- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- eI4-1403-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00835-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- AV investicija
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ atstovui advokatui A. V.,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AV investicija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 1S-16 (2019) „Dėl UAB „AV investicija“ 2019 m. vasario 1 d. skundo“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Tarybą UAB „AV investicija“ ir UAB „Transeco“ (toliau – ir Įmonės) susirašinėjimą su advokatu A. V., kur A. V. veikia kaip advokatas, laikyti advokato profesine paslaptimi, taikyti jam advokato profesinės paslapties apsaugą ir tokius duomenis pašalinti iš turimų laikmenų.
Pareiškėjas nurodė, kad vykdydama tyrimą dėl UAB „Toksika“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams Taryba 2018 m. liepos 24 d. Įmonių naudojamose patalpose atliko patikrinimą, kurio metu paėmė dokumentų bei kompiuterių elektroninių duomenų kopijas. Nors pareiškėjas kreipėsi į Tarybą, nurodydamas, kad iš patikrinimo metu surinktos poėmio medžiagos turi būti pašalintas susirašinėjimas su advokatais, tačiau Taryba 2019 m. sausio 23 d. raštu paaiškino Įmonėms, kad susirašinėjimo su advokatu A. V. dokumentams advokato profesinės paslapties apsauga nebus taikoma. Nesutikdamas su 2019 m. sausio 23 d. raštu, pareiškėjas Tarybai pateikė 2019 m. vasario 1 d. skundą, kuriame prašė sprendimą panaikinti ir Įmonių susirašinėjimą su advokatu A. V., kur A. V. veikia kaip advokatas, laikyti advokato profesine paslaptimi, taikyti jam advokato profesinės paslapties apsaugą ir tokius duomenis pašalinti iš turimų laikmenų. Taryba Nutarimu pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodama, kad nėra pagrindo taikyti advokato profesinės paslapties apsaugos advokato A. V. ir Įmonių susirašinėjimui ar kitiems su jų tarpusavio bendravimu susijusiems dokumentams, nes advokato ryšiai su Įmonėmis ar padėtis Įmonėse riboja nepriklausomų teisinių konsultacijų (paslaugų) teikimą.
Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti advokato veiklos garantiją, t. y. draudimą viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Informacijai ir duomenims, patenkantiems į informacijos, kuri laikytina advokato profesine paslaptimi, apimtį, privalo būti taikoma advokato profesinės paslapties apsauga. Kadangi advokato A. V. su Įmonėmis nesieja darbo ir/ar jokie kitokio pobūdžio pavaldumo santykiai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo atsisakyti taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą ginčo informacijai ir duomenims.
Taryba, savo poziciją iš esmės grįsdama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimais konkrečiose bylose, šio teismo suformuotas taisykles be pagrindo aiškina plečiamai ir faktiškai nukrypsta nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos. Nepriklausomas advokatas apibūdinamas kaip advokatas, kurio su klientu nesieja darbo santykiai, o advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas aiškinamas atsižvelgiant į jo pavaldumą. Taryba Nutarime nenurodo jokių pagrįstų argumentų ir nepateikia įrodymų, dėl ko šiuo atveju advokatas A. V. laikomas priklausomu nuo Įmonių ir dėl to joms pavaldžiu. Nors A. V. priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų, jis dalyvauja Įmonių veikloje įgyvendindamas jam Įmonių akcijų suteikiamas teises, tačiau minėtos aplinkybės patvirtina tik A. V. sąsajas su Įmonėmis, tačiau jo pavaldumo ir priklausomumo neįrodo. Galiojantys teisės aktai nenumato draudimo advokatui būti juridinio asmens dalyviu, todėl juridinių asmenų akcijų turėjimas advokato A. V. atveju yra teisėtas. Juridinio asmens dalyvio teisių ir pareigų įgyvendinimas nesukuria priklausomumo, kaip pavaldumo, tokia apimtimi, kaip darbo santykiais susijusio darbuotojo priklausomumas nuo darbdavio. Todėl pavaldumo ar priklausomumo santykių tarp juridinio asmens ir jo dalyvio nėra, o A. V. padėtis Įmonėse nesukelia ribojimų naudotis profesiniu advokato nepriklausomumu.