Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 93-516 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 8 m. laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 8 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 16 d.Komisijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 93-516 priimtas sprendimas netaikyti R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. S. skundą dėl Komisijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 93-516 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis R. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir prašo priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Skunde nuteistasis nurodo, kad pataisos namuose jis baustas keturis kartus, tačiau paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, todėl negali būti laikomos pakankamu ir esminiu pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas 7 kartus, po paskutinio paskatinimo vidaus tvarkos taisyklių nebuvo pažeidęs. R. S. skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nesivadovavo ir nukrypo nuo teismų praktikos lygtinio paleidimo ir nuteistojo pokyčių vertinimo aspektu, t. y. neatsižvelgė į tai, kad vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis jos leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikykis įstatymų ir nebenusikals. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija vertino, kad jis bausmės atlikimo laikotarpiu, laikėsi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, jų nepažeidė, įsidarbino, savo pastangomis dengia civilinį ieškinį, tai yra įvykdė socialinės reabilitacijos plane nustatytas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Nuteistasis taip pat skunde pažymi, kad Komisija motyvuodama tik ankstesniais teisės pažeidimais, nusprendė, kad jis nevykdys, probuojamojo pareigų ir išvadą subjektyviai šališkai patvirtino ir teismas.Nuteistasis skunde pabrėžia, kad nei BVK 157 straipsnio 1 dalyje, nei BPK 360 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad spendžiant klausimą, dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti išimtinai tik į nuteistojo kriminogeninius veiksnius, kurie šiuo atveju yra statiniai. Skunde nurodoma, kad aplinkybės, susiję su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas - šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę. R. S. nuomone, apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismas pripažino, kad jis koreguoja savo elgesį teigiama linkme, tačiau nekonstatavo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, kas sudaro materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Baudžiamasis įstatymas jokiu būdu negali būti traktuojamas plečiamai, tuo sunkinant nuteistojo padėtį. Toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka nustatytų principų, lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose, įgyvendinant Lietuvos įstatymus ir Europos Sąjungos direktyvas, kuriomis remiantis lygtinį paleidimą (probaciją) netikslinga taikyti. R. S. skunde rašo, kad nuteistasis, įkalintas ilgiems nelaisvės metams, neturintis paskato koreguoti savo elgesį teigiama linkme, socialiai reabilituotis, patiria ne tik suvaržymus, tačiau ir neigiamus įkalinimo veiksnius, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu skirta bausmė ir BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai ne visada pasiekiami net atlikus visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Dėl šių aplinkybių yra ne kartą pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nuteistasis skunde daro išvadą, kad Komisija nutarime, tiek Teismas nutartyje atmesdamas jo skundą, nepagrįstai neatsižvelgė į žemą nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, nuobaudų nebuvimą, dažnus paskatinimus ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes.Nuteistojo R. S. skundas atmetamasLietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 37 balai. Taigi, R. S. formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo - dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių nuobaudų, dirba, dengia civilinį ieškinį, mokėsi. Apygardos teismas pažymi, kad stebima pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencija. Šios aplinkybės, teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį ir jo korekciją bausmės atlikimo metu, tačiau apygardos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, skundo argumentus, konstatuoja, kad nuteistasis vis dar turi koreguoti savo elgesį ir daryti pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. S. 2017 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi perkeltas iš Alytaus pataisos namų į atvirąją koloniją, tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą ir tai rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija buvo įvertinta perkeliant jį atvirąją koloniją. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir nekelianti abejonių. Pažymėtina, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau baustas 6 kartus, o vienas pažeidimas itin šiurkštus – pataisos namuose baustas už psichiką veikiančių medžiagų (marihuanos) vartojimą. Nors R. S. skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino kriminogeninius veiksnius, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie veiksniai turi būti įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantis tikimybę R. S. pakartotinai nusikalsti, yra ankstesni teisės pažeidimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodoma statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, kuri sudaro 20 balų ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau, kaip minėta, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir, aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis turėtų mažinti dinaminius rizikos balus.Taip pat pažymėtina, kad priešingai nei nurodo nuteistasis savo skunde, apylinkės teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, nes kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant ar nuteistajam yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vadovaujantis nuteistojo elgesį apibūdinančiais duomenimis. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, o lygtinis paleidimas galimas tik nuteistajam padarius akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, vykdant Komisijos rekomendacijas, koreguojant savo elgesį teigiama linkme, mažinant dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.