Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-09 · Civilinė byla Nr. 2S-571-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-09
Bylos Nr.
2S-571-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Virginijos Volskienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
Ieškovas
T. V., H. V., S. V., A. V.
Atsakovas
A. M., I. B., A. P., J. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-571-464/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Danutės Kutrienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. V., H. V., S. V., A. V., A. V. ir ieškovo H. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų T. V., H. V., S. V., A. V., A. V. ieškinį atsakovams A. M., I. B., A. P. ir J. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai T. V., H. V., S. V., A. V. ir A. V. 2008-02-01 dieną Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovai pažeidė jų nuosavybes teises ir įpareigoti juos nugriauti savavališkai pastatytas tvoras, panaikinti pravestas per jų žemę komunikacijas, kanalizacijos šulinius bei atlaisvinti neteisėtai užimtą privačią žemę (b.l.1-2).

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2008-04-28 nutartimi atsakovo A. M. prašymu pritaikė ieškovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo viešąjį registrą padaryti įrašą dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo (b.l.13).

Šalies argumentai

Ieškovai T. V., H. V., S. V., A. V. ir A. V. atskiruoju skundu (b.l.5-6) prašo Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-04-28 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, kad ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį, todėl nelogiška pirmosios instancijos teismo išvada apie galimai ieškovų naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo negalimumą, jei ieškovai parduotų žemės sklypą. Nors atsakovai neteisėtus veiksmus atliko dislokuotoje sklypo dalyje, bet teismas apribojo galimybę perleisti visą sklypą in corpore. Akcentavo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis surašyta be motyvų.

Ieškovas H. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-04-28 nutartį panaikinti (b.l.8-11). Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu po to, kai atsakovai gera valia neįvykdė trečiojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-01-06 įpareigojimo Nr. S20-89 atlaisvinti ~ 13 a. ploto žemės sklypo, priklausančio ieškovams. Objektyviai neįmanoma situacija, kad ieškovai vengtų įvykdyti galimai jiems palankų teismo sprendimą, nes ieškinys nukreiptas prieš atsakovus, t.y. jei bylą laimėtų ieškovai, būtent atsakovai būtų įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, o ne ieškovai. Ginčo žemės sklypui nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), o sklypo savininko pasikeitimas neturi įtakos servituto egzistavimui. Galiausiai pastebėjo, jog 1351/7020 ginčo žemės sklypo dalių nuosavybės teise priklauso byloje nedalyvaujantiems asmenims A. D. ir M. D..

Atsiliepimas

Atsakovai A. M., I. B., A. P., J. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.18-20) su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-04-28 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad jie pateikė teismui priešieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-19 sprendimų Nr. 2.5-41-19137 - Nr. 2.5-41-19141, kuriais ieškovams atkurtos nuosavybės teisės į 0,7020 ha žemę, panaikinimo ir 2008-04-29 pirkimo–pardavimo sutarties, kuri sudaryta tarp ieškovų ir F. K., pripažinimo negaliojančia. Laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą įrodo ieškovų elgesys, kai šie nepasydami skubiai vykdytinos pirmosios instancijos 2008-04-28 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.) ir pasinaudodami tuo, jog teismo nutartis dar neįregistruota VĮ Registrų centre, 2008-04-29 ginčo žemės sklypo dalį perleido F. K.. Ieškovai sąmoningai neįtraukė į bylą A. D. ir M. D., kurių namų valda ribojasi su atsakovų sodybomis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas; absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas ieškovo ar atsakovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo (atsakovo) teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka galima išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui (atsakovui), priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip arba kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį ar priešieškinį, tinkamą įvykdymą. Todėl kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, skundų ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; jos naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jų atžvilgiu negalimas net teoriškai, nes būtent jie pareiškė ieškinį ir sprendimo, jei jis būtų priimtas ieškovų naudai, vykdymas galėtų būti nukreiptas nebent į atsakovus. Kaip paaiškėjo, atsakovai A. M., I. B., A. P. ir J. P. 2008-05-16 taip pat kreipėsi į teismą su priešieškiniu ir teismas 2008-07-30 jį priėmė (t. 1, b.l.84-94) (CPK 137 str. 1 d., 143 str. 1 d.). Priešieškiniu atsakovai kvestionuoja Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus, kurių pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės teises į dalį ginčo žemės sklypo, ir jo dalies perleidimo F. K. sandorį. Vadinasi, priešieškinio dalykas yra susijęs su byloje anksčiau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi (CPK 145 str. 1 d. 2 p.). Susiklosčius byloje tokiai faktinei situacijai bei siekiant užkirsti kelią ieškovams perleisti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą (ar jo dalį) tretiesiems asmenims, kad atsakovams netektų ginčyti ir paskesnių sandorių, o tokių ginčų, kaip minėta, jau kilo, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atitinkamo įrašo viešajame registre egzistavimas (CPK 144 str. 1 d.) yra visiškai pateisinamas ir būtinas. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju buvo išspręstas anksčiau, nei priimtas priešieškinys (pirmąjį kartą teismas atsisakė priešieškinį priimti), pati savaime nesąlygoja skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo, juo labiau, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ir laikinųjų apsaugos priemonių iki pareiškiant ieškinį institutą (CPK 148 str. 2 d.). Vien formaliu pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį įstatymas draudžia (CPK 328 str., 338 str.).

Atskirųjų skundų argumentas, susijęs su nedalyvaujančių byloje asmenų teisėmis taip pat atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo žemės sklypo dalies savininkai M. D. ir A. D. (t. 1, b.l.102-104), yra pilnamečiai (abu yra 1968 m. gimimo), preziumuojama, turintys visišką civilinį procesinį veiksnumą (CPK 38 str. 1 d.). Apeliantai nėra jų atstovai nei pagal pavedimą (CPK 56 str. 1 d. 3 p., 57 str. 4 d.), nei juo labiau pagal įstatymą (CPK 51 str. 1 d., 52 str. 1 d., 57 str. 2 d.). Tokiu atveju teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl M. D. ir A. D. galimai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pažeistų civilinių teisių ir/ ar įstatymo saugomų interesų.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti nutartį nepagrįsta arba neteisėta, todėl skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336, 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Virginijos VolskienėDanutė Kutrienė