Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-546-342/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-04
Bylos Nr.: eI-546-342/2019
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento
Pareiškėjas: akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija”
Advokatai: Konradas Pabijanskas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-546-342/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01918-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 16.2.3; 16.4; 16.6; 57.3; 57.4; 55.1.3. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Konradui Pabijanskui,atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Andriui Kačalinui,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei Giedrei Pociūtei,

2019 m. kovo 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (toliau – ir pareiškėja, KLASCO) prašo:

1) panaikinti 2018-08-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) raštu Nr. (16.2)2D-11595 priimtą sprendimą;

2) panaikinti 2018-06-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštu Nr. (4.39.)-R2-1933 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos ir SPAV” priimtą sprendimą ta apimtimi, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018-06-14 raštu Nr. 0300-20-343 pateiktą pasiūlymą dėl parengtos Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos ir SPAV;

3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018-06-14 raštu Nr. 0300-20-343 pateiktą pasiūlymą dėl parengtos Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos ir SPAV ir pateikti patikslintą motyvuotą atsakymą, konkrečiai nurodant kaip, kokia apimtimi ir kodėl bus atsižvelgta ar neatsižvelgta į pareiškėjos pateiktus pasiūlymus;

4) priteisti iš atsakovų visas pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Yra įsitikinusi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Planavimo organizatorius, Administracija) ir Inspekcijos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, neatitinkantys teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam teisės aktui.

Nurodo, kad atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu yra rengiama ne tik Klaipėdos miesto bendrojo plano korektūra (toliau – ir Klaipėdos miesto bendrasis planas), bet ir aukštesnio lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas (toliau – ir Uosto bendrasis planas), kurio sprendiniai jau yra konkretizuoti, ir kurio, net ir nepatvirtinto, sprendiniais privaloma vadovautis rengiant Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimą pagal VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir KVJUD) išduotas planavimo sąlygas, bei tai, kad Koncepcijos sprendiniai prieštarauja Uosto bendrojo plano sprendiniams, ir, patvirtinus tokius sprendinius, pažeis KLASCO teises ir teisėtus interesus KLASCO valdomoje uosto teritorijoje bei šalia šios teritorijos KLASCO nuosavybės teise valdomuose sklypuose, pateikė Planavimo organizatoriui pasiūlymus.

Argumentuoja, kad Koncepcijos sprendiniai pažeidžia KLASCO interesus. Teigia, kad Koncepcijoje, kuri yra žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, KLASCO naudojamoje uosto teritorijoje ir kitose uosto teritorijose grafiškai pažymėti Uosto bendrojo plano neatitinkantys sprendiniai, KLASCO teritorijoje ir jos gretimybėse numatantys daugiafunkcines uosto ir miesto teritorijas, kuriose nedraudžiama ne tik visuomeninė, bet ir gyvenamoji statyba. Nurodo, kad teritorijoje (duomenys neskelbtini), daug metų aktyviai vykdo uosto veiklą pagal galiojantį teritorijos detalųjį planą. Pažymi, kad šiuo metu galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane numatytoji jos paskirtis yra inžinerinės infrastruktūros teritorija, t. y. tokia pat kaip ir rengiamame Uosto bendrajame plane; čia yra KLASCO lėšomis įrengta uosto suprastruktūra (krovinių sandėliavimo pastatai ir aikštelės, krovos įrenginiai, inžineriniai tinklai) bei valstybei priklausanti infrastruktūra (krantinės ir geležinkeliai).

Nesupranta, kuo remiantis Koncepcijoje ši teritorija nurodoma kaip neefektyviai išnaudojama, nes KLASCO šioje teritorijoje (duomenys neskelbtini) daug metų aktyviai vykdo uosto veiklą pagal galiojantį teritorijos detalųjį planą. Teigia, kad vadovaujantis strateginio planavimo dokumentais, čia atliekami ir planuojami suprastruktūros ir infrastruktūros modernizavimo bei uosto gilinimo darbai; šiuo metu KVJUD užsakymu rekonstruojamos krantinės Nr. 10, 11, rengiamas krantinių Nr. 16-18 rekonstravimo techninis projektas, numatomas krantinių Nr. 12-15 rekonstravimas.

