Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-10-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-985-297/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
A6.-985-297/2018
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00406-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Pažeidėjas
J. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-985-297/2018
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00406-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 7.11; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 8 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. liepos 10 d. pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) operatyvų patikrinimą, kurį baigė 2018 m. liepos 20 d., surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-3319. Buvo patikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose, Bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašai, pirkimo-pardavimo sutartys, duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą. Tikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Bendrovė patikrinimui pateikė kasos knygos išrašus. Tikrinamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis kasoje buvo 4 475,52 Eur, laikotarpio pabaigoje – 2 564,99 Eur, per šį laikotarpį gauta 189 580,36 Eur įplaukų, išleista – 191 490,89 Eur. Piniginės lėšos buvo išmokėtos: darbo užmokesčiui – 54 031,09 Eur, atskaitingiems asmenims – 13 6938,37 Eur, tiekėjams už prekes ir paslaugas – 448,32 Eur ir atliktos kitos išlaidos – 73,11 Eur. Iš bendrovės kasos didžiausios sumos buvo išmokėtos atskaitingiems asmenims: A. P., L. J., R. B., E. G., A. S., kurie atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas. Pradėjus operatyvų patikrinimą, Bendrovės mokestinė nepriemoka 2018 m. liepos 5 d. buvo 31 073,42 Eur, pabaigus operatyvų patikrinimą 2018 m. liepos 20 d. mokestinę nepriemoką sudarė 27 061,95 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tuo Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš kasos buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką, ir tuo padarytas VMI kaip kreditoriaus teisių pažeidimas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2016 m. balandžio 19 d. yra J. M.. Taigi, operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovėje buvo vykdomi mokėjimai už prekes, paslaugas, samdomiems darbuotojams darbo užmokestis, tačiau susidariusi mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui nebuvo dengiama. Tokiu būdu, Bendrovės vadovas J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, mokesčių mokėtojo pareigos 1 dalies 1 punktą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 straipsnio (mokestinės prievolės vykdymas) 1 dalies 1 punkto nuostatas – mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. CK 6.930¹ straipsnis (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) numato skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tokiu būdu Bendrovės vadovas J. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tuo tarpu Bendrovės vadovas J. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo veiksmais jis pažeidė kreditoriaus VMI teises ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje (Kreditorių teisų pažeidimas).

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. M. administracinę nuobaudą (b. l. 105).

Teismo posėdyje dalyvavęs J. M. pripažino, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui yra žinomi įstatymų reikalavimai dėl atsiskaitymų eiliškumo. Jis pripažino, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, stengėsi bent iš dalies ją mažinti, t. y. mokėjo privalomas įmokas valstybei, tačiau tuo pat metu vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais (prekių tiekėjais), mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, nes kitaip įmonė negalėtų vykdyti veiklos. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, deda pastangas, kad būtų parduotas Bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas ir Bendrovė galėtų sumokėti skolą VMI.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad J. M. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Prie kreditorių teisių pažeidimo įstatymas priskiria kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai – VMI pareiškimas dėl administracinės bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. M., 2018 m. liepos 20 d. surašyta VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-3319 (b. l. 43–48), Bendrovės kasos knyga (b. l. 50–67), bandomasis balansas (b. l. 68), avanso apyskaitos (b. l. 69–96) patvirtina, kad Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė įvairius atsiskaitymus. Iš kasos knygos išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. matyti, kad laikotarpio pradžioje pinigų likutis kasoje buvo 4 475,52 Eur, laikotarpio pabaigoje – 2 564,99 Eur, per šį laikotarpį gauta 189 580,36 Eur įplaukų, išleista – 191 490,89 Eur. Piniginės lėšos buvo išmokėtos: darbo užmokesčiui – 54 031,09 Eur, atskaitingiems asmenims –136 938,37 Eur, tiekėjams už prekes ir paslaugas – 448,32 Eur ir atliktos kitos išlaidos – 73,11 Eur. Iš bendrovės kasos didžiausios sumos buvo išmokėtos atskaitingiems asmenims: A. P., L. J., R. B., E. G., A. S., kurie atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas. Bendrovės mokestinę nepriemoką 2018 m. liepos 20 d. sudarė 27 061,95 Eur. Taigi, byloje įrodyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors turėjo įstatymo nustatytą pareigą pirmiau atsiskaityti su VMI, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kada CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatytų nuostatų būtų galima nepaisyti, todėl J. M., kuris aiškina siekęs nepažeisti jo vadovaujamos Bendrovės ir jos kreditorių interesų, privalėjo vadovautis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis ir užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tačiau byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl pripažintina, kad J. M. savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir tuo pagrindu jam kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo J. M., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, tai, kad J. M. nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. M. dirba, turi šeimą, išlaiko du vaikus. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

J. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė UrbanavičienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001, savo asmens kodą ir administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-985-297/2018.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.