Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2012-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-181-633/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-08-13
Bylos Nr.
1-181-633/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Kaltinamasis
R. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-181-633/2012Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.25.4.1; 2.10.1 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-08-13, Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis pagal Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. A., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1982-01-27 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis 1 išlaikytinį, aukštesniojo išsilavinimo, Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio II apsaugos kuopos jaunesnysis specialistas, neteistas, 2011-10-03 teismo nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. pagal laidavimą 1 m.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 281 str. 1 d. , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. A. 2012-04-04 apie 05.50 val. Vilkaviškio m. nereguliuojamoje nelygiareikšmių Basanavičiaus ir Vytauto gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinės J. Basanavičiaus gatvės, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 p.p. reikalavimus, nedavė kelio pagrindine Vytauto gatve važiavusiai dviratininkei G. P., ją kliudė ir sužalojo, dėl ko šiai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

FAKTINIAI DUOMENYS, KURIAIS GRINDŽIAMOS TEISMO IŠVADOS

Kaltinamojo R. A. kaltė byloje įrodyta visišku kaltės pripažinimu, jo pačio ir nukentėjusios G. P. parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, dokumentais.

1. Kaltinamasis R. A. byloje kaltu yra visiškai prisipažinęs, išreiškęs nuoširdų apgailestavimą, dėl nusikaltimo įvykio paaiškinęs, kad įvykio metu įvažiuodamas savo vairuotu automobiliu į nereguliuojamą nelygiareikšmių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžą iš šalutinės J. Basanavičiaus gatvės dėl blogo matomumo, apsunkintų oro sąlygų ir paties nepakankamo apdairumo, nepastebėjo jam pagrindine Vytauto gatve iš kairės atvažiavusios dviratininkės nukentėjusios ir į ją atsitrenkė, nublokšdamas ją ant variklio dangčio, o po to ir ant asfalto. Pats iškvietė pagalbą, padėjo nukentėjusiai, ją atsiprašė pilnai atlygino žalą (b.l. 52-53).

2. Nukentėjusioji G. P. byloje paaiškinusi, jog per sankryžą važiavo pagrindine Vytauto gatve, dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę, tačiau važiavimo sąlygos buvo labai blogos, - buvo visiškai tamsu, šlapdriba, dirbtinis apšvietimas dar nedegė, ji matė, kad prieš pat sankryžą kaltininko automobilis pristojo, ji pamanė, kad ją praleisti, todėl važiavo toliau, tačiau netikėtai automobilis pajudėjo ir trenkėsi į ją, dėl ko ji užkrito ant automobilio dangčio, galva atsitrenkė į stiklą, po to nukrito ant asfalto. Kaltininkas jai padėjo atsikelti, iškvietė pagalbą, atsiprašė, pilnai atlygino žalą (b.l. 43, 44-45

3. 2012-04-04 eismo įvykio vietos apžiūra fiksuota, kad autoavarija įvykusi nereguliuojamoje nelygiareikšmių Vytauto (pagrindinė) ir J. Basanavičiaus (šalutinė) gatvių sankryžoje, automobilis iki susidūrimo judėjęs J. Basanavičiaus gatve sankryžos link o dviratis, - Vytauto gatve automobiliui iš kairės, po susidūrimo automobilis rastas Vytauto gatvėje dešinėje eismo juostoje miesto centro link, dviratis, - toje pat juostoje arčiau sankryžos centro 10,60 m. atstumu nuo automobilio prie dešiniojo šaligatvio. Krinta šlapdriba, gatvės asfalto danga šlapia (b.l. 3-7).

4. 2012-04-04 dviračio techninės būklės patikrinimu nustatyta, jog šios transporto priemonės įranga tvarkinga, priekinis žibintas, - taip pat, tačiau apgadintas priekinis ratas (b.l. 8-9).

5. 2012-04-04 automobilio techninės būklės patikrinimu nustatyta, kad suskilęs priekinis stiklas ir apgadintas priekinis bamperis, automobilio techninė įranga atitinka KET reikalavimus (b.l. 10-11).

6. 2012-05-28 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 333/12(09) nustatyta, kad nukentėjusiai G. P. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos sumušimas, kaktos srities muštinė žaizda, o taip pat nubrozdinimas veide, sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais galimai 2012-04-04, galimas pirmasis kontaktas su automobiliu kaktos sritimi o po to sekęs nukritimas ant važiuojamosios kelio dalies, sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 25).

BYLOS FAKTINIŲ DUOMENŲ VERTINIMAS

Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto neatsargaus nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, šie duomenys yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl nepakankamo atidumo ir apdairumo nesiėmė visų būtinų susidariusioje sudėtingoje eismo situacijoje atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kt. eismo dalyviui ir būtent dėl to kaltai pažeidęs KET reikalavimus nesunkiai sužalojo kt. eismo dalyvį.

