- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- I-8967-815/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03374-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- S. A. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas S. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) ir patikslintu skundu (b. l. 28–32) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka), prašydamas:
1.1. teismui nusprendus, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir pensija) nepriemokos išmokėjimo paduoti, vertinti, kad terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių ir terminą atnaujinti;
1.2. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2014 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5366 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakymo nagrinėti prašymą“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-5366);
1.3. panaikinti Fondo valdybos 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4359 „Dėl 2014-03-28 prašymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-)4359);
1.4. panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2014 m. vasario 7 d. raštą Nr. (10.1) SI-8020 „Dėl senatvės pensijos mokėjimo 2010–2011 metais“ (toliau – ir raštas Nr. (10.1) SI-8020);
1.5. priteisti iš atsakovų sumažintos ir neišmokėtos pensijos dalį – 17 299,69 Lt.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad suprasdamas sunkią valstybės finansine padėtį sutinka, jog neišmokėta pensijos dalis gali būti išmokėta dalimis per 1 m. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl 3 m. apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios datos, nes realiai pensininkai nuo šios datos įgijo teisę ginti savo pažeistas teises.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai.
2.2. Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas remiasi Konstitucijos 23, 52 straipsniais, Konstitucinio Teismo praktika (2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2013 m. vasario 22 d. nutarimai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje e Nr. A552-519/2013)).
2.3. Žiniasklaidoje buvo informuojama apie Laikinąjį įstatymą, kurio pagrindu bus sumažinamos pensijos, tačiau nepagrįsta ir neteisinga reikalauti, kad pareiškėjas pensijos gavimo dieną būtų sužinojęs apie jos sumažinimą. Pareiškėjas neviršijo protingo termino, per kuri atsakingas asmuo būtų galėjęs sužinoti apie teisių pažeidimą. Pensija pareiškėjui pervedama š banko sąskaitą: pensija už 2010 m. sausio mėn. pervesta 2010 m. sausio mėn.; iki 2014 m. gegužės mėn. pabaigos jokios pinigų pervedimo operacijos nevykdytos, todėl iki tol pareiškėjas nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad jam už 2010 m. mėn. sumokėta sumažinta pensija. Pareiškėjas į VSDFV pensijų skyrių su prašymu dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi 2014 m. sausio mėn. pradžioje, t. y. nepraėjus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 m. terminui.
2.4. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas, kaip ir kiti pensininkai, kaip ir didelė dalis Lietuvos Respublikos piliečių, nėra pakankamai teisiškai išprusęs, kad galėtų teisiškai vertinti teisės aktus, todėl tai turėtų būti pakankamas pagrindas traktuoti, kad pareiškėjas termino prašymui paduoti nepraleido; teismas nusprendus, kad terminas praleistas, vertintina, kad terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą institucijai pateikė 2014 m. sausio 17 d., t. y. praėjus tik 2 savaitėms po 2013 m. gruodžio 30 d., terminas atnaujintinas.
Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjo šeimos finansinė padėtis sunki: šeima augina 2 dukras, viena yra abiturientė ir būsima studentė, kita studijuoja, neturėdamas pakankamai pajamų šeimai išlaikyti, būdamas garbaus amžiaus (71 m.) pareiškėjas dirba nuolatinį ir sunkų darbą SĮ „Kretingos komunalinis ūkis“, nors galėtų ramiai gyventi pensininko gyvenimą, kurį per ilgą darbo stažą užsitarnavo, be to, pareiškėjas yra neįgalus. Nuolatinis darbas, buities rūpesčiai ir rūpinimasis šeimos gerove sudarė prielaidas, kurios turėjo įtakos tam, kad pareiškėjas turi kreiptis į teismą, kad apgintų savo prigimtinę teisę gauti tai, kas jo rankomis ir protu uždirbta.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 10 d. prašyme, be kita ko, nurodė, kad yra neįgalus (neterminuotam laikui), amputuota didžioji dalis dešinės plaštakos, kad visiškai išlaiko dvi dukras studentes, kurių mokslas mokamas, ir prašė skundą tenkinti (b. l. 84).
II
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Fondo valdyba, įvertinusi pareiškėjo argumentus, pagrįstai paliko nenagrinėtą jo 2014 m. kovo 28 d. prašymą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 39–45).
1. Pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), o 2010 m.–2011 m. – ir Laikinuoju įstatymu.
2. Pareiškėjui nuo 2006 m. sausio 12 d. buvo paskirta 883,99 Lt dydžio per mėnesį pensija, kuri pagal pareiškėjo vėlesnius prašymus buvo paskiriama iš naujo (paskutinį kartą – nuo 2011 m. gruodžio 21 d. paskirta 1 646,42 Lt dydžio per mėnesį pensija) Nuo 2010 m. sausio 1 d. pensijos, kurių dydis viršijo 650 Lt, t. y. ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, buvo perskaičiuojamos ir mokamos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį (asmenims, neturintiems draudžiamųjų pajamų ir/ar nedirbantiems savarankiškai) ir 8 straipsnį (asmenims, po pensijos paskyrimo draustiems / draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu). Pareiškėjo pensijos dydis 2010 m.–2011 m. viršijo minėtą 650 Lt dydį, todėl pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį pensija perskaičiuota dar kartą, nes pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų.
3. Pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo ne viso dydžio pensija mokėta pagal tuo metu galiojusš ir privalomą vykdyti Laikinąjį įstatymą; po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo pareiškėjui mokant pensiją netaikomos Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, nes nuo 2012 m. sausio 1 d. pensijoms Laikinasis įstatymas nebetaikomas. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamas šio akto nekonstitucingumu, taigi, tiek Fondo valdyba, tiek jos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi teisės normomis, kurios vėliau įsigaliojusiame Konstitucinio Teismo nutarime pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka (LVAT administracinė byla Nr. A502-1182/2013).
4. Remiantis Konstitucinio Teismo, 2014 m. kovo 7 d. nutarimu, sprendimus dėl per krizę sumažintų pensijų kompensavimo turi priimti Seimas, nustatyti kompensacijų mokėjimo pradžią ir laikotarpį, atsižvelgiant į valstybės turimus įsipareigojimus ir išgales.
Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme nustatė, be kita ko, senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Minėto įstatymo 6 straipsnyje Vyriausybei pasiūlyta svarstant 2016 ir (ar) vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir 2016 ir (ar) vėlesnių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą įvertinti galimybę nustatyti kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems, be kita ko, senatvės pensijos buvo sumažintos, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, ir, jeigu yra galimybė, parengti ir pateikti Seimui praradimų, atsiradusių dėl, be kita ko, senatvės pensijų sumažinimo, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, kompensavimą nustatančio įstatymo projektą.
Motyvuojamoji dalis
5. Pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Pensijų įstatymu ir Nuostatais, o Fondo valdyba, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai, o 2 dalis nustatė, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui.
Remiantis LVAT 2013 m. spalio 9 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. AS438-818/2013, Nr. AS602-716/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, Pensijų įstatymo 45 straipsnis ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, skundžiant šiuos sprendimus Fondo valdybai. Įstatymuose nustatyti apskundimo terminai įpareigoja teisinės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymuose saugomų interesų pažeidimus; savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiaujant, laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių subtilumą, ir teisinio saugumo principo įtvirtintos tvarkos, o apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų teisę ne tik jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą; pasibaigus terminui, teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010).
6. Pareiškėjas patikslintam skunde prašo, be kita ko, teismas nusprendus, kad skundo padavimo terminas praleistas, terminą atnaujinti kaip praleistą dėl pateisinamų priežasčių. Remiantis LVAT praktika, tais atvejais, kai asmuo skundžia kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma / turėjo tapti žinoma tą mėnesį, kai neišmokėta tam tikra pensijos dalis; pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A552-519/2013, Nr. A444-2232/2013). Pareiškėjui pirmoji sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti gavęs pirmąją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją. Pareiškėjas, 2014 m. kovo 28 d. pateikdamas prašymą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo Fondo valdybai, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2012 m. gruodžio 31 d., nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą. Pareiškėjo teiginys, kad prašymą institucijai pateikė 2014 m. sausio 17 d., t. y. praėjus tik 2 savaitėms po 2013 m. gruodžio 30 d., neatitinka tikrovės, kadangi 2014 m. sausio 17 d. prašyme pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyriaus prašė tik išduoti pažymą apie išskaičiuotą pensijos dalį ir nurodyti, už kokį laikotarpį ir kokia suma nebuvo išmokėta. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. vasario 7 d. rašte Nr. (10.1) SI-8020 pateikė prašomą informaciją. Pareiškėjas prašymą dėl 17 299,69 Lt pensijos dalies išmokėjimo Fondo valdybai pateikė tik 2014 m. kovo 28 d., t. y. praleidęs nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą, skaičiuojamą nuo 2010 m. sausio mėn.
7. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 34 straipsniu, įstatymų leidėjas nepateikia aplinkybių sąrašo, dėl kurių terminas gali būti atnaujintas. Visuomenėje vykstant daug pokyčių, dėl ko keičiasi įstatymai ir teisinis reguliavimas, įstatymų leidėjas negali nustatyti visų aplinkybių, dėl kurių terminai gali būti praleidžiami. Teismų praktikoje svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujinamas praleistas terminas, dažniausiai pripažįstama prašymą padavusio asmens liga, laikinas išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos, įvairios stichinės nelaimės, suklydimas ir panašios aplinkybės.
III
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad sprendimas Nr. (6.5) I-4359 ir sprendimas Nr. (6.5) I-5366 yra teisėti ir pagrįsti, prašo bylą dėl reikalavimo atnaujinti skundo padavimo terminą nutraukti, likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 61–64).
1. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai; šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui.
2. Pareiškėjas su 2014 m. kovo 28 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas išmokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą pensijos dalį. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažinta pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi, sprendimas dėl pareiškėjo pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą buvo priimtas 2010 m. sausio mėn. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Klaipėdos skyriaus Kretingos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėn.
3. Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad Skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinąjį įstatymą pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 m. sausio mėn., ir apie tai, kad mokama ne visa paskirta pensija, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., nustatė, kad, kreipdamasis į Fondo valdybą su 2014 m. kovo 28 d. prašymu, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 m. terminą; dėl šios priežasties Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-4359, vadovaudamasi Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, pasiūlė pareiškėjui iki 2014 m. birželio 5 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad pateikus įrodymus, prašymo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo.
Pareiškėjas pateikė 2014 m. gegužės 29 d. prašymą, kuriame prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir išmokėti sumažintą pensijos dalį. Fondo valdyba 2014 m. birželio 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-5366 atsisakė atnaujinti praleistą terminą Skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) apskųsti ir atsisakė nagrinėti iš esmės pareiškėjo 2014 m. kovo 28 d. bei 2014 m. gegužės 29 d. prašymus tiek, kiek juose prašė išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, nes 2014 m. gegužės 29 d. prašyme pareiškėjas nepateikė pakankamai argumentų, įrodančių, kad 3 m. apskundimo terminą praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.
4. Remiantis LVAT praktika (administracinės bylos Nr. AS438-818/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS502-849/2013, Nr. A444-2232/2013, Nr. A143-816/2014), Pensijų įstatymo 45 straipsnis ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, skundžiant šiuos sprendimus Fondo valdybai, kad terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį sumažintas pensijas, paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo; pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus. Taigi, Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-4359 pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojus redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 m. terminą Skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą pensiją apskųsti, remdamasi teisės aktų nuostatomis, suteikė pareiškėjui galimybę iki pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
5. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 29 d. prašyme nurodė tokias priežastis, dėl kurių neva negalėjo Skyriaus sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) apskųsti per 3 m. nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo: jo pensija buvo pervedama į banko sąskaitą, iki 2014 m. gegužės mėn. pabaigos jokios banko operacijos nevykdytos; jis nėra teisiškai išprusęs; tik nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo paskelbimo gali būti skaičiuojamas 3 m. terminas.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Fondo valdyba, išnagrinėjusi minėtą prašymą, sprendime Nr. (6.5) I-5366 nusprendė, kad skunde nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios ir objektyvios, kad pareiškėjas neįrodė, jog terminą praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus tiek, kiek prašyta išmokėti negautą pensijos dalį. Fondo valdyba argumentus dėl apskundimo termino skaičiavimo nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, atsižvelgdama į LVAT praktiką, į tai, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme, nei kitame teisės norminiame akte nenustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų įsigaliojimas nutraukia priimtų sprendimų apskundimo termino eigą ir apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo, laikė nepagrįstais ir atmestinais, dėl kitų 2014 m. gegužės 29 d. prašyme nurodytų apskundimo termino atnaujinimo priežasčių Fondo valdyba, remdamasi LVAT administracine byla Nr. A143-816/2014, paaiškino, kad ginčams dėl sprendimų pensijų klausimais spręsti teisės aktuose nustatyta aiški tvarka ir įtvirtintas pakankamai ilgas terminas ginčui inicijuoti (3 metai), taigi, termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą.
