- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- AN18.-794-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00419-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. P. ir jo įstatyminei atstovei J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. spalio 28 d., apie 14.20 val., dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir atliekant patalpų, kratą, valstybės tarnautojui, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui E. S., davus A. P., kaip sulaikomam, teisėtą nurodymą nebandyti pasišalinti iš patalpų ir likti koridoriuje, A. P., neklausydamas policijos pareigūnų nurodymų grižo į savo kambarį (kuriame yra neįstiklintas balkonas) ir iškart uždarė duris bei jas laikė. Nurodžius atidaryti duris jis duris toliau laikė. A. P. nepaklusus nurodymams, pareigūnas E. S. stipriau pastūmė duris, patekus į kambarį A. P. stovėjo iškart už durų veidu į E. S. (už jo buvo miegamojo lova). A. P. galvos aukštyje užsimojęs dešine ranka palinko į E. S. ir bandė suduoti smūgį, ko pasėkoje E. S. abejomis rankomis nustūmė jį nuo savęs, po ko A. P. atsisėdo ant lovos, tuomet staigiai atsistojęs sugriebė pareigūną už tarnybinės uniformos krūtinės srityje ir bandė traukti į save, po ko kartu nukrito ant lovos. E. S. A. P. prispaudė prie lovos, davė nurodymus atsipalaiduoti, nesipriešinti, bet A. P. tęsdamas nusikalstamą veiką vengė sulaikymo, stangrino rankas ir laikė jas po savimi, po ko pakėlus A. P. nuo lovos, jis nugara įsirėmė į palangę ir kojomis į grindis, kategoriškai atsisakė išeiti iš buto. Besipriešindamas apspjovė E. S. veidą. Tokiais savo veiksmais A. P. padarė administracinius pažeidimus numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. paaiškino, kad nepripažįsta jog viskas taip buvo. Atvažiavo policijos pareigūnai ir darė kratą pas jį, nes ieškojo nukentėjusios telefono ir striukės, o paėmė jo telefoną ir jo striukę. Pats padavė viską. Kai buvo vaikų teisės atstovė, kalbėjosi, išėjo į koridorių. Su vaikų teisėmis pasikalbėjo ir jam kažkas į galvą ,,šovė“. Vaiku teisiu atstovė pasakė policininkam kažką ir jo neišleido iš koridoriaus. Mamai pasakė ar galima į balkoną, parūkyti cigaretę. Jam visi leido, bet E. pasakė, kad jam niekur eiti negalima. Jis E. atsakė, kad jis jam ,, neaiškins“. Jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Jis yra veiksnus ir supranta savo veiksmus. Supranta, kad ten buvo policijos pareigūnas, bet dokumento jam nerodė. Nesurašė protokolo už bandymą parūkyti. Buvo trys pareigūnai, kaip suprato pareigūnė J. sėdėjo virtuvėje ir surašinėjo viską. Kitas pareigūnas, E., virtuvėje buvo, o dar kitas pareigūnas buvo kambaryje. Jam neleido išeiti iš koridoriaus į jo kambarį. Jis suprato kas yra policija. Atskiria policijos pareigūną nuo vaikų teisės apsaugos atstovo. Pripažįsta dalinai, bet ne viskas kaip ten parašyta. Policiją jam kažką pasakė, vėliau jis įėjo į kambarį, prie durų jis pastatė koją. Policijos pareigūnas pasakė atidaryt duris, tačiau jis pasakė, kad neatidarys antrų durų. Pareigūnas pastūmė duris į jį ir jis nukrito ant lovos. Rankas jis laikė prie savęs. Vieną jo ranką pareigūnas matė. Policijos pareigūnui, S., apspjovė veidą, bet tik dėl priežasties. Vertina, kad negeri jo veiksmai.
