Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-11-09 · Civilinė byla Nr. 2A-569-124/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-09
Bylos Nr.
2A-569-124/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Liudvika Tupienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“
Ieškovas
UAB „Saurida“
Advokatai
Aušra Kapočienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-569-124 /2009

Teisėja N.Kiubienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2009m. lapkričio 9 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Liudvikos Tupienės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. G. Griciui,atsakovo atstovams advokatams Aušrai Kapočienei,Algiui Petruliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 29d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-371-721/2009 pagal UAB „Saurida“ ieškinį atsakovui UAB „Skalderus“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Saurida“ ieškiniu (b.l. 40-42) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Skalderus“ už pateiktą produkciją 20900,00 Lt skolos, 4514,40 Lt delspinigių (iš viso 25414,00 Lt), metines palūkanas vieno mėnesio VILIBOR, padidinta 7 procentiniais punktais nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 16 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. 77, dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo. Pagal šios sutarties 3.4 punktą atsakovas už nupirktą kurą turėjo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Vadovaujantis sutarties 3.5 ir 3.6 punktais už pavėluotą terminą atsiskaityti buvo skaičiuojami delspinigiai, o taip pat numatyta įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo tvarka. Ieškovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus – pagal sutartį pateikė atsakovei prekių (įskaitant kredito kortelės mokestį – 49,90 Lt) už 116885,33 Lt. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nuo 2008 m. birželio 15 d. neatsiskaito su ieškovu. Atsakovui nekarta žodžiu buvo priminta apie skolos bei delspinigių sumokėjimą gera valia. 2008 m. spalio 28 d. ieškovas atsakovui išsiuntė pretenziją su prašymu padengti įsiskolinimą už parduotas prekes bei pagal sutartį paskaičiuotus delspinigius (viso: 63710,42 Lt) iki 2008 m. lapkričio 5 d. Pretenzijoje ieškovas informavo atsakovą, kad jei iki 2008 m. lapkričio 5 d. ji neatsiskaitys, ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kartu su pretenzija atsakovui buvo išsiųstas įsiskolinimo už prekes ir delspinigių paskaičiavimas bei 2008 m. spalio 28 d. sąskaita apmokėjimui Nr. 0014/2008 dėl delspinigių išskaičiuotų iš sumokėtų sumų bei pirmąją eile užskaitytų jiems padengti iki 2008 m. spalio 28 d. imtinai. Atsakovas pretenzijoje nurodytais terminais įsiskolinimo nesumokėjo, todėl ieškovas pakartotinai 2008 m. gruodžio 24 d. raštu Nr. 182-08, paragino atsakovą sumokėti gera valia esamą įsiskolinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009m. birželio 29 d. sprendimu (b.l. 91-94) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Saurida“ iš atsakovo UAB „Skalderus“ 20900,00 Lt skolos, 106,60 Lt delspinigių, metines palūkanas, vieno mėnesio VILIBOR, padidintą 7 procentiniais punktais, nuo bylos iškėlimo teisme 2009-01-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2505,77 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Saurida“ ir atsakovas UAB „Skalderus“ 2008 m. gegužės 16 d. pasirašė sutartį Nr. 77, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovei naftos produktus, o atsakovas įsipareigojo laiku apmokėti už nupirktus degalus pagal ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

Ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir pardavė atsakovui degalus, tačiau atsakovas sutartu laiku neatsiskaitė su ieškovu.

Tarp šalių sudarytos sutarties 3.6 p. šalys buvo susitarusios, kad pavėluoto mokėjimo atveju pervedama suma bus užskaitoma kaip delspinigiai, o sekančios sumos bus skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Taigi šalys sutarties 3.6 punkte numatė sutartinį, o ne įstatyminį įmokų paskirstymą. Sutartyje esant imperatyviai reglamentuotam įmokų paskirstymui, ieškovė pervestas sumas turėjo teisę užskaityti kaip delspinigius, nežiūrint to, kokia buvo nurodyta mokėjimo paskirtis mokėjimo dokumentuose. Nors atsakovė mokėjimo pavedimuose nurodė, jog mokama už kurą, ieškovo užskaitymai pagal šias sumas laikytini pagrįstais. Šalių pasirašyta sutartis be jokių išlygų numatė aiškią ieškovui sumokamų sumų paskirstymo tvarką, nepaisant kokią mokėjimo paskirtį nurodo atsakovas.

