Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje G. N. (G. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedeklaravęs gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį – 75 parų arešto bausme;

2) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi subendrinta bausme ir skirta galutinė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 20 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi paskirtos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuosius įsakymus subendrintos ir paskirta 45 parų arešto bausmė (2020 m. balandžio 3 d. atliko bausmę);

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme.

12) 2022 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme. 2023 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2021 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – 51 para arešto. 2023 m. gegužės 5 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo atlikus arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Šiais savo veiksmais G. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti duomenys

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 7 d. apklaustas įtariamuoju G. N. nurodė, kad kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta pilnai. Buvo teistas dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų disponavimo, bet nuo jų nėra priklausomas ir jau porą metų jų visiškai nevartoja. Būna, kad išgeria alkoholio. Jis iš tėvų N. ir R. buto, esančio (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas ir ten negyvena, tik kartais iki šiol ateidavo pas tėvus. Šiuo metu gyvena pas sugyventinę. 2025 m. kovo 2 d. apie 14 val. jis atėjo pas tėvus į jų butą. Buvo išgėręs alkoholio. Buvo išgėręs porą butelių po 0,5 l talpos alaus. Su abiem tėvais pykosi, bet daugiau su tėvu apsibarė žodžiais. Jis atėjo pas tėvus neblaivus, kas jiems nepatinka ir jie jam tai prikaišiojo, dėl ko ir susipyko. Tėvas gulėjo lovoje savo miegamajame kambaryje. Jis sakė, kad jam iškvies policiją, nes norėjo, kad iš namų išeitų. Jis jau pasiėmė į rankas savo mobiliojo ryšio telefoną ir matyt jau rinko numerį. Jis atėjo pas jį į kambarį ir tai matė. Jis ėjo link tėvo gulinčio lovoje ant nugaros. Ėjo tėvui iš priekio, t. y. ateidamas link jo prie jo kojų. Tėvas lyg kojomis jį nuo savęs ketino atstumti, kojomis sutabalavo ir jis tuo metu jam vieną kartą įspyrė į jo koją (tiksliai nežino kurią, ar kairę, ar dešinę), mano, ties čiurna ar tai žemiau kelio. Jis tuo metu avėjo sportinius batus. Buvo supykęs, kad tėvas ketina kviesti policiją, dėl ko jam ir įspyrė. Gali būti, kad jam skaudėjo. Supranta, kad jo batų nosys yra kietos ir galėjo nuo spyrio tėvui skaudėti koją ar likti kokia žymė. Po spyrio, tėvas su mama sakė, kad tikrai jam kvies policiją, dėl ko jis iš namų išėjo ir policijos pareigūnų nelaukė. Girdėjo, kad tėvas sakė, jog jam skauda koją, matė, kad susiėmė rankomis už kojos ties čiurna ar tai žemiau kelio. T. N. dėvėjo tuo metu kelnes ar tai džinsus, negali tiksliai to pasakyti, bet užsiklojęs antklode ar kuo kitu, kada jam įspyrė, nebuvo. Jis gailisi, kad taip pasielgė. Jei būtų buvęs blaivus, to nebūtų nutikę. Kol vyksta tyrimas, pas tėvus jis nesilankys, su tėvu nebendrauja. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo. Turi mažametę dukrą, kurią augina su sugyventine. Labai prašo jam neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Nors yra teistas, bet jau seniai, nori pasitaisyti, nori įsidarbinti ir gyventi doriau. Tėvo atsiprašys, kada turės galimybę (el. b. l. 92–95).

4. 2023 m. kovo 2 d. N. N. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2025 m. kovo 2 d., 14:30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sūnus G. N. smurtavo prieš jį, įspyrė jam į dešinę koją, galimai mūvėjo kedus. Visa konfliktas buvo žodinis, nes sūnui buvo papriekaištauta, jog atėjo namo neblaivus, niekur nedirbantis. Įvykio vietoje buvo atvykę medikai, kurie jį, t. y. nukentėjusįjį N. N., apžiūrėjo. Konfliktą matė buvusi žmona R. N.. Anksčiau sūnus nebuvo prieš jį smurtavęs. Kol atvyko policijos pareigūnai, sūnus iš namų pasišalino (el. b. l. 2–11).