Teismo posėdžio meti A. P. įstatyminė atstovė J. G. nurodė, kad atvažiavo policija ir pranešė kad A. P. suims jeigu ras tuos daiktus, kurie buvo paimti. Policiją paskambino į duris ir pasakė, kad jiems yra reikalingi daiktai. Paklausė ar A. namie. Ji nurodė, kad taip. Vaikų teisės atstovė pasakė įleisti policijos pareigūnus, jo niekas nesuims, jo niekas neišveš, jie tik paims daiktus, jei rasi, kurie jiems yra reikalingi. Ieškojo nukentėjusiojo žmogaus striukės ir telefono. Nerado tų daiktų, paėmė A. daiktus. Policijos pareigūnas E. buvo labai grubus su nepilnamečiais vaikais. Mergaitei sužeidė ranką, vaiką pastūmė į spintą, esmę vaikų teisėms surašė. Pareigūnas pirmas panaudojo smurtą, pirmas trenkė kumščiu A., yra pas juos vaizdo įrašas. Dabar tiksliai negali pasakyti ar yra vaizdo įrašas. Kaip A. rūkė nematė, policijos pareigūnas pasakė parūkyt, nes neaišku kada dar gaus. Pareigūno veiksmai neteisėti.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. Č. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Atvyko atlikti patalpų kratą, (duomenys neskelbtini) g., kas atidarė duris neatsimena, daug ten buvo nepilnamečių vaikų. Su kolegomis P., Č. vyko kartu, su vaikų teisių atstovėmis (3 asmenys). Supažindino mamą su nutartimi, ji dėl kratos atlikimo sutiko, pasirašė ant teismo nutarimo. Atliko kratą, pildė procesinius dokumentus. Vaikų teisės atstovės bendravo su seserimis, su pačiu A. Viena iš vaikų teisių darbuotojų pasakė, kad A. (duomenys neskelbtini) minčių turi ir nereikia palikti jo vieno. Butas ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) aukšte. Jis stovėjo prie išėjimo durų, A. paklausė priėjęs kas bus jeigu jis pabėgs. Jie jam pasakė, kad reikės į PK važiuoti. Jis jam pasakė, kad jis neitų. Jis liko bute ir užsidarė kambaryje kur buvo balkonas. Socialinė darbuotoja pasakė, kad negalima jo vieno palikti. E. stovėjęs arčiau durų pabandė paspausti rankeną, atidaryti duris. Užėjo į vidų, A. stovėjo boksininko pozicijoje. Kolega pasakė jam nusiraminti, prasidėjo grumtynės. Jis stovėjo koridoriuje, tai tiksliai nematė visko. Kai įbėgo į kambarį, jie abu gulėjo ant lovos. A. buvo po savimi rankas užspaudęs. Jis padėjo ištraukti rankas, atbėgo mama, sesės. Joms sakė, kad pasitrauktų, kad netrukdytų. Pastatė jį ir uždėjo antrankius, nuvedė į tarnybinį automobilį. Jis priešinosi, po savimi rankas buvo užspaudęs, nedavė rankų, necenzūrinius žodžius vartojo. Spjovė ant kolegos, mosavosi rankomis, bandė trenkti, dėl spyrimo neprisimena, bet bandė trenkti. Kai atbėgo mama ir sesės, jis traukė į šoną, nesmurtavo, ranka traukė, kad nelįstų prie kolegos ir A., kad netrukdytų. Dvi sesės buvo ir mama, kolega irgi bandė jas nuo A. nustumti, nutraukti, smurto nebuvo, tik imtynių veiksmai buvo atliekami, nei smūgių nebuvo. Nenorėjo išeiti iš buto P.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. S. nurodė, kad buvo krata (duomenys neskelbtini), adreso nepamena, nes ne jų teritorija. Su R. tuo metu reagavo, paprašyta buvo sudalyvauti kratoje su proceso tyrėja. Jie nuvažiavo. Vaiku teisių specialistės buvo, jų buvo apie 3. Nuvyko, įėjo į laiptinę, pasibeldė, motina atidarė duris, paprašė apsitvarkyti laiko. Vėliau užėjo į butą, perskaitė sankcionuotą nutartį dėl kratos, pasakė ko ieškos. Daiktus surado, pildomi buvo kratos protokolai ir kiti procesiniai dokumentai. Vaikų teisių specialistės kalbėjo su vaikais, kolega irgi dalyvavo, koridoriuje buvo. Kai buvo užpildyti dokumentai, reikėjo pasirašyti. A. buvo pasakyta, kad jis sulaikomas. Jis tapo agresyvus, motina paprašė, kad vaikų teisių specialistė nuo jo nesitrauktų, kambaryje jie dviese kalbėjosi. Paskui specialistė pasakė, kad jis turi (duomenys neskelbtini) minčių, paprašė