Bylos šalys sutartyje sutarė, kad neatsiskaičius laiku atsakovas turės mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas UAB „Saurida“ 2008 m. spalio 28 d. atsakovui išsiuntė pretenziją su prašymu apmokėti įsiskolinimą už parduotas prekes bei pagal sutartį paskaičiuotus delspinigius. Tačiau atsakovas per pretenzijoje nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra iš dalies sumokėjęs esamą įsiskolinimą bei siekdamas užtikrinti sąžiningą, protingą ir teisingą bylos šalių ginčo išsprendimą, pirmosios instancijos teismas sumažino šalių sutartą delspinigių dydį nuo 0,3 proc. už kiekvieną uždelstą dieną iki - 0,03 procentų. Teismas laikė, kad nėra pagrindo taikyti dvigubos civilinės atsakomybės, todėl ieškovo prašymą priteisti delspinigius iki 2009-03-04 netenkino.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Skalderus“ apeliaciniu skundu (b.l. 99-102) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti 20 900 Lt skolą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl 20 900 Lt skolos priteisimo atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vadovaujantis tarp šalių pasirašytos sutarties 3.6 punktu ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, kiekvieno pavėluoto mokėjimo atveju, ieškovas, norėdamas užskaityti atsakovo sumokėtą sumą kaip delspinigius, turėjo apskaičiuoti konkrečiai to mokėjimo delspinigius ir juos paskaityti savo buhalterinėje apskaitoje mokėjimo gavimo dieną išrašant apskaitos dokumentą (sąskaitą). Ieškovas gautas sumas užskaitė kaip mokėjimą už degalus ir sutartyje numatyta teise vienašališkai užskaityti delspinigius kiekvieno pavėluoto mokėjimo atveju, nesinaudojo. Šią aplinkybę patvirtina tarp šalių susiklostę faktiniai santykiai ir liudytojo A. V. parodymai. Sutarties 3.6. punkte reglamentuota delspinigių skaičiavimo tvarką, kuria vadovaujantis, ieškovas galėjo skaičiuoti delspinigius ir vėliau, tačiau vienašališkai juos užskaityti neturėjo tokios teisės.

2. Ieškovas vienašališkai užskaitė delspinigius, pažeisdamas sutarties 3.6 punkte nustatytą tvarką, sutarties sąlygas pritaikydamas akivaizdžiai nesąžiningai ir išimtinai sau naudinga prasme. Atsakovas sutartį buvo priverstas pasirašyti , neturėdamas kitos išeities, nes ieškovas buvo skolingas atsakovui .LR CK 6.193 str. 4 dalis numato, kad aiškinant sutartį, kai abejojama dėl jos sąlygų, jos aiškinamos sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ieškovas priimdamas pavėluotus apmokėjimus, neskaičiavo delspinigių, nepateikė atsakovui sąskaitų delspinigių apmokėjimui, todėl atsakovas tikėjosi, kad ieškovas vykdo šalių žodinį susitarimą dėl delspinigių neskaičiavimo.Ieškovas turėjo atsisakyti priimti atsakovo apmokėjimą,jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą , negu nustatyta CK 6.54 str. 1,2,3,4dalyse bei apie tai pranešti skolininkui.