Pažymi, kad Planavimo organizatoriui yra gerai žinomi KLASCO krovos uosto teritorijoje ir šalia šios teritorijos mastai ir veiklos vykdymo specifika, gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties objektų ir krovos veiklos vykdymo gretimybėje nesuderinamumas, taip pat tai, kad Koncepcijos sprendiniai neatitinka rengiamo Uosto bendrojo plano sprendinių, bet Savivaldybė visomis priemonėmis ir toliau siekia įtvirtinti daugiafunkcinį režimą šioje teritorijoje ir leisti joje alternatyvias veiklas. Daro išvadą, kad Planavimo organizatorius, neatsižvelgdamas į KLASCO ir KVIUD pasiūlymą turi tikslą sudaryti kliūtis, apriboti ir galų gale apskritai pasiekti, kad KLASCO šioje teritorijoje nebevykdytų krovos veiklos, bei kad būtų nutrauktos KLASCO krovos veiklai sudarytos uosto žemės nuomos sutartys, siekiant alternatyvios teritorijos panaudojimo paskirties. Teigia, kad siūlomais Koncepcijos sprendiniais bus pažeisti KLASCO teisėti lūkesčiai, kardinaliai pakeistos KLASCO verslo vykdymo sąlygos, panaikintos galimybės vykdyti ilgą laiką vykdytą uostinę (krovos) veiklą, į kurią buvo investuotos milijoninės sumos. Apibendrina, kad pažeidžiant KLASCO teises ir teisėtus lūkesčius ir interesus, rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniais siekiama stabdyti KLASCO nuomos ir nuosavybės teise valdomose teritorijose KLASCO vykdoma uosto veiklą, uosto plėtra bei vystymą, sudarant sąlygas Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bei KLASCO interesų konfliktui. Pažymi, kad patvirtinus Koncepcijos sprendinius, kuriuos Savivaldybė kategoriškai atsisako suderinti su rengiamu Uosto bendruoju planu, bus padaryta šimtamilijoninė žala tiek KLASCO, tiek Klaipėdos uostui, tiek miestui, tiek ir kitam privačiam verslui.

Nurodo, kad naudojama uosto teritorija (duomenys neskelbtini), yra konversinės teritorijos ribose, ir pagal Koncepciją joje yra skatinamas gyvenamųjų objektų artumas, siekis šioje teritorijoje sukurti gyvenamosios vietos pasirinkimo alternatyvą. Nesupranta, kaip Planavimo organizatorius planuoja įgyvendinti tokį teritorijos daugiafunkciškumą (visuomeninės ir uosto veiklų), nes inžinerinės infrastruktūros teritorijos nėra suderinamos nei su gyvenamosios nei su visuomeninės paskirties teritorijomis, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus toje pačioje teritorijoje tokie skirtingi teritorijos naudojimo režimai negali būti numatomi. Teigia, kad konkretizuojant sprendinius, turės būti nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai. Daro išvadą, kad, jei, kaip teigia Planavimo organizatorius, KLASCO naudojama uosto teritorija ir toliau galės būti naudojama uosto veiklai, daugiafunkcinis teritorijos naudojimo būdas (išskyrus inžinerinės infrastruktūros teritorijas) čia negali būti numatytas. Teigia, kad daugiafunkcinės teritorijos paskirties numatymas yra neteisėtas ir rodo akivaizdų siekį išstumti krovos veiklą iš KLASCO naudojamos uosto teritorijos artinant gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų gretimybę, ir taip aštrinant gyventojų ir uosto įmonių interesų priešpriešą, sudarant sąlygas gyventojams prieiti prie vandens intensyvios krovos teritorijoje.