vieno nepalikti. A. agresyvus buvo, išėjo iš savo kambario į koridorių, neatsimena, ką sakė jis, galimai net keikėsi, bandė išeiti į laiptinę, kolega užstojęs užrėmė ranka, pasakė, kad liktų su visais, nes A. klausė kas būtų jeigu jis pabėgtų. Jam buvo pasakyta, kad jis niekur neitų, pasiliktų su visais. Padidinęs tempą nuėjo į savo kambarį, užrėmė duris, jis bandė su viena ranka duris atidaryti. Jis jam liepė du kartus atidaryti duris, kambaryje buvo balkonas, jis neatidarė. Durys įskilo, prasivėrė, A. stovėjo viduryje agresyvioje pozicijoje. Jis pasakė nusiraminti. Užsimojo kaire ranka, jis stumtelėjo jį ant lovos, jis atsisėdo ant lovos, iš inercijos atgal jam griebė už uniformos. Jis pasikišo po savimi rankas, kolega priėjo, ištraukė tas rankas, surakintas buvo. Pastačius A. šeimos nariai įbėgo į kambarį. Motina pradėjo stumdytis, visi šeimos nariai prisijungė. Pastačius A. jis nenorėjo išeiti, pastiprinimą iškvietė, bet nusprendė patys išvesti. A. su kojomis į sieną rėmėsi, spardė daiktus, bet jie jį išvedė, visi šeimos nariai irgi išėjo į lauką.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. P. nurodė, kad daryta sankcionuota krata, patvirtinta teisėjo. Buto duris atidarė mama J. G., jai parodė tarnybinį pažymėjimą, prisistatė, davė nutartį, pasakė, kad reikia poros minučių susitvarkyti ir uždarė duris. Palaukė 2-3 minutes, pasibeldė, užėjo į kambarį, jame žaidė A. Paaiškino jam, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad darys sankcionuotą kratą, pasakė, kokių daiktų ieškos. Ieškojo juodos striukės, mobiliojo ryšio telefono. Jis pasakė, kur yra daiktai. Jie gulėjo ant lovos. Ji paėmė juos ir pildė protokolus. Dar su jais buvo iš vaikų teisių darbuotojos. Jos visą laiką buvo pas vaikus kambaryje. Ji su E. S. virtuvėje buvo, pildė protokolus. Tuo metu bendravo A. su vaikų teisių darbuotoja, R. stovėjo koridoriuje su kitais vaikais bendravo, uždavinėjo kažkokius klausimus. Ji užpildytą kratos protokolą pasirašyti atnešė A., jis pasakė, kad nepasirašys ir nepasirašė. Mama pasirašė. A. paklausė, ar jis privalo važiuoti, nes ji jam sakė, kad rasti daiktai, tai važiuos į policijos įstaigą, nes jis sulaikomas. Tuo metu darbuotoja iš vaikų teisių pasakė, kad A. turi (duomenys neskelbtini) minčių, kad jo nepaliktų vieno, kad jį apsaugotų, kad jis kažko (duomenys neskelbtini). Visi išėjo iš kambario, išėjo ir A. iš kambario. Priėjęs prie lauko durų arčiau, koridoriuje, A. pasakė, kas jam būtų jeigu jis pabėgtų. R. Č. pasakė, kad ,,apsiramintų“ ar taip nesielgtų, bet ką tiksliai pasakė nežino. Tačiau A. po tų žodžių staigiai nuėjo į kambarį ir laikė duris. Mama rėkti pradėjo, kad jis atidarytų duris. Iš vaikų teisių irgi sakė, kad jis atidarytų duris, nes butas (duomenys neskelbtini) aukšte, neįstiklintas balkonas yra. Visi pradėjo pergyventi, kad jis galėjo kažką (duomenys neskelbtini). E. priėjęs prie durų pasakė du kartus, kad A. atidarytų duris, bet jis jų neatidarė. E. prirėmė, pastūmė duris, jos atsidarė ir jis įėjo. Greitai įėjo R. į kambarį. Ir tik tada ji atėjo. A. gulėjo ant lovos, muistėsi, neleido būti sulaikomam. Jam E. su R. rėkė, kad atsipalaiduotų ir nesipriešintų. Kai buvo koridoriuje grumtinių garsai girdėjosi. Mama rėkė, kad pareigūnai muša. Kai uždėjo A. antrankius, mama pastūmė E., pradėjo verkti visos mergaitės. Ji sakė pasitraukti. R. Č. sakė jiems išeiti ir iš vaikų teisių prašė mamos patraukti dukras. Bet mama nekreipė dėmesio. Jie bandė išvesti A. iš kambario, už durų staktos su koja laikėsi A., girdėjo, kai ten nukrito kažkas. Ant stalo buvo monitorius, kai pastūmė kažkas, jis nukrito. Bandė išvesti pro lauko duris, jis priešinosi, bet išvedė, patalpino į automobilį. Matė kolegai E., kad spjovė į veidą, kai buvo sulaikytas ir buvo vedamas. Dėl grumtynių negali pasakyti, nes buvo koridoriuje. Ji atėjo, jis priešinosi, ji pasakė, kad reikia iškviesti pastiprinimą, nes jie nesusitvarko, negalėjo pati iškviesti pagalbos, nes neturėjo racijos. Žmogus priešinosi, kad niekas negalėjo iškviesti pagalbos. Iškvietė tada, kai jam uždėjo antrankius, sakė, kad palaukiam pagalbos, kolegos sakė, kad nelauks pastiprinimo ir išvedė. Pavadintų, kad buvo priešinimasis.