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad advokato profesinės paslapties apsaugos nagrinėjamu atveju yra prašoma tik tiems bendravimo su A. V. duomenims ir informacijai, kur A. V. veikia kaip advokatas. Nagrinėjamu atveju Įmonės su advokatu A. V. yra sudarę 2013 m. birželio 21 d. Sutartis dėl teisinės pagalbos, kurių pagrindu advokatas A. V. teikia bendrovėms teisines paslaugas ir atstovauja Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamose bylose. Minėtos paslaugos yra susijusios su konkrečių bylų, kuriose dalyvauja Įmonės, nagrinėjimu, teismo procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose ir pan. Šios paslaugos visiškai atitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtintą advokato teikiamų teisinių paslaugų sąvoką, taip pat patenka į advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos sąvoką, todėl jai taikytina advokato profesinės paslapties apsauga.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju advokato profesinės paslapties apsaugos užtikrinimas nėra savitikslis, tai yra vienas iš pagrindinių advokato veiklos principų. Atsisakymas taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą, remiantis tik pačios Tarybos samprotavimais ar prielaidomis, teisinius pagrindus aiškinant plečiamai ir subjektyviai remiantis vien tikėtina analogija, būtų suformuota ydinga praktika, paneigianti konfidencialumo ir kliento paslapties neatskleidimo reikalavimą iš esmės daugeliu atvejų, kai advokatas ir klientas yra vienaip ar kitaip susiję, net kai tokios sąsajos nesukuria jokio priklausomumo ar pavaldumo.
Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju apskritai nėra sprendžiamas A. V. advokato etikos pažeidimo, jo nusižengimo advokatūros ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms klausimas, todėl Tarybos samprotavimai dėl advokato pareigų tinkamo vykdymo ar galimo etikos reikalavimų pažeidimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Advokatų etikos kodekso reikalavimų tinkamo laikymosi kontrolė nėra priskirta Tarybos kompetencijai, todėl Taryba savo Nutarimo šiuo atveju negali grįsti nei, jos nuomone, neva galimu etikos reikalavimų pažeidimu, nei daryti tokių prielaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas Taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog Nutarime nurodytoje ESTT praktikoje ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra vienodos, tačiau faktinių aplinkybių skirtumai nelemia, kad ESTT šiais išaiškinimais neturėtų būti vadovaujamasi. Nagrinėjamoje byloje ir nurodytoje ESTT praktikoje ginčo esmė sutampa, t. y. sprendžiamas advokato profesinės paslapties apsaugos taikymo pagrįstumas ir advokato nepriklausomumo sąlyga. Todėl kriterijai, į kuriuos Europos Sąjungos teismai atsižvelgė ir vadovavosi minėtose bylose, taikytini ir šio atvejo faktinėms aplinkybėms. ESTT išvadą, kad įmonėje dirbantis advokatas nelaikytinas nepriklausomu, priėjo įvertinęs tai, ar advokatas yra struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme trečioji šalis santykiuose su konsultacijas gaunančia įmone, jo glaudžius ryšius su įmone, ekonominį priklausomumą ir suinteresuotumą įmonės veikla, galėjimą veiksmingai spręsti galimus konfliktus tarp savo profesinių pareigų ir kliento tikslų. Šie kriterijai gali būti taikomi ne tik vertinant darbo santykius tarp advokato ir kliento, tačiau ir kitokio pobūdžio ryšius tarp advokato ir kliento.