Mano, kad Koncepcijos sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl teritorijų planavimo dokumentų hierarchijos ir KVJUD išduotų planavimo sąlygų. Pažymi, kad Koncepcijos sprendiniai neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, aukštesnio lygmens rengiamo planavimo dokumento – Uosto bendrojo plano bei KVJUD išduotų planavimo sąlygų, todėl KLASCO pateikė pasiūlymą Klaipėdos miesto bendrajame plane uosto teritorijoje nenumatyti jokių konkrečių sprendinių, nurodant, kad šioje teritorijoje taikomi Uosto bendrojo plano sprendiniai, tačiau šis pasiūlymas Planavimo organizatoriaus buvo nepagrįstai atmestas.

Vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 43 punktu ir Seimo, Vyriausybės ir Susisiekimo ministro priimtais teisės aktais, ir pažymi, kad Uosto bendrasis planas yra valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas. Teigia, kad atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Uosto bendrasis planas turi hierarchinį pranašumą prieš Klaipėdos miesto bendrąjį planą ir jo sprendinius, kadangi Uosto bendrasis planas yra valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas. Pažymi, kad Koncepcija ir vėliau jos pagrindu rengiamas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas yra savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas. Daro išvadą, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 14 straipsnio 6 dalies 4 punktu, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 146 punktu, rengiant tiek Koncepciją, tiek vėliau ir Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinius, privaloma taikyti Uosto bendrojo plano sprendinius.

Teigia, kad Koncepcija nepagrįstai ir neteisėtai numato Uosto bendrojo plano sprendiniams prieštaraujančius sprendinius, o Savivaldybė, nepaisydama KVJUD išduotų planavimo sąlygų, taip pat 2018-05-30 KVJUD raštu Nr. UD-9.1.4.-1482 3 ir 4 punktuose pateiktų pasiūlymų suderinti sprendinius su Uosto bendrojo plano sprendiniais ir atsižvelgti į KLASCO teisėtus interesus už uosto teritorijos ribų, atsisako vadovautis planavimo sąlygomis ir teikiamais pasiūlymais ir užtikrinti rengiamų Koncepcijos (formuojamų sprendinių) atitiktį rengiamam Uosto bendrajam planui.

Pažymi, kad planavimo organizatoriaus pareiga vadovautis išduotomis planavimo sąlygomis jau sprendinių formavimo stadijoje aiškiai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8, 107 punktu.

Atkreipia dėmesį, kad Savivaldybė, Koncepcijoje žymėdama uosto teritorijos naudojimo sprendinius, nukrypsta iš esmės nuo visų KVJUD nurodytų sąlygų - nesivadovauja privalomais teisės aktais; rengdama Koncepcijos sprendinius neatsižvelgia į konkretizuotus Uosto bendrojo plano sprendinius, planuodama veiklas už uosto teritorijos ribų, neatsižvelgia į Uosto bendrajame plane planuojamas veiklas, ir šalia intensyviai krovos veiklai naudojamų teritorijų planuoja teritorijas, kuriose leidžiama gyvenamoji statyba, neatsižvelgia į KVJUD pastabas, kuriomis nepritariama Koncepcijos sprendiniams KLASCO naudojamoje teritorijoje uosto ribose ir už jo ribų.Teigia, kad Savivaldybės sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos”, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015-06-11 nutarimu Nr. XII-1781, 49 punktą.