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. L. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje. P. nepažįsta. Kratos metu juos iškvietė policija. Matė netvarką, vyko remonto darbai. Mama pakvietė ją pakalbėti su A. Iki to buvo su kitais vaikais, kad jie nematytų kratos. Mama paprašė pakalbėti su A. Ji nutarė nueiti ir pakalbėti. Vaikas kalbėjo, kad nevyks į policiją ir, kad šoks (duomenys neskelbtini). Ji suprato, kad vaikas (duomenys neskelbtini). Ji su vaiku pati susitvarkyti negalės, nes sakė, kad su policija nevažiuos, kalbėjo įžūliai. Sakė bijo būti vienas uždaroje patalpoje. Sakė, kad kažką padarys su (duomenys neskelbtini), kad nevykti su pareigūnais. Policija bandė užeiti į kambarį, bet A. uždarė duris. Policijos pareigūnai išstūmė duris, vyko grumtynės. A. rodos trenkė pareigūnui ir spjovė. Jis nebuvo išsigandęs. Jie bandė raminti kitus vaikus, vaikai gynė brolį. Mama kaltino pareigūnus ir juos. Jis suprato, kad ten policijos pareigūnai. Nežino, kaip pareigūnai išstūmė duris. A. buvo pasiruošęs trenkti. Negali pasakyti, kad pareigūnas trenkė A.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. R. nurodė, kad vyko į kratą. Su kolegėmis buvo budėjimas, gavo iškvietimą, kad vyks krata (duomenys neskelbtini) g. Važiavo trise. Paaiškėjo, kad gyvena A. P., užėjo į jo seserų kambarį. Policininkai bendravo su A. Vienu momentu užėjo mama paprašė, kad pakalbėtų su A., nes vyksta konfliktas. Mergaitės sakė, kad jis geras brolis, nesutiks kad jį išvežtų. Mergaitės vaikščiojo į koridorių. Ten vyko remontas. Pasigirdo grumtynių garsas, mergaitės išbėgo į koridorių, jos stengėsi jas sulaikyti. Mergaitės kalbėjo su policininkai. Kolegė A. paprašė pagalbos, nes A. sakė šoks (duomenys neskelbtini). Kas vyko ten nežino, nes buvo koridoriuje, ramino mergaites, vyko chaosas, mama rėkė, filmavo. Nežino dėl ko vyko konfliktas. Mergaitės sakė kad A. susimušė, neva gynėsi. Jie bandė jį apsaugoti, kad nešoktų (duomenys neskelbtini). A. buvo agresyvus, pareigūnai su juo gražiai elgėsi. A. rėkė, kad daugiau ten neis ir ten nebus, jis stumdėsi, vyko grumtynės. Jis keikėsi, sakė, kad vaikų teisės užsidirba pinigus parduodamos vaikus. Jis nebendradarbiavo, buvo agresyvus. Kai policija A. vedė į mašiną, jie girdėjo, kai jis keikėsi. Jei jis priešinasi pareigūnai priėmė sprendimą jį išvežti. Kaip A. rūkė nematė.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. N. nurodė, kad tuo metu dalyvavo. Pareigūnas sulaužė duris, elgėsi grubiai. Datos nepamena, tada A. išsivežė. Tada buvo koridoriuj, A. nuėjo į kambarį uždarė duris. Buvo vaikų teisių atstovė, mama, sesės, pareigūnai. Viena sesė buvo darželyje. Buvo atvažiavęs padėti, dažė sienas. Užeina pas P., nes netoli dirba. Pareigūnas be perspėjimo stūmė duris ir jas išlaužė, taip nubloškė A., prasidėjo grumtynės, A. pargriovė ant lovos. A. suprato ko jie nori, jie atvyko daryti kratą. Matė kaip laužė ranką, mano nereikėjo niokoti baldų, durų, kompiuterio. A. neužrakino durų, tiesiog jas užvėrė. Jis nugriuvo ant lovos ir jam laužė ranką. Jis nieko blogo nedarė, nesipriešino. Matė kaip jį vedė pareigūnai koridoriumi. Jis nebuvo agresyvus. Vaiko teisių atstovė buvo užėjusi į kambarį, bet ji nieko nedarė.