ĮRODYTOS BYLOJE KALTINAMOJO VEIKOS KVALIFIKACIJA

Kaltinamojo R. A. nusikalstami veiksmai byloje pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. yra kvalifikuoti teisingai, kadangi : pirma, nagrinėjamą įvykį jis sukėlė vairuodamas kelių transporto priemonę, - lengvąjį automobilį, antra, teismas nustatė, jog jis įvykio situacijoje kaltai (dėl neatsargumo) pažeidė KET 9 ir 158 punktų reikalavimus ir būtent dėl to įvyko nagrinėjama autoavarija, trečia, antrojo autoavarijos dalyvio, - nukentėjusios dviratininkės, KET pažeidusių veiksmų (neveikimo) požymių byloje nenustatyta, ketvirta, būtent dėl kaltų vienintelio R. A. veiksmų tiesiogiai priežastingai buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata.

BAUSMĖS PASKYRIMO MOTYVAI, KT. SPRENDIMŲ ARGUMENTAI

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos veikos pobūdis ir pavojingumo visuomenei laipsnis nėra didesni nei apibrėžtieji rūšinėje nusikaltimo sudėtyje baudžiamojo įstatymo dispozicijoje. Teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, jog kaltinamasis pats pirmas padėjo nukentėjusiai, operatyviai iškvietė reikiamą pagalbą ir taip padėjo išvengti galimų sunkesnių padarinių. Nuspręsdamas dėl bausmės individualizavimo teismas atsižvelgia ir į teigiamą kaltinamojo asmenybę : jis neteistas, nebaustas ir administracinėmis nuobaudomis, tiek gyvenamosios vietos savivaldos institucijos, tiek darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, dirba nuolatinį darbą, papildomai ūkininkauja, vienas augina mažametę dukrą. Aptartos aplinkybės mažina kaltinamojo ir jo padarytos neatsargios veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, lengvina jo teisinę padėtį traukiant baudžiamojon atsakomybėn, bei turi tiesioginės ir esminės reikšmės nustatant jam bausmės rūšį ir jos dydį. Nors pastarąją nusikalstamą veiką R. A. padarė nepasibaigus laidavimo terminui dėl anksčiau jo padaryto buityje tyčinio apysunkio nusikaltimo, tačiau ši naujoji veika yra neatsargus nusikaltimas, padarytas egzistuojant kelioms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nesant ją sunkinančių, veikos labai skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek padarymo aplinkybėmis, todėl teismas sprendžia pasinaudoti jam įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise ir ankstesnės bylos, kurioje paskirtas laidavimas, neatnaujinti (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 7 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja : a) visišką kaltinamojo kaltės pripažinimą ir išreikštą nuoširdų gailėjimąsi, bei b) suteikimą nukentėjusiai pagalbos, jos atsiprašymą, susitaikymą su ja bei padarytos žalos jai visišką atlyginimą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes kaltinamajam R. A., kaip dirbančiam nuolatinį darbą, besiverčiančiam papildomai ir žemės ūkio veikla, gaunančiam pastovias ir stabilias pajamas, paskirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, jos vidurkis šiuo atveju yra 38 BBND, kaltinamajam teisinga skirti, atsižvelgiant ir į įstatymu jam nustatytą globojamo mažamečio vaiko išlaikymo pareigą, prokuroro pasiūlytą jos dydį, - 14 BBND (1820 lt.).

Teismas sprendžia, kad tokio dydžio baudos paskyrimas kaltinamajam atitinka bausmės paskirtį ir jos skyrimu siekiamus tikslus, teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, šiuo atveju kaltinamajam neskirtina, nes teismo vertinimu jos paskyrimas būtų neadekvatu jo padarytos veikos pobūdžiui, aplinkybėms, kuriomis ji įvyko bei panašiausios savo aplinkybėmis faktinės situacijos teisiniam reglamentavimui, numatytam LR ATPK 127 str. 1 d., taip pat šiuo atveju teismo vertinimu labai svarbu tai, kad kaltinamasis vairuoja kasdien vykdamas į darbą, dirbdamas savo ūkyje bei šį kartą pažeidė KET reikalavimus ne itin šiurkščiai bei būdamas visiškai blaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, - ji panaikintina.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str.str., teismas

nusprendė:

R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti jį (jam paskirti) 14 (keturiolikos) BBND (1820 lt.) bauda, kurią įpareigoti sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti, o jam įsiteisėjus, - panaikinti.

Kaltinamasis R. A., nesutikdamas su baudos jam paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Algis Vieraitis