Mano, kad Inspekcija sprendimu turėjo ne atkartoti Savivaldybės teiginius, bet įvertinti tokių Savivaldybės motyvų pagrįstumą ir teisėtumą, ypač dėl to, kad KLASCO skunde buvo pateikti teisiniai argumentai ir motyvai, patvirtinantys, kad KLASCO siūlymas minėtiems teisės aktams neprieštarauja, atvirkščiai - vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu hierarchijos principais ir siekiant šių dokumentų atitikties, KLASCO pasiūlymas privalo būti įgyvendintas. Argumentuoja, kad Savivaldybė, teigdama, kad KLASCO siūlymas prieštarauja 2015-02-19 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimui Nr. T2-16, nenurodė jokios konkrečios šio akto nuostatos, kuriai, jos nuomone, prieštarauja KLASCO pasiūlymas, taip pat nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių tokius teiginius. Vertina, kad KLASCO siūlymas visiškai atitinka šio sprendimo 2.4. įtvirtintą tikslą. Mano, kad taip pat nepagrįsti Savivaldybės teiginiai, kad KLASCO siūlymas neplanuoti uosto teritorijos ir Klaipėdos miesto bendrajame plane Uosto bendruoju planu planuojamos teritorijos ribas nurodant, kad šioje teritorijoje taikomi Uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Nr. AD1-885 patvirtintai planavimo darbų programai, kurioje nurodyta planuojama teritorija. Teigia, kad net nurodžius šią teritoriją kaip planuojamą, teisės aktuose nėra jokio draudimo numatyti, kad teritorijai taikomi Uosto bendrojo plano reglamentai. Argumentuoja, kad kadangi ši teritorija apima aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu - Uosto bendruoju planu planuojamą teritoriją, būtent KLASCO siūlomų nuostatų numatymas Klaipėdos miesto bendrajame plane leistų pasiekti visiškos atitikties valstybei svarbaus projekto - Uosto bendrojo plano sprendiniams.

Nurodo, kad neatsižvelgus į KLASCO siūlymą ir uosto teritoriją suplanavus kitaip nei numato Uosto bendrasis planas, programuojama dviejų planavimo dokumentų kolizija, teisinis neapibrėžtumas ir Klaipėdos miesto bendrojo plano atitinkamų sprendinių negaliojimas.

Atkreipia dėmesį, kad Savivaldybė, atsisakydama vadovautis konkretizuotais Uosto bendrojo plano sprendiniais, vėliau iš esmės pati sau prieštaraudama, teigia, kad Uosto ir miesto bendrųjų planų sprendiniai turi būti suderinti, tam tikslui parengtas Dalykinių sąlygų sąvadas, kuris kol kas nepatvirtintas Vyriausybėje. Apibendrina, kad dalykinių sąlygų sąvade pateikta KVJUD pozicija yra neteisinga ir priešinga tai, kurios ji laikosi.

Mano, kad Inspekcija nepagrįstai nurodė, kad Savivaldybė motyvuotai atsakė į kitus KLASCO pasiūlymus ir nepagrįstai atsisakė įpareigoti Savivaldybę atlikti veiksmus. Argumentuoja, kad Savivaldybė nurodė, kad iš dalies atsižvelgs į KLASCO siūlymą teritoriją tarp dabartinės uosto ribos ir Naujosios Uosto gatvės Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijoje planuoti kaip teritoriją, skirtą susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimui (uosto veiklai) ir komercinei veiklai, kaip numatyta dabar galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane; paaiškinime nurodė, kad šioje zonoje numatys daugiafunkcinę pagrindinio centro ir uosto teritorijos funkcinę zoną, kad KLASCO teiginys, jog šioje teritorijoje numatoma gyvenamoji statyba - klaidinantis. Atkreipia dėmesį, kad iš esmės tą patį Inspekcijos sprendime pakartojo Inspekcija. Pažymi, kad Daugiafunkcinėje pagrindinio centro ir uosto teritorijos funkcinėje zonoje pagal Koncepciją nėra draudžiama gyvenamųjų pastatų statyba. Teigia, kad Administracijos atsakymas yra nekonkretus ir iš jo neaišku, kaip ir kokia apimtimi bus atsižvelgta į KLASCO pasiūlymą, nes Savivaldybė vienareikšmiškai nenurodė, kad teritorijoje nebus leidžiama gyvenamoji statyba, ir kad teritorijoje bus numatyti šiuo metu galiojantys teritorijos naudojimo būdai.

