Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant iki 2010 m. gegužės 1 d. neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš A. B. E. V. priteista 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteista už tai, kad 2009 m. liepos 13 d. apie 22 val. viešoje vietoje – Telšiuose, S. Daukanto g., ties pėsčiųjų tiltu per geležinkelio bėgius, įžūliu elgesiu, t. y. suduodama ranka ne mažiau kaip vieną smūgį E. V. į veido sritį, stumdydama ir taip pargriaudama E. V. ant žemės, suduodama ranka ne mažiau kaip du-tris smūgius E. V. į galvos sritį, ko pasėkoje E. V. buvo padaryti odos nubrozdinimai veido dešinėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei vartodama necenzūrinius žodžius E. V. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. B. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliantės teigimu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo vadovautis CK 6.250 str. 2 d. nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais ir 6.251 str. 2 d., CK 6.282 str. nustatytais atlygintinos žalos mažinimo kriterijais. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti ir į nukentėjusiosios elgesį, kuri taip pat provokavo savo vaikiną S. D. pradėti konfliktą ir pastarasis praeidamas ją įžeidė necenzūriniu žodžiu, jai priėjus prie E. V., pastaroji pastūmė ją, todėl sužalojimai nukentėjusiajai atsirado tarpusavio konflikto metu.

Skunde nuteistoji taip pat teigia, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, faktiškai neatsižvelgė į tai, kad ji jokių savo pajamų neturi, jos tėvas V. B. yra bedarbis ir šeima pragyvena iš vieno motinos atlyginimo (670 Lt), kad ji mokosi Šiaulių universitete neakivaizdiniame skyriuje ir už studijas per pusę metų turi sumokėti 1820 Lt., kad yra aktyviai sportuojanti – Lietuvos rinktinės narė. Todėl, apeliantės nuomone, priteista didelė neturtinės žalos suma gali sugriauti jos sportinę karjerą.

Be to, skunde nurodoma, kad nukentėjusioji E. V. nepateikė duomenų, jog jai padaryti sužalojimai sukels pasekmes ateityje, kas yra vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios A. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji E. V. bei jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai A. B. pripažino kalta pažeidus viešąją tvarką ir teisingai jos padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. Apeliantė neginčija nei padarytos veikos fakto, nei jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei paskirtos bausmės ir nesutinka tik su teismo nustatytu atlygintinos neturtinės žalos dydžiu.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 str. numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita. Įvertinti šią žalą privalo teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir į nuteistosios turtinę padėtį, ir, kolegijos nuomone, nustatė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus atitinkančią neturtinės žalos piniginę išraišką.

Prašydama sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, nuteistoji apeliuoja į tai, kad jos nusikalstamą elgesį iššaukė pačios nukentėjusiosios elgesys. Anot apeliantės, nukentėjusioji provokavo savo vaikiną S. D. pradėti konfliktą ir jis ją įžeidė necenzūriniu žodžiu, o priėjus prie E. V., pastaroji pastūmė ją. Iš tikrųjų, sprendžiant atlygintinos žalos klausimą, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusio asmens kaltės dydį, jei kaltė nustatoma, ir dėl to atitinkamai sumažinti prašomos atlyginti žalos dydį ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo išvis atmesti (CK 6.282 str.). Visgi, nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia abejoti dėl apylinkės teismo išvadų apie vienasmenę A. B. kaltę.

Iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų, nukentėjusiosios ir net pačios nuteistosios parodymų (b. l. 89-91) yra aišku, kad A. B. nukentėjusiąją užsipuolė ir sumušė be jokio pagrindo. Apeliantė teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde iš esmės pripažino, kad jai nukentėjusioji E. V. pirma nieko nesakė ir nedarė, ji pati priėjusi prie nukentėjusiosios pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, stumdyti ir trenkė ranka į veidą. Taigi, ne E. V., o A. B. buvo konflikto iniciatorė, vadinasi, tik jos nusikalstamas veikimas yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – viešosios tvarkos pažeidimu sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą.

Kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų apeliantės veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kad patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų. Visa tai aiškiai negatyviai įtakojo įprastą savijautą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstami veiksmai, kuriais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, buvo tyčiniai, o tai lemia didesnę apeliantės kaltę.

CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kaltininko turtinė padėtis yra tik vienas iš daugelio neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Nuteistoji savo skunde apeliuoja į blogą savo turtinę padėtį, deklaruoja apie numatomą sportinę karjerą ir kitus pozityvius siekius, kurie taptų sunkiai įgyvendinami dėl, jos teigimu, priteistos per didelės neturtinės žalos. Dėl to, kas paminėta, kolegija pažymi, kad kaltininko turtinė padėtis, ypač, kai žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais tyčia, negali būti žalos dydį, priteisimą ar nepriteisimą esminiai lemiančiu veiksniu. Konkrečiu atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko interesai, tačiau išlaikant pastarųjų pusiausvyrą. Teismas, svarstydamas priteistinos neturtinės žalos klausimą, atsižvelgė tiek į nukentėjusiosios, tiek į nuteistosios turtinę padėtį ir priteisė pusę prašyto neturtinės žalos atlyginimo (buvo pareikštas 3000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos (b. l. 13-14). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. V. priteistos neturtinės žalos dydžio nelėmė galimi liekamieji, negatyvūs reiškiniai dėl jos sveikatos sutrikdymo. Todėl nepagrįstai nuteistoji skunde kreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusioji nepateikė minėtus faktus patvirtinančių duomenų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, neteisingai suprato CK 6.250 str. nurodytus kriterijus ar netinkamai pritaikė kitas baudžiamo proceso įstatymo ir civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai E. V., įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, teismo nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, teisingumo ir pagrįstumo principams, todėl mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, kaip prašo nuteistoji, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.