Vėlesnėse bylose ESTT detalizavo kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant vertinamas advokato nepriklausomumas. Advokato nepriklausomumo sąvoka apibrėžiama ne tik pozityviai, t. y. nurodant, kad jam taikomos profesinės drausmės taisyklės, bet ir negatyviai, - nurodant, kad toks advokatas negali būti saistomas darbo santykiais. ESTT vertindamas, ar darbo santykiais su įmone susijęs advokatas, gali būti laikomas nepriklausomu, atsižvelgė į tokius aspektus: ar nustatytomis aplinkybėmis įmonės advokatui yra sunkiau nei išorės advokatui veiksmingai spręsti galimus konfliktus tarp savo profesinių pareigų ir kliento tikslų; kokiomis garantijomis vidaus advokatas naudojasi dirbdamas pagal savo profesiją (profesinis statusas); padėtį, kuri dėl savo paties pobūdžio neleidžia vidaus advokatui nepaisyti darbdavio komercinių strategijų ir todėl daro poveikį jo galimybėms nepriklausomai vykdyti profesines užduotis; ekonominę priklausomybę, įskaitant glaudžius ryšius su darbdaviu, asmeninis tapatinimas. Todėl darbo santykių buvimas ir pavaldumas nėra vienintelės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos sprendžiant advokato nepriklausomumo klausimą. Nepriklausomumo reikalavimas gali būti neužtikrinamas ne tik tuo atveju, kai advokatas yra pavaldus įmonei, nes yra susijęs su ja darbo santykiais, tačiau ir kitais atvejais, kai jo ryšiai su įmone ar padėtis įmonėje riboja nepriklausomų teisinių konsultacijų (paslaugų) teikimą. Darbo santykiai yra tik vienas iš aspektų, kuris gali būti reikšmingas vertinant advokato profesinės paslapties taikymo poreikį. Todėl priešingai nei teigia pareiškėja, savaime pavaldumo nebuvimas (darbo santykių neturėjimas) nereiškia, jog advokatas laikytinas nepriklausomu ir bet kokiai jo komunikacijai su Įmonėmis, kuriose jis turi reikšmingą kiekį akcijų ir jomis naudojasi, taikoma advokato profesinės paslapties apsauga. ESTT, spręsdamas advokato nepriklausomumo klausimą, įvertino daugelį aspektų, į kuriuos nagrinėdama šią situaciją atsižvelgė ir Taryba, todėl nėra pagrindo teigti, kad ESTT praktiką dėl advokato profesinės apsaugos aiškino plečiamai.
Atsakovas akcentavo, kad advokatui priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų: advokatas turi 5 paprastąsias vardines UAB „Transeco“ akcijas, kai šios įmonės įstatinis kapitalas iš viso padalytas į 10 paprastųjų vardinių akcijų bei 25 paprastąsias UAB „AV investicija“ akcijas, kai šios įmonės įstatinis kapitalas padalytas į 75 paprastąsias vardines akcijas, iš kurių dar 25 paprastąsias akcijas turi UAB „Transeco“ (taigi advokatas UAB „AV investicija“ veikloje dalyvauja tiek tiesiogiai, tiek per UAB „Transeco“). Be to, advokatas dalyvauja Įmonių veikloje įgyvendindamas jam įmonių akcijų suteikiamas teises, t. y. balsuodamas akcininkų susirinkimuose.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti advokato profesinės paslapties apsaugos Įmonių ir advokato susirašinėjimui ar kitiems su jų bendravimu susijusiems dokumentams, nes turėdamas tokį kiekį akcijų, advokatas gali priimti svarbius sprendimus dėl įmonių ūkinės komercinės veiklos ir formuoti įmonių ūkinę komercinę strategiją. Advokatas, turėdamas reikšmingą kiekį Įmonių akcijų ir dalyvaudamas Įmonių veikloje, palaiko glaudžius ryšius su Įmonėmis, t. y. turi tiek finansinį, tiek asmeninį suinteresuotumą Įmonių ūkine veikla, kas neabejotinai daro poveikį Advokato galimybėms Įmonių atžvilgiu nepriklausomai vykdyti savo, kaip advokato, profesines užduotis. Todėl šiuo atveju, suteikus advokato profesinės paslapties apsaugą, Taryba apribojama veiksmingai atlikti tyrimus, surinkti reikalingus įrodymus, o ūkio subjektai turi galimybę nuslėpti Tarybos tyrimams reikalingą informaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog teisės aktai nedraudžia advokatui turėti akcijų, būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu, teikti kitas paslaugas ir vykdyti veiklą, nereiškia, kad tokios veiklos vykdymas neturi įtakos advokato nepriklausomumui. Taryba Nutarime neteigia, kad advokatas šiuo atveju pažeidė etikos normas, tačiau minėtas reglamentavimas patvirtina, jog, nors teisės aktai leidžia vykdyti keletą veiklų, tačiau tai nereiškia, kad jų vykdymas negali sukelti interesų konflikto ar paveikti advokato nepriklausomumo. Todėl tai, kad reikšmingo kiekio įmonių akcijų turėjimas ir naudojimasis jomis nėra draudžiamas įstatymo, nepatvirtina, jog tų įmonių atžvilgiu advokatas savaime laikomas nepriklausomu ir tokia padėtis neturi įtakos kitoms jo teisėms ir pareigoms, t. y. nepriklausomumui. Taryba neteigia, kad visais atvejais įmonės akcijų turėjimas lemia, jog advokato ir tos įmonės bendravimui netaikoma advokato profesinės paslapties apsauga, tačiau šiuo atveju advokatui priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų ir advokatas naudojosi jam akcijų suteikiamomis teisėmis, t. y. balsuodavo akcininkų susirinkimuose.
Taryba dėl argumentų, kad pareiškėjas prašė taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą tik tiems bendravimo su įmonėmis duomenims ir informacijai, kurioje A. V. veikia kaip advokatas, o ne visam susirašinėjimui su Įmonėmis, pažymėjo, jog nėra pagrindo skirstyti advokato susirašinėjimo ar kitų bendravimo su Įmone dokumentų. Advokatas Įmonių veiklos atžvilgiu nelaikytinas nepriklausomu ir bet kurioje jų veiklos srityje dalyvauja ne kaip nešališkas teisines konsultacijas (paslaugas) teikiantis advokatas, o savo akcijų suteikiamas teises įgyvendinantis, su Įmonėmis (asmeniškai ir finansiškai) susijęs ir jų Įmonių ūkinėje komercinėje veikloje dalyvaujantis asmuo. Nors pareiškėjas pateikė teisinių paslaugų sutartis su A. V. ir nurodė bylas, kuriose jis atstovauja Įmones, tačiau advokatas kartu turi reikšmingą kiekį akcijų Įmonėse, įgyvendina akcijų suteiktas teises, todėl dalyvauja Įmonių veikloje ne kaip advokatas.
Nėra pagrindo teigti, kad Taryba suformuos ydingą praktiką ir advokato profesinės paslapties apsaugos netaikys daugeliu kitų atvejų. Taryba sprendimą netaikyti advokato profesinės paslapties apsaugos priėmė konkrečiomis šios situacijos aplinkybėmis, taikydama Advokatūros įstatyme ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Priešinga situacija, kai advokato profesinės paslapties apsauga būtų taikoma tikrinamų įmonių veikloje dalyvaujančių asmenų, įskaitant advokatą, dokumentams, reikštų nepagrįstą advokato profesinės paslapties apsaugos išplėtimą ir neigiamai paveiktų teisę gauti konkurencijos teisės pažeidimų tyrimams reikalingus dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai teismo posėdyje skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Taryba 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 1S-71 (2018) pradėjo tyrimą dėl UAB „Toksika“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams. Taryba 2018 m. liepos 24 d. Įmonių naudojamose patalpose, esančiose (duomenys nesklebtini), atliko patikrinimą, šio patikrinimo metu iš Įmonių paėmė dokumentų kopijas bei kompiuterių elektroninių duomenų kopijas. Patikrinimo metu dalyvavę asmenys ir paimti dokumentai bei duomenys užfiksuoti Tarybos 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo protokole. Patikrinimo metu surašytame 2018 m. liepos 24 d. paėmimo protokole užfiksuota, kad poėmio medžiagoje yra advokato profesinę paslaptį sudarančių dokumentų. Galimai advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija nurodytas susirašinėjimas su advokatais.