3. LR CPK 270 str. 2 d. 2 punktas nustato, kad teismas turi nurodyti priteistų palūkanų dydį ir laikotarpį, iki kada jos išieškomos. teismo sprendimas priteisti iš atsakovo metines palūkanas, vieno mėnesio VILIBOR, padidintą 7 procentiniais punktais, pažeidžia šį reikalavimą, nes nenurodytas palūkanų dydis. Nurodyti procesinės ir materialinės teisės pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 20 900 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 105-108) ieškovas UAB „Saurida“ prašo netenkinti atsakovo UAB „Skalderus“ apeliacinio skundo, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-06-29 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas UAB „Skalderus“ , pasirašęs 2008-05-16 sutartį Nr.77 su ieškovu UAB „Saurida“ žinojo, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju Pirkėjui yra skaičiuojami delspinigiai bei taikoma delspinigių išskaičiavimo iš sumokėtų sumų bei jų užskaitymo pirmąją eile tvarka (sutarties 3.6 punktas). Be to, atsakovui buvo pateikta 2008-10-28 pretenzija su įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimu, o taip pat 2008-12-24 raštas Nr. 182-08 dėl delspinigių užskaitymo ir likusio įsiskolinimo apmokėjimo.

2. Poreikis aiškinti sutartį atsiranda dėl neaiškių sutarties sąlygų arba jeigu kyla ginčas dėl sutarties sąvokų reikšmės, ar sutarties tekstas skiriasi nuo tikrųjų šalių ketinimų, ar vienos sutarties sąlygos prieštarauja kitoms. Atsakovas iš esmės nesąžininga laiko tik vieną sutarties sąlygą – 3.6 punkte įtvirtintą įmokų paskirstymo tvarką. Įtraukdamas į šią sutartį 3.6. punktą, ieškovas siekė apsisaugoti nuo galimo netesybų nesumokėjimo. Šios sąlygos esmė ir įmokų paskirstymo tvarka yra visiškai aiški, todėl nėra pagrindo papildomai aiškinti šią nuostatą. Ieškovas laikėsi abipusiu šalių susitarimu nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, todėl nesinaudojo LR CK 6.54 str. 5 p. numatyta teise. Ši sutarties nuostata yra aiški ir teisėta, nes ir LR CK 6.54 str. numatyta galimybė tokia tvarka paskirstyti skolininko įmokas.

3. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra ūkio subjektai, todėl jiems taikomas LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Šis įstatymas yra specialus LR CK 6.210 str. atžvilgiu. Šio įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. 4 d. reglamentuoja skolininko mokėtinų palūkanų dydį tuo atveju, kai skolininkas vėluoja atlikti mokėjimus. Pagal minėto įstatymo 2 str. 3 d. palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama šalių apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str., 338, 329 str.).

Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareikštą ieškinį, pilnai ir visapusiškai ištyrė šiam ginčui svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus, aiškino bei taikė įstatymą, teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą (CPK 263 str.1 d.).Apeliacinės instancijos teisme apelianto išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo (CPK 178 str.,185 str.)