5. 2025 m. kovo 12 d. nukentėjusysis N. N. papildomos apklausos metu parodė, kad jis savo parodymus, duotus ankstesnėje apklausoje jis pamena ir jų pilnai laikosi. 2025 m. kovo 2 dieną apie 14.30 val. atėjęs į namus sūnus buvo neblaivus, tai jautė iš nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. Jis sūnui papriekaištavo dėl jo girtavimo, nes neseniai galiojo jam smurto artimoje aplinkoje orderis. Jo žmona R. irgi sūnui papriekaištavo dėl jo girtavimo. R. stipriai serga, jos prastas regėjimas, ji sunkiai vaikšto. Viena iš namų ji neišeina ir aplamai sunkiai juda. Kada su žmona papriekaištavo sūnui dėl girtavimo, jis supyko. Jis kažką barėsi. N. N. gulėjo kambaryje ant lovos, o R. tuo metu buvo kitame kambaryje. Girdėjo, kad R. sakė sūnui, kad kviesim jam policiją, nes nepageidauja jo girto namuose matyti. Jis iš namų net išregistruotas yra. Atėjęs į jo kambarį, sūnus G. N. jam įspyrė į koją. Sūnus tuo metu tikrai nebuvo nusiavęs batų, jis dėvėjo batus, sportinius, berods juodos spalvos. Jis tuo metu jau buvo į rankas pasiėmęs savo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo nespėjo surinkti numerio 112. Matyt tai sūnus matė, dėl ko jam įspyrė į koją. Jis jam įspyrė į dešinę koją išorinėje dalyje žemiau kelio. Jam skaudėjo, nes tikrai sūnus stipriai jam įspyrė. Iš 10 balų skausmą vertintų 7 ar net 8 balais. Po to sūnus iš namų išėjo. Gal po kelių dienų toje vietoje, kur sūnus į koją jam įspyrė atsirado guzas. Jį apžiūrėjo medikai įvykio dieną, kada atvyko. Daugiau į jokius medikus jis nesikreipė ir nesikreips. Jis jokio civilinio ieškinio sūnui nereiškia. Jie su žmona nori ramybės, jaučiasi nesaugūs, kai į namus ateina girtas sūnus G. N. ir nori, kad jis pas juos nesilankytų. Yra senyvo amžiaus žmonės. Dėl to, kad sūnus girtauja, jie su žmona jį išregistravo iš namų. Jis turi sugyventinę, kur kartu su ja ir gyvena. Kada sūnus negeria, jis sukalbamas, bet kai išgeria alkoholio, tampa agresyvus. Įvykio dieną ir jis ir žmona buvome blaivūs. Žmona paties įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Ji tik galėjo vėliau iš jo žinoti, kad jam sūnus įspyrė, jam skaudėjo dešinę koją. Labai prašo žmonos dėl jos ligų, prasto judėjimo esant galimybei į policijos komisariatą apklausai nekviesti. Galbūt galima šį įvykį ištirti žmonai nedalyvaujant. Prasidėjus šiai bylai sūnus į namus negrįžo (el. b. l. 105–108).

6. Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad 2025 m. kovo 2 d. Bendrojo pagalbos centro telefonu privatus asmuo, prisistatęs vardu ir pavarde R. N., pranešė apie tai, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus kojomis suspardė 67 metų tėvą, kuriam skauda koją, matosi didelis sumušimas, guzas (el. b. l. 15–18).

7. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius pateikė nukentėjusiojo N. N. atžvilgiu užpildytos 2025 m. kovo 2 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopiją (el. b. l. 47–51).

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su tiriamo įvykio aplinkybėmis bei nukentėjusiojo N. N. medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad N. N. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymui nėra pagrindo (el. b. l. 34–35).

9. 2023 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jokių nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (el. b. l. 26–29).