Taryba 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (2.1-34)6V-2086 kreipėsi į UAB „AV investicija“ su prašymu tiksliai nurodyti, kokia informacija turėtų būti laikoma advokato profesinės paslapties saugoma informacija pagal pateiktą formą, taip pat prašė nurodyti bendrą preliminarų šalintinos informacijos kiekį.
UAB „AV investicija“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. S-49 informavo Tarybą, kad visi dokumentai, įskaitant ir susirašinėjimą su 2018 m. liepos 24 d. paėmimo protokole nurodytais advokatais, yra advokato profesinės paslapties saugoma informacija.
Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (2.1-34)6V-2392 kreipėsi į pareiškėją UAB „AV investicija“, nurodydama, kad: Taryba neturi pagrindo visiems poėmio dokumentams taikyti advokato profesinės paslapties apsaugos, nes pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį, advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo turinys; jeigu ūkio subjektas (ūkio subjekto vadovas, darbuotojas ar kitas atstovas) teigia, kad patikrinimo metu paimti dokumentai (susirašinėjimas) sudaro advokato profesinę paslaptį, jis turi pagrįsti šį teiginį; tam, kad advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija būtų pašalinta iš poėmio medžiagos, UAB „AV investicija“ tokio pobūdžio informaciją tiksliai identifikuoti, t. y. nurodyti kriterijus, kurių pagrindu tokia informacija gali būti identifikuota, pavyzdžiui, nurodyti raktažodžius, konkrečius dokumentų pavadinimus, konkrečius elektroninių laiškų pašto dėžučių adresus ir pan., kurių pagrindu Taryba galėtų įvertinti, ar prašoma pašalinti informacija gali sudaryti advokato profesinę paslaptį; identifikavus konkrečius duomenis, Tarybos pareigūnai pašalins nurodytą informaciją iš turimų laikmenų, tuo tarpu neidentifikavus advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos ir nepatikslinus 2018 m. liepos 24 d. paėmimo protokole nurodytų advokatų duomenų bei kriterijų, pagal kuriuos Taryba galėtų atrinkti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją iš poėmio medžiagos, Taryba laikys, jog poėmio medžiagoje nėra advokato profesinės paslapties saugomos informacijos.
Pareiškėjas kreipėsi į Tarybą 2018 m. spalio 1 d. raštu Nr. S-56, kuriame nurodė, kad pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato padėjėjas turi visas šiame Įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Visa 2018 m. liepos 24 d. paėmimo protokole nurodyta susirašinėjimo su advokatais (ir advokato padėjėjais) informacija privalo būti pašalinta iš Tarybos turimų laikmenų, suteikiant galimybę tiesiogiai patikrinti asmenų kontaktinius duomenis bei įsitikinti, kad minėti asmenys yra advokatai.
Taryba 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. (2.1-34)6V-2664 paaiškino pareiškėjui, kad vadovaujantis ESTT praktika profesinės paslapties apsauga yra taikoma tiems dokumentams, kuriuos parengė nepriklausomi advokatai. Būdamas vienas iš pagrindinių UAB „AV investicija“ ir UAB „Transeco“ akcininkų advokatas A. V. nėra nepriklausomas, nešališkas ir struktūriškai nesusijęs su minėtomis bendrovėmis, informavo, kad susirašinėjimui su advokatu A. V. advokato profesinės paslapties apsauga nebus taikoma.
Pareiškėjas kreipėsi į Tarybą 2018 m. spalio 30 d. raštu, kuriame nurodė, kad advokato A. V. santykiai su Įmonėmis yra dvejopo pobūdžio, viena vertus, jis, kaip akcininkas, dalyvauja Įmonių veikloje, kita vertus, jis atstovauja Įmones teisiniuose santykiuose kaip advokatas, veda bylas teisme. Todėl šiems santykiams, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi, turi būti taikoma advokato profesinės paslapties apsauga. Taip pat prašė panaikinti Tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros skyriaus sprendimą Įmonių susirašinėjimui su advokatu A. V. netaikyti advokato profesinės paslapties apsaugos.