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas). Kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl to vienašališkai keisti sutarties nuostatų ar nutraukti sutartį neleidžiama, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.217, 6.223 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008m gegužės 16 d. šalys sudarė naftos produktų (benzino, dyzelino ir dujų) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas tiekė atsakovui naftos produktus, o atsakovas privalėjo laiku, t. y. šios sutarties 3.4 punkte nustatytais terminais, atsiskaityti (b. l. 15-16). Apeliantas nurodo, kad šią sutartį jis buvo priverstas pasirašyti , neturėdamas galimybių atgauti skolos iš ieškovo , pastarajam neskaičiavo delspinigių, dėl ko tikėjosi, kad ieškovas neskaičiuos ir jam delspinigių, tikėjosi ieškovo bendradarbiavimo. Atmestinas apelianto motyvas, kad sutartį jis pasirašė verčiamas aplinkybių. Apeliantas nepateikė tokių įrodymų , kad buvo verčiamas pasirašyti šią sutartį. Atsakovo veiksmus apsisprendimą dėl sutarties pasirašymo negalėjo apspręsti ir ieškovo įsiskolinimas atsakovui .Apeliantas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo ,ko nepadarė, sutiko su skolos įskaitymu. Apeliantas iš ieškovo kurą pirko pastoviai, jo įgytų produktų vertė beveik 10 kartų viršijo ieškovo turėto įsiskolinimo sumą atsakovui. Iš to kolegija daro išvadą, kad tarp šalių pasirašyta sutartis , jos sąlygos tenkino apeliantą, dėl ko jis pasirašė šią sutartį, nežiūrint, kad rinkoje yra pakankamai daug naftos produktų tiekėjų. Taigi sutartis šalių pasirašyta laisva valia. Atsakovas teisme nereiškė priešieškinio ir neginčijo sutarties sąlygų. Pasirašyta sutartis šalims turi įstatymo galią ir yra privaloma šalims (CK 6.189 str. 1 d.). Atsakovas neginčija fakto, kad jis su ieškovu atsiskaitydavo ,nesilaikydamas sutartyje nustatytų terminų. Ieškovas, vadovaudamasis 2008 m. gegužės 16 d. sutarties 3.6 punktu, atsakovo pavėluotai mokamas sumas užskaitė kaip delspinigius, dėl ko iš esmės ir yra kilęs ginčas tarp šalių dėl sutarties taikymo, šio punkto aiškinimo. Atsakovui už atsiskaitymo terminų pažeidimą remiantis sutarties 3.5 p.buvo nustatyti delspinigiai 0.3 dydžio nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną.Apeliantas remiasi tarp šalių susiklosčiusiais santykiais ir tikėjosi, kad ieškovas netaikys jų atžvilgiu sankcijų, nes jis ieškovui netaikė delspinigių, tikėjosi bendradarbiavimo . Civiliniuose teisiniuose santykiuose šalys yra viena nuo kitos teisiškai nepriklausomos, kol laisva valia neprisiima atitinkamus įsipareigojimus, šiuo atveju atsakovas prisiėmė šiuos įsipareigojimus, atsakomybę , jau pasirašant sutartį atsakovui buvo žinoma apie teises ir pareigas, netinkamo sutarties vykdymo pasekmes, nes į sutartį buvo įtraukti 3.5 ir 3,6 punktai.Teisme apklausto liudytojo A.V. parodymus negalima vertinti , kaip sutarties sąlygų pakeitimą ar atsisakymą jas taikyti, tai neigė ieškovo atstovai, juolab, kad teismui pateiktos PVM sąskaitos –faktūros dėl apmokėjimo už kurą patvirtina, kad ieškovas reikalavo vykdyti sutartį, apmokėti už pirktą produkciją sutartyje numatytais terminais.

Byloje nustatyta, kad pagal 2008 m.gegužės 16 d. tarp šalių sudarytos kuro pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 77 3 .4 punktą atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui už įsigytus naftos produktus per 15 kalendorines dienas po PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau atsakovas prievolę vykdė netinkamai, vėluodamas apmokėti kiekvieną pateiktą sąskaitą, todėl ieškovas 2009 sausio 08 d.pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo (b.l.1-2,15). Skolininkui pareiškus prieštaravimus, ieškovas 2009 kovo 04 d. pateikė teismui ieškinį, prašydamas iš atsakovo priteisti 20 900 Lt skolą už naftos produktus, 4514,40 Lt delspinigių, metines palūkanas , vieno mėnesio Vilibor, padidintą 7 procentiniais punktais nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( b. l.40-42).

Sutarties 3.6 p.šalys numatė, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma užskaitomi kaip delspinigiai.Sumokėjus delspinigius, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus.Pardavėjo nepasinaudojimas teise skaičiuoti delspinigius , ir (ar) sustabdyti kuro tiekimą , neatima galimybę šia teise pasinaudoti vėliau.

Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog kiekvieno pavėluoto sąskaitos apmokėjimo atveju jis pirmiausia užskaitydavo delspinigiams apmokėti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl įmokų paskirstymo, teisingai sprendė, jog šalys minėtos sutarties 3.6 punkte aptarusios įmokų įskaitymo eiliškumą ir susitarusios, jog pirmiausia yra dengiami delspinigiai, o tik po to skola, pagristai sprendė, kad atsakovo sumokėtas įmokas ieškovas teisingai nukreipė delspinigių skolai dengti, nepaisydamas nuorodos mokėjimo nurodyme ,,už kurą“.Tai neprieštarauja ir CK 6.54 str. reikalavimams.Apelianto teiginys, jog ieškovas privalėjo taikyti CK 6.54 straipsnio 5,6 dalies nuostatą, kad ieškovas (kreditorius) turėjo atsisakyti priimti siūlomas įmokas, yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi minima sutartine nuostata, kadangi CK 6.54 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad įstatymas šiuo klausimu taikomas tiek, kiek šalys nėra susitarusios. CK 6.54 straipsnio norma, nustatanti įmokų paskirstymo tvarką, yra dispozityvinė, ja ir pasinaudojo šalys, nustatydamos sutartyje įmokų paskirstymo tvarką. Jau minėta, kad ši tvarka , numatyta dvišalių susitarimu ,skolininkui yra privaloma ir skolininkas negali jos vienašališkai keisti. Taigi sutartyje yra nustatyta aiški sąlyga, kad pavėluoto apmokėjimo atveju kuro pardavėjas-ieškovas užskaito mokamas sumas visų pirma kaip delspinigius. Sutartyje nėra detalizuota delspinigių užskaitymo tvarka, pranešimų pateikimas atsakovui, nebuvo numatyta, kad užskaitant delspinigius turi būti pateikti mokėjimo dokumentai.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtų buvęs kitoks šalių susitarimas, kad ši sutarties nuostata būtų pakeista ar kad pagal tarp šalių vykusias derybas, kitokius šalių veiksmus sutarties vykdymo metu, galima būtų spręsti, kad jų valia būtų buvusi kitokia.Šalys neturi teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygas.Ieškovas savo atsiliepime ir nurodė, jog įtraukdamas į sutartį 3.6 punktą ieškovas siekė apsisaugoti nuo galimo netesybų nesumokėjimo bei stengėsis padengti nuostolius, atsirandančius dėl naudojimosi kreditoriaus piniginėmis lėšomis. Tai, kad atsakovas mokėjimo pavedimuose nurodydavo, jog moka už kurą , nereiškia, kad mokėjo už pagrindinę prievolę, nes tokiu atveju, atsakovas, laiku neatsiskaitęs su ieškovu, apmokėjęs visus mokėjimus už pirktą kurą, išvengtų delspinigių sumokėjimo.Kreditorius šiuo atveju laikėsi šalių susitarimu nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos.Kad ieškovas kiekvieną kartą pavėluoto mokėjimo atveju atsakovo pervedamas sumas užskaitydavo delspinigių dengimui , patvirtina ir ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentai-sąskaitos, buhalterinės apskaitos sistemos delspinigių apskaičiavimas (b.l.4,13,14 ).Ieškovas neprivalėjo ir pranešti apie įmokų įskaitymą, nes tai yra sutartinė norma,ieškovas laikėsi šalių susitarimu nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, todėl nesinaudojo CK 6.54 str.5 d. numatyta teise. Šalių susitarimas dėl įmokų paskirstymo tvarkos (sutarties 3.6. p.), priešingai nei nurodo apeliantas savo argumentuose apeliaciniame skunde, nėra siejamas su skolininko nuorodomis mokėjimo dokumentuose.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sutartyje esant imperatyviai reglamentuotam įmokų paskirstymui , ieškovas pervestas sumas turėjo teisę užskaityti kaip delspinigius , nežiūrint, kokia buvo nurodyta mokėjimo paskirtis mokėjimo dokumentuose.Sutartyje nustatyta tvarka negali būti vienašališkai keičiama, tačiau atsakovas, nurodydamas, jog moka už kurą, šią sutarties normą vienašališkai pakeitė , esant nustatytai sutartyje sąlygai dėl įmokų užskaitymo tvarkos bei pastoviai vėluojant apmokėti už nupirktą kurą , negalėdamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų nebendradarbiavo su ieškovu (CK 6.200 str.) , siekė vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, ignoruodamas sudarytos sutarties sąlygas.