Nurodo, kad minėti KLASCO nuosavybės teise valdomi žemės sklypai yra teritorijoje, kuriai galioja 2000-03-30 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 49 patvirtintas teritorijos tarp Naujosios uosto, Uosto ir Sankryžos gatvių detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Pažymi, kad šioje teritorijoje galioja KLASCO nuomojamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 2012-07-11 detaliuoju planu nustatyta sanitarinė apsaugos zona, kurios tvarkymo režimas draudžia statyti gyvenamosios, poilsio, sodų, gydymo paskirties pastatus, bendrojo lavinimo mokyklas, ikimokyklinio ugdymo įstaigas, steigti rekreacines teritorijas. Teigia, kad į KLASCO pasiūlymą Savivaldybė turėjo atsižvelgti visa apimtimi, nes gyvenamosios paskirties objektų statybos galimybė ir tikslingumas šioje teritorijoje jau buvo vertinti ir vienareikšmiškai atmesti 2005 metais, kuomet buvo rengiamas nagrinėjamoje teritorijoje esančio Vitės kvartalo detalusis planas. Cituoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2005-10-10, Klaipėdos miesto mero 2006-05-02 raštą, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos 2018-05-24 raštą Nr. 012.

Mano, kad Savivaldybės sprendimas šioje teritorijoje numatyti daugiafunkcinę teritorijos naudojimo paskirtį negali būti vertinamas atsižvelgimu iš dalies, bet prilygintinas pasiūlymo atmetimui. Pažymi, kad Savivaldybė negali priimti sprendimų, kuriais keičiamos esminės verslo aplinkos sąlygos, pažeidžiamos investuotojų teisinės garantijos dėl jų investicijų apsaugos, investicinės aplinkos stabilumas. Teigia, kad turi būti užtikrintas darnus uosto įmonių, KVJUD ir miesto bendradarbiavimas bei išvengta ginčų dėl teisių ir galimybės vykdyti uostinę veiklą. Daro išvadą, kad dabartinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija tiek Klaipėdos miesto bendrajame plane, tiek Uosto bendrajame plane turi būti numatyta uosto veiklai, kaip tai nustato specialus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, ilgalaikės (iki 2066 metų) uosto žemės nuomos sutartys ir rengiamas Uosto bendrasis planas. Pažymi, kad atitinkamai, greta uosto esančios suplanuotos privačios KLASCO teritorijos turi būti paliktos kaip susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimui (uosto veiklai) ir komercinei veiklai skirtos teritorijos, kaip numatyta dabar galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane.

Atkreipia dėmesį, kad KLASCO siūlymas buvo paremtas ta pačia aplinkybe, kad kultūros paveldo teritorijos ir objektai uosto teritorijoje bus nurodyti, ir galimai patikslinti Uosto bendrajame plane, todėl Klaipėdos miesto bendrajame plane neturėtų būti žymimi apskritai - šis siūlymas remiasi bendru KLASCO siūlymu uosto teritorijoje numatyti, kad joje taikomi Uosto bendrojo plano sprendiniai, tačiau ir šis KLASCO skundo motyvas buvo Inspekcijos neįvertintas.

Akcentuoja, kad jei Savivaldybė rengiasi įvykdyti sutartį ir detaliojo plano sprendinius, nėra pagrindo neperkelti jų į Klaipėdos miesto bendrąjį planą ir tokie sprendiniai privalo būti perkelti. Pažymi, kad numačius šiuos sprendinius Klaipėdos miesto bendrajame plane, būtų užtikrintas planuojamos kelių infrastruktūros sprendinių nuoseklumas ir aiškumas, o Savivaldybės atsisakymas juos numatyti yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teigia, kad šie KLASCO motyvai taip pat buvo Inspekcijos niekaip nevertinti, tik nurodyta, kad planavimo organizatoriaus atsakymas buvo motyvuotas.