Taryba 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1S-150(2018) „Dėl UAB „AV Investicija“ 2018 m. lapkričio 2 d. skundo“ tenkino UAB „AV investicija“ 2018 m. lapkričio 2 d. skundą ir įpareigojo Tarybos įgaliotus pareigūnus iš naujo įvertinti advokato profesinės paslapties apsaugos taikymą susirašinėjimui su advokatu, o UAB „AV investicija“ pateikti vertinimui reikalingą informaciją.
Taryba 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (2.1-34)6V-2886 kreipėsi į Įmones, prašydama ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 10 d. pateikti duomenis, kurie leistų įsitikinti, jog susirašinėjimas ar kiti dokumentai atitinka Advokatūros įstatyme numatytos advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos suteikimo sąlygas.
Pareiškėjas kreipėsi į Tarybą 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. S-74, kuriame nurodė, kad pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo turinys. Įmonės su advokatu A. V. yra sudariusios 2013 m. birželio 21 d. Sutartis dėl teisinės pagalbos, kurių pagrindu advokatas A. V. teikia bendrovėms teisines paslaugas. Advokatas A. V. atstovauja bendrovėms Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamose bylose pagal kiekvienoje byloje pasirašytas ir teismams pateiktas atstovavimo sutartis. Minėtos paslaugos yra susijusios su konkrečių bylų, kuriose dalyvauja bendrovės, nagrinėjimu, teismo procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose ir pan., todėl šios paslaugos atitinka Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą advokato teikiamų teisinių paslaugų sąvoką, taip pat patenka į Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje numatytos advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos sąvoką, todėl jai taikytina advokato profesinės paslapties apsauga.
Taryba 2019 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (2.1.-34)6V-158 „Dėl advokato profesinės paslapties apsaugos taikymo“, įvertinusi Advokatūros įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus advokato ir kliento tarpusavio ryšiams – reikalavimus advokato nepriklausomumui, reikšmingą advokato A. V. turimų Įmonių akcijų skaičių bei aplinkybę, kad advokatas A. V. įgyvendina jam Įmonių akcijų suteikiamas teises, padarė išvadą, kad advokatas A. V. negali būti laikytinas nepriklausomu Įmonių atžvilgiu.
Pareiškėjas UAB „AV investicija“ 2019 m. vasario 1 d. pateikė skundą dėl atsisakymo taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą.
Taryba 2019 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą Nr. IS-16(2019) „Dėl UAB „AV Investicija“ 2019 m. vasario 1 d. skundo“, kuriuo nusprendė UAB „AV Investicija“ skundo netenkinti. Taryba ginčijamu 2019 m. vasario 11 d. nutarimu konstatavo, kad nors ESTT advokato nepriklausomumo klausimą nagrinėjo bylose, kuriose advokatas dirbo įmonėje, kuriai teikė teisines paslaugas, vis dėlto tai nereiškia, jog minėti kriterijai ir nepriklausomumo reikalavimas neturėtų būti taikomas kitais atvejais, kai vertinama, ar yra pagrindas taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą. Nepriklausomumo reikalavimas gali būti neužtikrinamas ne tik tuo atveju, kai advokatas yra pavaldus įmonei, nes yra susijęs su ja darbo santykiais, tačiau ir kitais atvejais, kai jo ryšiai su įmone ar padėtis įmonėje riboja nepriklausomų teisinių konsultacijų (paslaugų) teikimą. A. V. ne tik teikia Įmonėms teisines konsultacijas (paslaugas), tačiau jam priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų ir jis dalyvauja Įmonių veikloje įgyvendindamas jam Įmonių akcijų suteikiamas teises, t. y. balsuodamas akcininkų susirinkimuose. Aplinkybė, kad advokatas turi Advokatūros įstatyme numatytą advokato statusą ir jo veikla reglamentuojama Advokatūros įstatymo, nereiškia, jog jo susirašinėjimui ar kitiems bendravimo su Įmonėmis, kurių veikloje jis dalyvauja ne vien kaip teisinių konsultacijų (paslaugų) teikėjas, dokumentams turėtų būti taikoma advokato profesinė paslaptis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (toliau – Advokatūros įstatymas) ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau – Konkurencijos įstatymas).
Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad vienas pagrindinių advokatų veiklos principų yra advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas, lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas. Advokatūros įstatymo 39 straipsnis įtvirtina pareigą advokatams laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, kurie taip pat numato, kad atlikdamas profesines pareigas, advokatas turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios įtakos, ypač tos, kuri gali kilti dėl asmeninių interesų ar išorinio poveikio. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalis numato, kad draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis leidžia advokatui būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. kovo 20 d. buvo UAB „AV Investicija“ akcininkas. Nuo 2016 m. birželio 3 d. UAB „AV Investicija“ akcininkė yra UAB „Transeco“, registruota (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso 75 vardinės paprastosios akcijos. A. V. priklauso 5 UAB „Transeco“ vardinės paprastosios akcijos. UAB „Transeco“ vadove 2013 m. birželio 12 d. paskirta A. J., kuri nuo 2013 m. vasario 12 d. yra ir UAB „AV Investicija“ direktorė.
Remiantis bylos duomenimis A. V. yra susijęs tiek su UAB „AV Investicija“, tiek su UAB „Transeco“ veikla (A. V. nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. kovo 20 d. buvo UAB „AV Investicija“ akcininkas).
Konkurencijos įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis (Konkurencijos įstatymo 2 straipsnis).
Taryba tyrimą, kurio metu buvo paimti advokato profesinę paslaptį sudarantys dokumentai, pradėjo dėl draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi (Konkurencijos 7 straipsnio redakcija galiojusi tyrimo pradėjimo metu).
Konkurencijos įstatymo tikslas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnis). Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 1982 m. gegužės 18 d. sprendime AM & S prieš Komisiją konstatuota, kad profesinės paslapties apsauga, suteikiama tik jei advokatas yra nepriklausomas, t. y. nesusijęs su savo klientu darbo santykiais. Šis su nepriklausomo advokato pareigomis ir statusu susijęs reikalavimas taikomas patarėjui teisės klausimais, su kuriuo vyksta susirašinėjimas, kuriam gali būti taikoma apsauga, grindžiamas advokato, kaip asmens, bendradarbiaujančio teismams vykdant teisingumą ir privalančio visiškai nepriklausomai ir vadovaujantis svarbiausiais teisingumo vykdymo interesais teikti tokią teisinę pagalbą, kurios reikia klientui, funkcijos samprata (sprendimo 24 punktas). Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendime sujungtose bylose Nr. T-125/03 ir T-253/03, Akzo Nobel Chemicals Ltd and Akcros Chemicals Ltd v Europos Komisija, išaiškino, kad Teisingumo Teismas sprendime AM & S apibrėžė nepriklausomo advokato sąvoką negatyviai, nurodęs, kad toks advokatas neturi būti saistomas darbo santykiais su savo klientu, o ne pozityviai, t. y. remiantis įrašymu į advokatų sąrašą ar tuo, kad jam taikomos profesinės drausmės ir etikos normos. Taigi, Teisingumo Teismas nustatė kriterijų, kad teisinės konsultacijos turi būti teikiamos „visiškai nepriklausomai“, ir nurodė, kad taip yra, kai teisines konsultacijas teikia advokatas, kuris struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme yra trečioji šalis santykiuose su tokias konsultacijas gaunančia įmone (sprendimo 168 punktas). ESTT 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendime byloje Nr. C 550/07 P, Akzo Nobel Chemicals Ltd,Akcros Chemicals Ltd v Europos Komisija išaiškinta, kad nepriklausomumo reikalavimas reiškia, kad jokie darbo santykiai negali sieti advokato ir jo kliento ir kad apsauga pagal konfidencialumo principą netaikoma įmonės ar grupės susirašinėjimui su vidaus advokatais (sprendimo 44punktas). Įmonės advokatas, nors ir įrašytas į advokatų sąrašą ir privalantis laikytis šiai profesijai taikomų taisyklių, yra ne taip nepriklausomas nuo darbdavio kaip advokatų kontoroje dirbantis advokatas nuo savo klientų. Tokiomis aplinkybėmis įmonės advokatui yra sunkiau nei išorės advokatui veiksmingai spręsti galimus konfliktus tarp savo profesinių pareigų ir kliento tikslų (sprendimo 45 punktas).