Apeliantas teigia, kad ieškovas , įforminant ir registruojant delspinigius juridinio asmens buhalterinėje apskaitoje nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų , turėjo registruoti ūkinės operacijos atlikimo dieną .Tačiau buhalterinės apskaitos laikymąsis nėra šios bylos dalykas. Kadangi delspinigiai nėra pridėtinės vertės objektas, todėl delspinigiams už nesavalaikį sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą PVM sąskaitos –faktūros neturi būti išrašomos ..Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog ieškovas informavo atsakovą apie delspinigių priskaitymus, išrašė 2 sąskaitas. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas 2008 12 24 d. buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą, ieškovui elektroniniu paštu pranešant apie likusią skolą, delspinigius , išsiunčiant sąskaitą (bl.75 ).Taip pat ieškovo atstovai patvirtino, kad ne kartą atsakovui buvo priminta ir žodžiu apie susidariusį įsiskolinimą bei nurodo , kad paprasta siunta buvo siunčiama 2008 10 28 d. pretenzija su sąskaita delspinigiams (b.l.17).2008 12 29 d. išsiųsta ir registruotu laišku pretenzija atsakovo adresu su abiem sąskaitomis už delspinigius .Ši pretenzija nebuvo grąžinta ieškovui, todėl pastarasis tikėjosi ją esant įteikta atsakovui, nors įstatymas ir nenumato ikiteisminės tvarkos.Atsakovas pateikė įrodymus, kad asmuo, priėmęs korespondenciją nebuvo įmonės dirbančiųjų sąraše, tačiau iki tol visos siuntos-PVM sąskaitos,siųstos atsakovui sutartyje nurodytu adresu , pasiekdavo adresatą, ši pretenzija , sąskaitos nebuvo jam grąžintos ir ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas jas gavo.

Kolegija mano, kad teismas padarė teisingas, pagrįstas išvadas šioje sprendimo dalyje.

Dėl VILIBOR palūkanų dydžio.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendime priteisdamas metines palūkanas ,nurodė jog priteisia metines palūkanas vieno mėnesio Vilibor , padidintą 7 procentiniais punktais nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo 2009 01 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau nepateikė jo dydžio paskaičiavimo.Dėl to sprendimas neturėtų būti keistinas ar naikintinas, nes šį palūkanų dydį gali paskaičiuoti ir antstolis, vykdydamas teismo sprendimą. Sprendimas šioje dalyje yra tikslintinas, nurodant konkretų palūkanų dydį, paskaičiuotą pagal Mokėjimų , atliekamų pagal komercinius sandorius , vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.nuostatas (jų dydis apskaičiuojamas taikant vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį atsakovui atsirado pareiga mokėti palūkanas). Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną.Palūkanos priteistos mokėti nuo 2009 01 12 d., todėl taikoma paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš 2009 metų pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, t.y. 2008 metų gruodžio 31 d. galiojusi VILIBOR mėnesio palūkanų norma buvo 8,21 padidinta 7 procentiniais punktais sudaro 15,21%.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Apeliacinio skundo nepatenkinus iš apeliantio priteistinos ieškovo turėtos išlaidos apeliacinėje instancijoje , pagrįstos rašytiniais įrodymais 1210 Lt (CPK 98 ) bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p, 92 str).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nuta r i a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį dėl Vilibor palūkanų priteisimo, išdėstant ją taip:“Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei Saurida“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ metines palūkanas vieno mėnesio Vilibor, padidintą 7 procentiniais punktais 15,21 proc. nuo bylos iškėlimo teisme 2009 sausio 12 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.“

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei Saurida“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“1210 Lt.(vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Skalderus” 4,83 Lt.(keturis litus 83 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Danutė BurbulienėLiudvika TupienėKopija tikra Teisėja Laisvė Aleknavičienė