Iš 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 139 straipsniu, 170 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 212 straipsnio 1 dalimi, 214 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu, bei ANK 506 straipsnio 4 dalimi, 508 straipsniu, 589 straipsnio 1 dalies 49 punktu nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43220-20, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat nurodyta informuoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK spręsti klausimą dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo A. P. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį (b. l. 12).
Žemesnės instancijos teismas
Iš nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytų A. P. parodymų matyti, kad 2020 m. spalio 28 d. į jo namus atvyko policijos pareigūnai daryti kratą, kratos nutartį parodė jo mamai, jo namuose padarė kratą adresu (duomenys neskelbtini). Jis prieš valstybės tarnautoją, t. y. pareigūną, kuris nurodytas įtarime, nesipriešino, jis pareigūnui suduoti smūgio nenorėjo, jis jį tik pagąsdino, jis įėjo į kambarį, pareigūnas išspyrė kambario duris, nukrito kompiuteris, įėjęs į kambarį pareigūnas pradėjo jam užlaužinėti rankas, jis (A. P.) jį permetė ant lovos, tada pareigūnas atsistojo (b. l.4).
Iš nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytų E. S. parodymų matyti, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 14.20 val. buvo planuojama atlikti patalpų kratą. Atlikus patalpų kratą ir supildžius procesinius dokumentus, vyresnioji tyrėja J. P. ir kratoje dalyvavusios Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistės paprašė A. P. pasirašyti procesiniuose dokumentuose, tačiau baigus juos pildyti A. P. atsisakė pasirašyti. J. P. informavo A. P. ir jo motiną J. G., kad A. P. bus sulaikomas, kadangi patalpų kratos metu buvo aptikti daiktiniai įrodymai, pagal kuriuos jis yra galimas įtariamasis. A. P. Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistei R. R. pradėjo aiškinti, kad turi (duomenys neskelbtini) minčių, gali (duomenys neskelbtini). Specialistė R. R. paprašė jo (E. S.) prižiūrėti A. P., kad jis neliktų vienas. Tuomet A. P., neklausydamas jo (E. S.) ir policijos pareigūnų nurodymų, grįžo į savo kambarį (kuriame yra neįstiklintas balkonas) ir iškart uždarė duris bei jas laikė. Kadangi Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistės pakartotinai informavo nepalikti jo vieno dėl jo (duomenys neskelbtini) minčių, A. P. jis liepė atidaryti kambario duris. Jam bandant atidaryti kambario duris, tai padaryti nepavyko, tada paprašė A. P. atidaryti duris dar kartą, tačiau jis durų neatidarė, jas toliau laikė. A. P. nepaklusus nurodymams, jis stipriau pastūmė duris, jos lūžo. Patekus į kambarį A. P. stovėjo iškart už durų veidu į jį (E. S.), (už jo (A. P.) buvo miegamojo lova). A. P. galvos aukštyje užsimojęs dešine ranka palinko į jį ir bandė suduoti, ko pasėkoje jis abejomis rankomis nustūmė ji (A. P.) nuo savęs, ko pasėkoje A. P. atsisėdo ant lovos, tuomet staigiai atsistojęs, sugriebė jį už tarnybinės uniformos, tai yra krūtinės srityje ir bandė traukti į save, ko pasėkoje kartu nukrito ant lovos. Kadangi A. P. jį laikė už krūtinės, jis bandydamas atsistoti, jį (A. P.) nustūmė nuo savęs ir jis, krisdamas nuo lovos, nukrito ant šalia stovėjusio staliuko. Nukritęs jis staigiai užlipo atgal ant lovos. Jis A. P. prispaudė prie lovos, davė nurodymus atsipalaiduoti, nesipriešinti. Bet A. P. sulaikant vengė sulaikymo, stangrino rankas ir laikė jas sukabinęs po savimi. Radijo ryšiu iškvietė pastiprinimą. Priėjęs prie jo R. Č. ištraukė A. P. kairiąją ranką, po ko A. P. atpalaidavo dešiniąją ranka, po ko jam buvo uždėti antrankiai. Pakėlus A. P. nuo lovos, jis nugara įsirėmė į palangę ir kojomis į grindis, kategoriškai atsisakė išeiti iš buto (b. l. 5).
