugpjūčio 27 d. medžioklę ir joje buvusius asmenis, bei jiems pasirašius, turėjo būti sprendžiamas klausimas ar nėra teisinio pagrindo kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, t.y. dokumentų klastojimo.

Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimas teikiamas ant atskiro lapo, tačiau iš paaiškinimo matyti, kad jis pateiktas 2010 m. rugpjūčio 30 d. Todėl asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn kelia abejonę, pagal kokius faktinius duomenis buvo konstatuotas jo įvykdytas pažeidimas ir jo versija dėl pažeidimo. Dėl šių aplinkybių protokolą surašęs V.Ramonas paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. A.Č. pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame jis vienas prisiėmė kaltę dėl pažeidimo. Nustačius, kad briedžio jauniklis nušautas iš graižtvinio šautuvo, o tokį būtent turėjo S.D., jo prašymu 2010 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimas grąžintas jam ir suteikta galimybė pateikti kitą paaiškinimą, atitinkantį faktines aplinkybes, kuris pateiktas 2010 m. rugpjūčio 30 d. A.Č. neigia, kad jis 2010 m. rugpjūčio 27 d. surašė ir pateikė paaiškinimą ir Institucijos atstovas negali pateikti faktinių duomenų, kad byloje buvo pateiktas toks paaiškinimas. Iš to seka, kad V.R., teigdamas, kad byloje buvo pateiktas 2010 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimas, kuris vėliau sugrąžintas jo autoriui A.Č., jis pripažįsta, kad sudarė galimybę pateikti naują paaiškinimą ir tuo suteikė prielaidas asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn keisti savo iškeltąją versiją. Jei asmuo teikia paaiškinimus, nežiūrint kiek ir kokių versijų jis iškėlė, šie duomenys yra neatsiejama bylos rašytinių įrodymų dalis ir turi būti byloje, o ne grąžinami asmeniui. Tokiais veiksmais pareigūnas tyręs administracinio teisės pažeidimo bylą sudarė prielaidas keisti parodymus, todėl galimai įvykdė tarnybinį nusižengimą.

Teisės pažeidimo protokole (b.l.15) nurodyta, kad A.Č.o veika atitinka ATPK 85 straipsnio 4 ir 5 dalių sudėties požymius, tačiau 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu (b.l.29) administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagal ATPK 85 straipsnio 2 ir 4 dalis, t.y. veika iš straipsnio 5 dalies perkvalifikuota į 2 dalį. ATPK 284 straipsnio 2 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Paminėta teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje, siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006 (Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta ir nėra būtinybės nurodyti naujas esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, teismas paprastai pats gali pakeisti nurodą į ATPK straipsnį ar straipsnio dalį, ar kitą teisės aktą, negrąžindamas administracinio teisės pažeidimo medžiagos institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusiai nutarimą. Kaip jau minėta šiame nutarime, protokole nėra nurodytos nei esmines faktines veikos aplinkybes, nei esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl nėra įmanoma nustatyti ar pirminė veika pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalies nuostatas buvo inkriminuota pagrįstai ir ar pagrįstai ši veika perkvalifikuota į ATPK 85 straipsnio 2 dalį. Todėl teismas šiuos protokolo trūkumus pripažįsta kliudančiais bylą nagrinėti teisme, dėl ko byla turi būti grąžinta institucijai, protokolo esminio trūkumų pašalinimui.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas A.Č. apibrėžtas veikas, konstatuojama, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas yra nekonkretus – jame nėra nurodyta konkretus laikas kada buvo vykdoma medžioklė, neaišku ar asmenys medžiojo be galiojančio medžioklės lapo iš vis ar tik nebuvo pateiktas galiojantis medžioklės lapas tikrinimo metu, kokius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, asmenys, kurie vykdė tokią medžioklę įvykdė, kokiais ginklais ar kitomis priemonėmis buvo vykdoma medžioklė, kokie konkretūs veiksmai buvo teisinė prielaida A.Č. veiksmus kvalifikuoti pagal inkriminuojamas veikas. Toks protokolas yra su esminiais trūkumais, jį būtina tikslinti, šių trūkumų pats teismas savo iniciatyva ištaisyti negali, todėl bylos medžiaga grąžintina institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 280 str.).

Tai, kad institucija aukščiau aptariamo protokolo pagrindu 2010 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą ir jame nurodė Taisyklių punktus, kurių pažeidimas buvo teisinis pagrindas veikų kvalifikavimui, nešalina procesinių pažeidimų, kurie pripažįstami esminiais, trukdančiais bylą iš esmės nagrinėti teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo, medžiagos, kuri buvo pagrindu administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimui trūkumų teisme ištaisyti nėra galimybės, kadangi protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, neištirtos visos reikšmingos su pažeidimo įvykdymu susijusios aplinkybės, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas (žr.: LVAT 2010 m. liepos 2 d. nutartys administracinėse bylose Nr. N756-446/2010; Nr. N63-707/2010).

Dėl to administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai, įpareigojant protokole aiškiai ir tiksliai atskleisti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę, t.y. nurodant, kokios veikos padarymu asmuo yra kaltinamas, kokiais duomenimis yra grindžiama asmens kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą veiką, tinkamai kvalifikuoti inkriminuojamos veikos sudėtį. Tik nustačius kaltinimo apimtį, tinkamai teisiškai kvalifikavus veiką, teismas gali spręsti ar pagrįstai asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl teismas nenutraukia administracinės bylos, o dėl aukščiau nurodytų aplinkybių grąžina nagrinėti iš naujo, todėl neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų skunde išdėstytų asmens patraukto administracinėn atsakomybėn keliamų klausimų pagrįstumo, tuo pačiu ir dėl teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo ar nebuvimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutarė:

A. Č. skundą tenkinti dalinai.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 59 AM032967 panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai iš naujo nagrinėti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.