Pažymi, kad teritorijų konversija į daugiafunkcinius centrus yra vienas pagrindinių rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano elementų, todėl numatant tokį daugialypį teritorijos naudojimo būdą ir esminį paskirties pokytį, numatant viena kitai priešingas bei nesuderinamas teritorijos galimo naudojimo paskirtis visos tokios konversijos pasekmės turėjo būti analizuotos labai detaliai. Pažymi, kad tokia pareiga yra įtvirtinta ir Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2014-12 23 nutarimu Nr. 1467 (toliau – ir Aprašas) 25 punkte.

Pažymi ir tai, kad iš Savivaldybės atsakymo neaišku, kokia apimtimi ir kaip konkrečiai bus atsižvelgta į galiojančias sanitarines apsaugos zonas ir kokią tai įtaką turės KLASCO teritorijoje ir jos gretimybėje planuojamų teritorijų naudojimo reglamentams ir ar bus numatyta, kad teritorijoje, kurioje šiuo metu yra patvirtintos galiojančios ribos, bus nustatyti sprendiniai, atitinkantys visus toje dalyje taikomus sanitarinės apsaugos zonos apribojimus. Pažymi, kad įgyvendinant konversiją iš uosto teritorijų į visuomeninės paskirties teritorijas, būtent uosto veikla turėtų neigiamos įtakos naujai planuojamiems visuomeninės paskirties ar gyvenamiesiems objektams ir dėl to kiltų konfliktinės situacijos, todėl siekiant išvengti galimų interesų priešpriešos, būtina iš anksto numatyti teritorijas, kurioms uosto veikla turės įtakos ir jose neplanuoti jokios daugiafunkcinio naudojimo teritorijos.

Apibendrina, kad Savivaldybės sprendimas atmesti KLASCO pasiūlymus ar į juos atsižvelgti tik iš dalies nebuvo nei motyvuotas, nei išsamus (neaiški apimtis, kuria į dalį KLASCO pasiūlymų bus atsižvelgta), nors į daugumą pasiūlymų nurodoma, kad iš dalies bus atsižvelgta, iš motyvuojamosios dalies neaišku nei kaip, nei kokia apimtimi ir kokie konkretūs sprendiniai bus numatomi atsižvelgus ar iš dalies atsižvelgus į KLASCO pasiūlymą. Mano, kad dėl šios priežasties Inspekcija, įvertinusi visus KLASCO skundo argumentus, turėjo įpareigoti Savivaldybę pateikti motyvuotą atsakymą į KLASCO pasiūlymus, tačiau šis KLASCO prašymas taip pat nebuvo tenkintas.