6. Pareiškėjas dėl termino atnaujinimo jau buvo kreipęsis į Fondo valdybą ir jo prašymas nebuvo patenkintas, o savo skunde teismui naujų aplinkybių dėl termino atnaujinimo pareiškėjas nenurodė, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestinas. Reikšdamas reikalavimą dėl senaties termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, pareiškėjas iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją (pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį skundui paduoti nustatytas terminas gali būti atnaujintas Fondo valdybos direktoriaus ar pavaduotojo sprendimu), o tai neapima į teismo kompetencijos (ABTĮ 5 straipsnis). Taigi, byla dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą.
7. Pareiškėjas Skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) apskundė praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 m. terminą ir pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjo reikalavimas priteisti 17 299,69 Lt neišmokėtos pensijos dalies teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės; be to, nurodyta suma neteisinga: pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėta 17 106, 68 Lt.
Pareiškėjas į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi su 2014 m. sausio 17 d. prašymu, prašydamas išduoti pažyma apie pensijos mokėjimą 2010 m.–2011 m. VSDFV Klaipėdos skyrius rašte Nr. (10.1) SI-8200 pateikė pareiškėjui prašomą informaciją, tai, šis raštas yra informacinio pobūdžio, jame pateikta išsami, teisinga informacija, todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo, juolab kad pareiškėjas nenurodo jokių argumentų ir motyvų, kodėl raštas Nr. (10.1) SI-8200 turėtų būti naikinamas.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjui senatvės pensija paskirta ir mokama nuo 2006 m. sausio 12 d. (VSDFV Kretingos skyriaus 2006 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. 80 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. A. J.“ (b. l. 49)), kuri pagal pareiškėjo prašymus ir pateitus dokumentus buvo perskaičiuojama ir paskiriama iš naujo (VSDFV Kretingos skyriaus 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. K7-4376 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. A. J.“ (b. l. 51), 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. K7-4488 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. A. J.“ (b. l. 53), 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. K7-4497 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. A. J.“ (b. l. 55)) ir 2010 m. sausio 1 d. sudarė 1 600,34 Lt (raštas Nr. (10.1) SI-8020 (b. l. 7–9, 67–69)), nuo 2010 m. gruodžio 21 d. – 1 623,30 Lt (2011 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. K7-144 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. A. J.“ (b. l. 57)), nuo 2011 m. gruodžio 21 d. – 1 646,42 Lt (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. (10.1) 10-24-1360 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. A. J.“ (b. l. 59)).
2. Pareiškėjo pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. mažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnio nuostatas (raštas Nr. (10.1) SI-8020 (b. l. 7–9, 67–69)), pirmoji pagal minėtas nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėn. (žr., pavyzdžiui, pareiškėjo skundą (b. l. 1–5, 28–32)).
3. VSDFV Klaipėdos skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. sausio 17 d. prašymą išduoti pažymą apie pensijos mokėjimą 2010 m.–2011 m. (b. l. 60, 65), 2014 m. vasario 7 d. rašte Nr. (10.1) SI-8020 „Dėl senatvės pensijos mokėjimo 2010–2011 metais“ nurodė pareiškėjui jo pensijos mažinimo pagrindą 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. ir pateikė duomenis apie išskaičiuotas ir išmokėtas pensijos sumas per minėtą laikotarpį (b. l. 7–9, 67–69).
4. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. kovo 28 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė nedelsiant grąžinti 17 299,69 Lt priklausančios pensijos (b. l. 66), 2014 m. gegužės 9 d. sprendime Nr. (6.5) I-4359 „Dėl 2014-03-28 prašymo“, remdamasi iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsniu, LVAT praktika (administracinės bylos Nr. A438-818/2013, Nr. A602-716/2013, Nr. AS502-849/2013, Nr. AS520-789/2013, Nr. Al43-816/2014), be kita ko, nurodė: terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo; pareiškėjui pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą nuo 2010 m. sausio mėn. mažinta pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., VSDFV Klaipėdos skyriaus Kretingos skyriui priėmus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) mokėti pareiškėjui sumažintą pensiją, taigi, pareiškėjas apie šį sprendimą sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn.; pareiškėjas, į Fondo valdybą kreipęsis su 2014 m. kovo 28 d. prašymu išmokėti 2010 m.–2011 m. sumažintą pensijos dalį, praleido terminą skundui dėl Skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėn. mokėti pareiškėjui pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) paduoti, taip pat išaiškino pareiškėjui teisę iki 2014 m. birželio 5 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą minėtam Skyriaus sprendimui apskųsti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą, nurodė, kad pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjo 2014 m. kovo 28 d. prašymas būtų paliktas nenagrinėtas (kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 punktas)) (b. l. 11–12, 70–71).
5. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. gegužės 29 d. prašymą „Dėl prašymo nagrinėjimo, termino atnaujinimo ir sumažintos senatvės pensijos išmokėjimo“, kuriame pareiškėjas prašė nagrinėti jo 2014 m. kovo 28 d. prašymą ir tenkinti prašymus dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, o traktuojant, kad praleistas terminas prašymui pateikti, atnaujinti terminą ir tenkinti prašymus, taip pat sutiko, kad neišmokėta pensijos dalis būtų išmokėta dalimis per 1 m. (b. l. 13–15, 72–74), 2014 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5366 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakymo nagrinėti prašymą“ konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos 3 m. termino praleidimo priežastys nelaikytinos tikrai svarbiomis, objektyviai užkirtusiomis pareiškėjui kelią paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą, todėl, remdamasi. sprendimo Nr. (6.5) I-4359 motyvais, vadovaudamasi Taisyklių, 31 punktu, nusprendė neatnaujinti praleisto termino Skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjui pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą pensiją apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. kovo 28 d. ir 2014 m. gegužės 29 d. prašymus tiek, kiek pareiškėjas prašo išmokėti negautą pensijos dalį, kaip paduotus praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą (b. l. 16–17, 75–76). Sprendime Nr. (6.5) I-5366, be kita ko, nurodyta:
5.1. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 29 d. prašyme dėl Skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimo (valinio akto) mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskundimo termino atnaujinimo nurodo tokias priežastis: pensija pervedama į banko sąskaitą, iki 2014 m. gegužės mėn. pabaigos jokios banko operacijos nevykdytos; pareiškėjas teisiškai neišprusęs; tik nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo paskelbimo skaičiuojamas 3 m. terminas.
5.2. Fondo valdyba, nustatydama (skaičiuodama) minėto Skyriaus sprendimo apskundimo terminą, vadovavosi Pensijų įstatymo (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 45 straipsniu. Visos valstybinės socialinio draudimo skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, 2010 m. ir 2011 m. – Laikinuoju įstatymu, šie teisės aktai, kaip ir visi teisės norminiai aktai, viešai paskelbti, todėl pareiškėjas galėjo žinoti, per kiek laiko gali apskųsti Skyriaus veiksmus.
Fondo valdyba, nustatydama (skaičiuodama) minėto Skyriaus sprendimo apskundimo terminą, vadovavosi ir LVAT praktika panašaus pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. A756--174/2012, Nr. A602-167/2013, Nr. A552-432/2013, Nr. A552-519/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS438-818/2013, Nr. AS444-2232/2013, Nr. A143-816/2014), pagal kurią terminas skundui Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinąjį įstatymą sumažintas pensijas, paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.
5.3. Nei Konstitucinio Teismo įstatyme, nei kitame teisės norminiame akte nenustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimas nutraukia priimtų sprendimų apskundimo termino eigą ir apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo, todėl argumentas, kad tik nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo skaičiuojamas apskundimo terminas, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
5.4. Pensijų įstatymo (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 45 straipsnyje buvo nustatytas pakankamai ilgas Fondo valdybos teritorinių skyriaus sprendimų apskundimo Fondo valdybai terminas – net 3 m. Remiantis LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, ginčams dėl sprendimų pensijų klausimais spręsti teisės aktuose nustatyta aiški tvarka ir įtvirtintas pakankamai ilgas terminas ginčui inicijuoti (3 m.), taigi, termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią pa duoti skundą per įstatyme nustatytą terminą.
5.5. Skundui Fondo valdybai dėl jos teritorinių skyrių sprendimų nėra nustatyti tokie ypatingi reikalavimai, kad skundas galėtų būti pateiktas tik turint specialų išsilavinimą, be to, asmenys savo pažeistas teises gali ginti ne tik savarankiškai, bet ir pasinaudodami teisine pagalba.