10. Prie bylos pridėti ir apžiūrėti su tiriamu įvykiu susiję Bendrojo pagalbos centro išsaugoti skambučių garso įrašai, 2 vnt., bei į įvykį reagavusių policijos pareigūnų Body kamerų įrašai, 3 vnt., kurie patalpinti ir saugomi DVD-R kompaktinėje laikmenoje, 1 vnt. Garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92370845827, skambučio pradžia_ 2025-03-02 14_56_24)“ yra 00.13 min trukmės. Įrašo pradžioje girdimas skambučio laukimo signalas, po ko operatorius prisistato žodžiais „112“. Girdimi moterišku balsu tariami žodžiai „atsipašau aš čia tik..“ Operatorius klausia kokia pagalba reikalinga, po ko moteris pasako žodį „atsiprašau“. Tuo įrašas baigiamas. Garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92370845827, skambučio pradžia_ 2025-03-02 14_50_42)“ yra 2.08 min. trukmės. Įrašo pradžioje girdimas skambučio laukimo signalas, po ko girdimas operatorės ir pranešėjos pokalbis. Operatorė prisistato žodžiais „112“, po ko pranešėja teigia „aišku man prieš jus labai gėda, kad aš atleidau savo sūnui, bet jis grįžo dar baisesnis. Mes galvojam, kad jisai susivokė, važiavo dėl darbo, viską, o šiandien atėjo ir spardė tėvą lovoj, sulaužė lovą, daužosi, negalim. Jis mus gąsdina, kad jis neturės kur gyvent“. Paklausta operatorės pranešėja nurodo adresą (duomenys neskelbtini) trečias aukštas, nurodo durų kodą 38. Pranešėja teigia, kad vyrui „išlindo tokia žarna kojoj, nes jis spardė užlipęs ant lovos, atseit, kad tėvas jį įžeidinėją. Kad tėvas įsispyrė kojom, kad jis jo nemuštų..“. ‚Nu žodžiu aferistas jisai yra. Taip baisus aferistas“. Ji prašo atvažiuoti ir „jį“ paimti. Pranešėja graudinasi, teigia nežinanti ar vyrui reikalingi medikai. Ji teigia, kad vyrui 67, po to teigia, kad jam 68 metai. Pranešėja prisistato vardu ir pavarde R. N.. Ji teigia, kad „jie“ sūnų išvarė į laiptinę, teigia, kad sūnus dėvi pilkos spalvos bliuzonu ir juodomis kelnėmis, jis trumpai nuskustų plaukų. Operatorė nurodo laukti medikų ir policijos pareigūnų. Tuo įrašas baigiamas. Apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai: Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250302-151118UTC+0200“ yra 00:30:00 min. trukmės. Matyti, kad šviesiu paros metu policijos pareigūnai įeina į daugiabučio namo laiptinę ir trečiajame aukšte prieina prie buto, kurio numerio nesimato. Pabeldus į duris, jas atidaro medikai. Pareigūnai įeina į butą, kur juos pasitinka R. N., kuri sako „tėvui kojas suspardė...čia mūsų sūnus pridaužė tėvą užšokęs ant lovos su ,,krasofkėmis“ spardė jam kojas“. Pareigūnas klausia, kaip jis atsirado moters namuose, moteris atsako ,,suprantat, kaip jis atsirado, jis mums prižadėjo, kad jis eina į biržą, kad jam va laikas, kad jis eina į darbą, kad jis eina į medicininę apžiūrą, bet jis vėl pakliuvo į kažkokią greitą…“ Pareigūnas sako, jog sūnus negali būti namuose 15 dienų, į ką R. N. atsako, „na ir kas? Tai jis paprašė, parašė jis pareiškimą ir mes galvojom…“, pareigūnas paaiškina, kad moteris neturi teisės priimti sūnaus į namus, nes už tai gali kilti teisinė atsakomybė. R. N. sako ,,suprantant norisi gi įsitikinti, kad žmogus dirbs, jeigu jis nebūtų mūsų sūnus, tėvas su juo šnekėjo, aš einu į darbą, važiuoju į biržą, ramus buvo visą savaitę, šiandien atėjo kaip beprotis, dar šoko ant lovos tėvą spardyt, nes jis norėjo pradėt skambint telefonu, tai jis išsigando, kad telefoną sudaužys nu ir jis… tėvas norėjo nuo jo atsispirti su koja, o jis sako aš pasakysiu, tu čia man norėjo spirti, viskas ką jis sako – melas, su sportiniais batais užšokt, sulaužė lovą…“. R. N. priekaištauja, kad ji su vyru, N. N., yra pagyvenę žmonės, sūnus yra suaugęs, nedirba ir pasižymi agresyviu elgesiu. Tada N. N. pareiškia, kad sūnaus atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto orderis, tačiau jis yra apskųstas. N. N. parodo pareigūnams savo mobiliojo telefono ekraną, į ką vienas pareigūnas sureaguoja „Na taip, atšauktas.