Teigia, kad Inspekcija, nagrinėdama KLASCO skundą, pažeidė teisės aktų reikalavimus (teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 5 str., Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), nevertino Savivaldybės sprendimo, kuriuo atmesti KLASCO pasiūlymai, atitikties Teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams, Inspekcijos sprendimas neišsamus ir nemotyvuotas.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaiko skundą ir jo patikslinimą iš esmės juose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pasiūlymų dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų teikimas yra teritorijų planavimo viešinimo procedūros dalis, užtikrinanti suinteresuotų asmenų teises dalyvauti šiame procese ir daryti jam įtaką. Cituoja Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, aiškinančią nurodytą teisės normą (LVAT 2015-03-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015, 2016-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2029-442/2016, 2014 08-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1699/2014, 2015-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015, 2015-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A 493-822/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17), 2009 m., psl. 426 427). Teigia, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija turėjo tik pareigą įvertinti, ar planavimo organizatorius – Administracija 2018-06-27 priimtu sprendimu motyvuotai atsakė pasiūlymus pateikusiai pareiškėjai ir neprivalėjo tirti galimus teritorijų planavimo pažeidimus, kuriuos akcentavo ir kėlė pareiškėja. Cituoja LVAT praktiką (LVAT 2013-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1206/2013, 2014-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2215/2013, 2014-08-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1699/2014, 2015-03-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015) ir daro išvadą pareiškėjos argumentai, susiję su rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano neatitikimu teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams, šioje byloje neturėtų būti vertinami. Teigia, kad Administracija motyvuotai atsakė į pareiškėjos pasiūlymus, todėl nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu ir jo patikslinimu nesutinka ir prašo juos atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (minėta, toliau – ir Savivaldybė, Administracija) atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja iš esmės skundžia atsakovės 2018-06-27 raštą Nr. (4.39.)-R2-193, kuriame išsamiai išdėstyti motyvai dėl nesutikimo su pareiškėjos siūlymais, kuriuos pareiškėja pakartojo skunde teismui. Mano, kad pareiškėja galimą savo teisių pažeidimą grindžia prielaidomis; pats skundžiamas dokumentas niekaip nepažeidžia pareiškėjos teisių. Akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu ateityje bus nuspręsta naudoti visą ar dalį pareiškėjos naudojamos teritorijos kitoms (ne uosto) reikmėms, pareiškėja galės ginti savo teises ir skųsti priimamus sprendimus. Teigia, kad ginčo atveju, patvirtinus Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis niekaip nepasikeis (LVAT 2013-05-31 sprendimas byloje Nr. A-146-1062-13).

Pažymi, kad dėl suderinamumo su rengiamu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendruoju planu atsakė, kad šiuo metu uosto bendrojo plano sprendiniai nėra patvirtinti. Sprendinių derinimas bus su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bus atliekamas baigiamajame planavimo etape. Nurodo, kad rašte nurodyta, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcija numato pareiškėjos naudojamos uosto teritoriją numato naudoti pagal visus nustatytus galimus naudojimo būdus. Jei teritorija naudojama uosto reikmėms, taip galės būti naudojama ir toliau. Tačiau jei kiltų poreikis ją naudoti pagal kitą nustatytą galimą naudojimo būdą, galima būtų tai daryti nekeičiant miesto bendrojo plano. Daugiafunkcinių pagrindinio centro teritorijų tikslinimo galimybę palikta sprendinių konkretizavimo stadijai, atsižvelgiant į tai, kad konkretūs sprendiniai numatomi trumpesniam (iki 2030 m.) laikotarpiui.

Nurodo, kad Koncepcijoje iš dalies atsižvelgiant į pareiškėjos pasiūlymą numatyta daugiafunkcinė pagrindinio centro ir uosto teritorijos funkcinė zona. Koncepcijos stadijoje nurodomos urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtros kryptys. Akcentuoja, kad Koncepcija dar nėra planavimo dokumentas, jos sprendiniai turi būti tikslinami sprendinių konkretizavimo stadijoje; parengus konkretizuotus sprendinius bus paskelbtas viešas svarstymas; sprendiniuose bus detaliau nurodytos funkcinės zonos ir jose galimi teritorijų naudojimo tipai bei būdai; kiekvienai teritorijai bus nustatoma apribojimų visuma, bus pritaikyta ir patikslinta atsižvelgiant į vietovės specifiką, taip pat ir į galiojančias sanitarines apsaugos zonas.