II
1. Šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. J. skundą, be kita ko, sprendžiama, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5366 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakymo nagrinėti prašymą“ (b. l. 16–17), Fondo valdybos 2014 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4359 „Dėl 2014-03-28 prašymo“ (b. l. 11–12), VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. vasario 7 d. raštas Nr. (10.1) SI-8020 „Dėl senatvės pensijos mokėjimo 2010–2011 metais“ (b. l. 7–9) yra teisėti bei pagrįsti.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį, jo 1 dalį, galiojusį iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to – teismui. Teismas akcentuoja, kad šis terminas, nors ir įtvirtintas materialiniame įstatyme, tačiau yra procesinis, jis nėra materialinis ieškinio senaties terminas, nes, praleidus šį terminą, net nereikalaujant administracinėms institucijoms (VSDFV teritoriniams skyriams), ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (Fondo valdyba) ir teismai privalo jį taikyti savo iniciatyva, o ne VSDFV teritorinių skyrių reikalavimu. Be to, ikiteisminės institucijos egzistavimas įrodo, kad šis terminas yra procesinis, o ne materialinis, nes materialinis ieškinio senaties terminas yra reikalavimo terminas, kuris nėra terminas, per kurį asmuo gali kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo: ieškinio senaties terminas reiškia, kad asmuo gali visada, neribotą laiką, kreiptis į teismą ir teismas, nesant atsakovo reikalavimo, šio materialinio termino turi teisę netaikyti. Taigi, kitoks Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto termino prasmės aiškinimas leistų teigti, kad administraciniai santykiai gali trukti neribotai, kad nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (Fondo valdyba) yra bereikšmė ir pan.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui pirmoji sumažinta pensijos išmoka išmokėta 2010 m. sausio mėn. (ginčo dėl to byloje nėra). Vadinasi, pareiškėjas, su skundu kreipdamasis į Fondo valdybą tik 2014 m. kovo 28 d. (b. l. 10), praleido minėtą terminą. Konstatuotina, kad Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-4359 „Dėl 2014-03-28 prašymo“ (b. l. 11–12) tiksliai vertino faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai pritaikė teisės nuostatas, todėl Fondo valdybos sprendimo Nr. (6.5) I-4359 naikinti nėra teisinio pagrindo.
3. Fondo valdybos 2014 m. birželio 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-5366 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakymo nagrinėti prašymą“ (b. l. 16–17) atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjo nuomone, Fondo valdybos sprendimas Nr. (6.5) I-5366 yra nepagrįstas. Teismas įvertins pareiškėjo argumentus.
3.1. Pasak pareiškėjo, 2014 m. kovo 28 d. skundo padavimo terminas nepraleistas, nes pareiškėjas apie tai, kad jam mokama sumažinta pensija negalėjo žinoti, nes netikrino savo banko sąskaitos. Teismas pabrėžia, jog tai tėra pareiškėjo gynybinė pozicija, nes nėra įtikinama, jog normalus žmogus (lot. bonus pater familias) netikrintų savo sąskaitų tokį ilgą laikotarpį.
3.2. Pareiškėjo aiškinimai, kad jis kreipėsi 2014 m. sausio 17 d. į VSDFV Klaipėdos skyrių, todėl šis terminas nėra praleistas, nėra pagrįsti, nes terminas baigėsi 2013 m. sausio mėn.
3.3. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis nėra teisiškai išprusęs, negali būti laikomi sudarančiais teisinį pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
3.4. Pareiškėjo aiškinimas, kad apie pažeistas teises jis sužinojo paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, taip pat nepagrįstas, nes taip siūloma priešingai negu įtvirtinta teisės nuostatose, neatsižvelgiant į teismų praktiką, skaičiuoti procesinį terminą.
3.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Fondo valdybos 2014 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5366 yra pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
4. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. vasario 7 d. raštą Nr. (10.1) SI-8020 „Dėl senatvės pensijos mokėjimo 2010–2011 metais“, priteisti iš atsakovų sumažintos ir neišmokėtos pensijos dalį – 17 299,69 Lt, atnaujinti skundo padavimo terminą, palikus nepakeistus Fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5) I-4359 ir sprendimą Nr. (6.5) I-5366, negali būti tenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.