Akcininkų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, kiti įstatymai, taip pat ir bendrovės įstatai ( Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės, bei pareigos lemia, kad akcininkai yra suinteresuoti bendrovės, kurios akcininkai jie yra, veikla, apimančią ne tik bendrovės valdymą, bet ir bendrovės santykius su kitais asmenimis, o taip pat ir valstybės institucijomis.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 7 dalį kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis. Taigi, advokatas, turintis bendrovės akcijų, ir atstovaudamas bendrovę, palaiko santykius su bendrove ir kitais asmenimis, ne tik kaip bendrovės atstovas, bet iš esmės ir kaip akcininkas, kuris yra suinteresuotas gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) ar kitomis turtinėmis ir neturtinėmis akcininkų teisėmis bei pareigomis.
Teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje pareiškėjo ir advokato santykiai negali būti laikomi besąlygiškai nepriklausomais. Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendime sujungtose bylose Nr. T-125/03 ir T-253/03, Akzo Nobel Chemicals Ltd and Akcros Chemicals Ltd v Europos Komisija, išaiškino, kad teisinės konsultacijos turi būti teikiamos „visiškai nepriklausomai“, ir nurodė, kad taip yra, kai teisines konsultacijas teikia advokatas, kuris struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme yra trečioji šalis santykiuose su tokias konsultacijas gaunančia įmone. Šiuo atveju advokatas negali būti laikomas struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme trečiąja šalimi santykiuose su tokias konsultacijas gaunančiu pareiškėju. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad advokatas nagrinėjamu atveju veikė „visiškai nepriklausomai”.
Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisinė garantija nėra absoliuti ir gali būti ribojama, kai tai yra teisėta ir būtinai reikalinga demokratinėje visuomenėje.
Kaip jau buvo nurodyta, Taryba tyrimą, kurio metu buvo paimti advokato profesinę paslaptį sudarantys dokumentai, pradėjo vadovaudamasi Konkurencijos įstatymu, reglamentuojančiu konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustatančiu šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.
Teismas, atsižvelgdamas į pradėto tyrimo pobūdį, daro išvadą, kad šiuo atveju Taryba, apribodama Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinę garantiją, siekia saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje, įtvirtintą Konkurencijos įstatymo 1 straipsnyje.
Veiksmus, kurių metu buvo paimti advokato profesinę paslaptį sudarantys dokumentai, atliko Tarybos įgalioti pareigūnai, gavę Vilniaus apygardos administracinio teismo sutikimą (Konkurencijos įstatymo 25 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Taryba, apribodama Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinę garantiją, veikė teisėtai, ir toks apribojimas, atsižvelgiant į tyrimo pobūdį ir advokato atstovavimo pareiškėjui aplinkybes, yra būtinas ir reikalingas demokratinėje visuomenėje. Tarybos pritaikyta poveikio priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui pasiekti.
Teismas nevertina Tarybos paimtų advokato profesinę paslaptį sudarančių dokumentų turinio, nes pats šių dokumentų turinys nėra šio ginčo dalykas.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Tarybos 2019 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 1S-16 (2019) yra teisėtas ir pagrįstas. Įpareigoti Tarybą UAB „AV investicija“ ir UAB „Transeco“ susirašinėjimą su advokatu A. V., kur A. V. veikia kaip advokatas, laikyti advokato profesine paslaptimi, taikyti jam advokato profesinės paslapties apsaugą ir tokius duomenis pašalinti iš turimų laikmenų, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.