Iš nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytų R. Č. ir J. P. parodymų matyti analogiškos aplinkybės, kurios nurodytos E. S. duotuose parodymuose (b. l. 5,6).
Taip pat teismas pažymi, jog gavus duomenis, kad liudytoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. K. yra gimdymo atostogose, kurios tęsis iki š.m. (duomenys neskelbtini) mėnesio, apklausti šios liudytojos nėra galimybės, be to, jos paaiškinimai užfiksuoti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl teismas sprendžia, jog įvertinus visus kitus byloje esančius duomenis, pakanka duomenų galutiniam procesiniam sprendimui šioje byloje priimti.
Motyvuojamoji dalis
Nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienas iš policijos uždavinių yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, 5 punktą – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio Įstatymo 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Šios normos subjektas yra specialus, vienas iš jų – statutinis valstybės tarnautojas.
Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo yra nurodęs, kad tai, ar pareigūnai įžeidinėjami dėl jų teisėtų nurodymų, reikalavimų, duodamų vykdant tarnybines pareigas, ar apskritai dėl to, kad nukentėjusysis yra pareigūnas (kaltininkui tai suvokiant), tai neturi reikšmės veiką kvalifikuojant pagal ANK 508 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007).
Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole A. P. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, tačiau ANK 508 straipsnis nėra suskirstytas į dalis, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, veikos kvalifikavimą iš ANK 508 straipsnio 1 dalies patikslina į ANK 508 straipsnį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog A. P. kaltė padarius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, visiškai įrodyta.
Apklausiamas teismo posėdžio metu A. P. savo kaltę pripažino dalinai. Nurodė, kad ne viskas taip buvo, kaip parašyta. Tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad policijos pareigūnui S. apspjovė veidą, bet tik dėl konkrečios priežasties ir tokius savo veiksmus vertina negerai. Faktą, kad A. P. apspjovė policijos pareigūno veidą ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojai – R. Č., J. P. bei A. L. Taip pat A. P. pripažino, kad policijos pareigūnas davė nurodymus neiti iš koridoriaus į jo kambarį ir tokius jo nurodymus suprato. Pažymėtina ir tai, kad tokias pačias faktines aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnas E. S. teismo posėdžio metu. Jis teigė, kad ,,A. buvo agresyvus, išėjo iš savo kambario į koridorių, neatsimena, ką sakė jis, galimai net keikėsi, bandė išeiti į laiptinę, kolega užstojęs užrėmė ranka, pasakė, kad liktų su visais, nes A. klausė kas būtų jeigu jis pabėgtų. Jam buvo pasakyta, kad jis niekur neitų, pasiliktų su visais“. A. P. kaltę įrodo ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai nori apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi, atsižvelgia į tai, kad A. P. yra pakankamo amžiaus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Jis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tuo metu suprato kas yra policija, skyrė policijos pareigūną nuo vaikų teisės apsaugos atstovo ir suvokė, kokios policijos pareigūno pareigos ir įgaliojimai. Teismui nekyla abejonės, kad A. P. suprato pareigūnų duodamus nurodytus niekur neiti ir tyčia jų nevykdė, taip pat suprato, kad spjaudamas pareigūnui ant veido, tokiais veiksmais žemina jo garbę ir orumą. Dėl šių priežasčių A. P. pagrįstai inkriminuoti ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai.
Dėl nuobaudos skyrimo
Už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas nuo 90 iki 140 Eur dydžio bauda. Už ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas nuo 90 iki 140 Eur dydžio bauda.
Skirdamas konkrečią baudą teismas atsižvelgia į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimai padaryti tiesiogine tyčia), asmenybę (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baustas administracine tvarka, duomenų dėl teistumo nepateikta), jo elgesį su liudytojais proceso metu, socialinį nebrandumą. A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju A. P. už kiekvieną nusižengimą atskirai skirtinos minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini lygūs minimaliems, kurių dydžiai vadovaujantis ANK 44 straipsniu mažinami pusiau.
Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka – galutinė nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais,
nutaria:
pripažinti A. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) eurų dydžio baudą.
Pripažinti A. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę 45 (keturiasdešimt penkių) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.