“ Vėliau pareigūnas informuoja vyrą, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. N. N. nuveda pareigūnus į kambarį ir parodo vietą, kur vyko įvykis. Jis nurodo sugadintą lovą. Pareigūnai klausia N. N., su kuria koja buvo suduotas smūgis, tačiau vyras negali prisiminti. Paklausus apie sūnaus avalynę, vyras patvirtina, kad jis dėvėjo sportinius batelius. Į klausimą, kur sūnus gali būti šiuo metu, vyras atsako, kad „kažkur netoliese“. Paklausus, ar sūnus turi vietą nakvynei, N. N. nurodo, kad nežino. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše nematyti. Vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250302-154119UTC+0200“ yra 0:30:00 min. Pareigūnas klausia N. N. ,,Ką padarė, ką atsimenate, kaip viskas įvyko? Fizinis kontaktas koks buvo, spyriai į koją?“ N. N. patvirtina sakydamas ,,taip.“ Kitas pareigūnas klausia, ,,su dešine koja aš taip supratau ir su batu net, su sportbačiu?“ N. N. atsako ,,dėl sportbačių, man atrodo taip, bet aš nesu tikras.“ Pareigūnas klausia ,,Dėl ko visas konfliktas įvyko, žodinis?“ N. N. atsako ,,taip, jis atėjo, pradėjo su, (dėl prastos garso kokybės nesigirdi ką vyras sako), mes patikėjom, atleidžiam, kad gali eit komisiją, eiti dirbti, jis pradėjo, (dėl prastos garso kokybės nesigirdi ką vyras sako), dėl to, kad išgėręs buvo.“ Kitas pareigūnas tikslinasi, ,,tai čia mama pradėjo konfliktuoti su juo, nes jis išgėręs ir jis supyko turbūt ir tą pyktį nukreipė ne į mamą, o į Jus?“ į ką N. N. atsako ,,taip taip“ , pareigūnas klausia, ar N. N. irgi priekaištavo sūnui, kad jis buvo išgėręs, N. N. atsako, kad ,,ne ne, mes jam atleidžiam, tik šitą savaitę, mama atleidžia.“ N. N. priekaištauja, kad sūnus nedirba ir kad jis pats yra pensininkas, o tai neva išprovokavo sūnaus pyktį. Paklausus, ar buvo suduotas vienas smūgis, N. N. atsako, kad spyrė du kartus ir priduria „Vieną kartą labai stipriai – skauda.“ Jis taip pat nurodo, kad smūgiai buvo suduoti dešine koja. N. N. skundžiasi, kad buvo sugadintas lovos rėmas, nes sūnus apspardė lovą. Pareigūnas teiraujasi, ar anksčiau yra buvę smurto atvejų. N. N. atsako, kad smurto nebuvo, tačiau pripažįsta, kad būta agresyvaus elgesio ir konfliktų. Įrašas baigiasi pareigūnui klausiant, ,,o jis čia seniai taip pradėjo gert?" Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše nematyti. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250302-161119UTC+0200“ yra 00:10:09 trukmės. Vaizdo įrašas prasideda N. N. atsakymu į klausimą, kuris užduotas buvo pareigūno ankstesniame vaizdo įrašo pabaigoje ,,PSS-20250302-154119UTC+0200“ ,,o jis čia seniai taip pradėjo gert?“, N. N. atsako ,,ir dvi ir tris savaites, nu nežinau, aš nemačiau, nežinau, šito mėnesio du kartus.“ Toliau pareigūnas aiškinasi įvykio aplinkybes, tikslindamas vietą, kurioje įvyko konfliktas. N. N. nurodo, kad incidentas įvyko jo kambaryje, kuriame kompiuteris (nešiojamasis kompiuteris), staliukas ir maršrutizatorius. N. N. supažindinamas su tolimesne procesine tvarka. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše nematyti. Apžiūrėti aukščiau minėti įrašai paliekami patalpinti ir saugomi DVD-R kompaktinėje laikmenoje, 1 vnt. (el. b. l. 111–114).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

11. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-54-648/2025).??? Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

12. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad G. N. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – tėvui. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, G. N. kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nukentėjusiojo N. N. parodymais ir 2025 m. kovo 2 d. d. N. N. pareiškimu nustatyta, kad G. N. būdamas neblaivus 2025 m. kovo 2 d. spyrė nukentėjusiajam į koją. Nukentėjusysis skausmą vertino 7 balais iš 10, gal net 8. Paaiškino, kad po kelių dienų toje vietoje, kur jam buvo spirta atsirado guzas. Nurodė, kad sūnus (G. N.) girtauja, dėl to jie su žmona jaučiasi nesaugūs. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašai, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir kiti rašytiniai bylos dokumentai. Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog kilusio žodinio konflikto metu tarp tėvo ir sūnaus, G. N., būdamas neblaivus tėvų bute, žodinio konflikto su tėvu metu, tyčia spyrė vieną kartą N. N. į koją, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam N. N. fizinį skausmą. G. N. ir nukentėjusysis yra tėvas ir sūnus, todėl artimo giminaičio požymis kvalifikuotas tinkamai. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, G. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

13. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

14. Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. N. 2025 m. balandžio 8 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi (el. b. l. 131–134; 135–139; 140). Nukentėjusiuoju pripažintam N. N. 2025 m. balandžio 8 d. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 141–142; 143–144). Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2025 m. balandžio 7 d. raštu informavo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo N. N. gydymo žalos nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš (el. b. l. 129–130). Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

15. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – kaip ir ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus. G. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš artimą giminaitį – tėvą. Byloje nustatyta, kad G. N. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. G. N. dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. už tyčinį nusikaltimą, buvo teistas paskutinį kartą 2021 m. rugsėjo 20 d., bausmę atliko 2023 m. kovo 5 d., taigi neišnykus teistumui jis padarė naują analogišką tyčinį nusikaltimą. Už analogiško pobūdžio tyčinius nusikaltimus G. N. buvo teistas ir anksčiau ne kartą, taip pat teistas ir už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, tai rodo, kad G. N. nėra linkęs keisti požiūrio į teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis. Visos šios aplinkybės leidžia teismui G. N. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas nustatė, kad G. N. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad sūnus atėjęs į namus buvo neblaivus, kad jam buvo priekaištaujama dėl girtavimo ir to pasekoje kaltininkas vartojo fizinį smurtą. Taigi teismas nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

17. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kitas kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Neigiamai kaltininką apibūdina tai, kad G. N. administracine tvarka baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nesilaikymą, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. t. 1, b. l. 192; t. 2., b. l. 1–11), SODROS duomenimis G. N. nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio niekur nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. t. 1, l. 43–70; 190–191). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. N. parenkant arešto bausmės rūšį. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, arešto bausmė už nusikaltimą gali būti skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų. Teismas atsižvelgdamas į aptartas kaltininko asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes bei veikos pavojingumą, G. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustato maksimalią, t. y. 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, teismas bausmę mažina trečdaliu.

V. Dėl kardomosios priemonės

18. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 7 d. G. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. t. 1, l. 96–98; 99–102), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

19. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. (G. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. N. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, nustatyti, kad G. N. yra recidyvistas.

G. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai.

2. nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10 , Kaišiadorių r., tel.+370 34656216) atlikti arešto bausmės.

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas tel.+370 34656216).

4. nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.