Nurodo, kad dabar galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane Švyturio gatvė ir jos tęsinys yra suplanuoti kaip B kategorijos gatvės. Švyturio gatvė nuo Naujosios Uosto ir J. Janonio gatvių sankryžos iki Pušyno g.-B1 kategorija, o nuo Pušyno g. iki P. Lideikio-B2 kategorija. Pagal STR 2.06.04:2014 B (B1 ir B2) kategorijos gatvė yra pagrindinė gatvė, o C- aptarnaujanti gatvė. C kategorijos gatvėje gali būti tik dvi eismo juostos. Teigia, kad rengiant Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo bendrųjų sprendinių (koncepcijos) formavimo stadijos brėžinius buvo svarstomos alternatyvos (nekeisti esamų bendrojo plano sprendinių, neplanuoti šios gatvės tęsinio ar sumažinti gatvės kategoriją). Pažymi, kad Koncepcijoje, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo komiteto protokolinį nutarimą bei rengiant Darnaus judumo mieste planą gautus gyventojų susirūpinimo dėl Švyturio gatvės raštus, pakoreguota Švyturio gatvės ir jos tęsinio iki P. Lideikio gatvės kategorija. Nustatyta C kategorija. Teigia, kad galimybė neplanuoti šios gatvės tęsinio buvo atmesta, nes tai yra Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio transporto koridoriaus tarp magistralinio kelio A13 ir planuojamo šiaurinio jūrų uosto terminalo papildoma atšaka, uosto teritorijos nuo Naujojo Sodo g. į šiaurę, sunkiojo transporto nukreipimui nuo gyvenamųjų kvartalų. Taip pat Švyturio g. tęsinys reikalingas padalinant transporto srautus iš H. Manto gatvės, kurioje numatoma atskira eismo juosta naujam greitajam viešajam transportui. Šiuo metu iš minėtos uosto dalies sunkusis transportas važiuoja pro gyvenamąsias teritorijas. Akcentuoja, kad tokia padėtis netenkina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Planuojama, kad išvažiavimas iš pareiškėjos teritorijos galėtų persikelti už gyvenamųjų kvartalų - arčiau dabartinio stadiono. Tokio sprendinio galimybės gali būti nagrinėjamos detaliau, rengiant projektinius pasiūlymus ar galimybių studiją.

Nurodo, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliktas vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (su vėlesniais pakeitimais), reikalavimais. Pažymi, kad vienas iš pagrindinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tikslų - nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos alternatyvų įgyvendinimo pasekmes aplinkai. Šiame vertinimo etape dar nėra žinomi tikslūs sprendiniai ir konkrečios planuojamos ūkinės veiklos teritorijose, todėl daugeliu atveju, pasekmių vertinimas remiasi kokybiniu ekspertiniu vertinimu, o vertinimo rezultatai skirti tik koncepcinių alternatyvų galimų pasekmių sąlyginiam palyginimui. Prieš įgyvendinant konkrečius sprendinius pagal bet kurią pasirinktą alternatyvą būtini detalesni vertinimai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir techninio projektavimo etapuose (jeigu tai numato teisės aktai), kurių metų detaliai, atsižvelgiant į naujausią aktualią informaciją nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas reikšmingas poveikis aplinkos komponentams, visuomenės sveikatai, jo metu vertinama suminė planuojamos teritorijos foninė tarša ir planuojamos ūkinės veiklos tarša. Vadovaujasi Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurį specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai, taip pat nustatomos ir tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus. Cituoja Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 (toliau – ir taisyklės) 6 ir 35, 41, 42 punktus. Teigia, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 6 straipsnio 2 dalį planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) organizuoja poveikio aplinkai vertinimo procedūras, SAZ gali būti keičiamos ir neprivalo būti nurodomos miesto bendrojo plano koncepcijoje. Pažymi, kad rengiant konkretizuotus miesto bendro plano sprendinius ir nustatant apribojimus miesto teritorijoms, kurios patenka į teisės aktuose numatyta tvarka įregistruotas uosto įmonių SAZ (kaip tai numato minėtų taisyklių VII sk. 42 p.) bus atsižvelgta į minėtose SAZ draudžiamas vykdyti veiklas. Teigia, kad teritorijų, kurios naudojamos uosto veiklai, naudojimo būdo miesto bendras planas keisti nenumato. Daugiafunkcinė teritorijos panaudojimo galimybė neapriboja teritoriją naudoti pagal visus nustatytus galimus naudojimo būdus. Pažymi, kad Europos miestų pavyzdžiai rodo, kad uostams plečiantis į patogesnes laivybai teritorijas, dažnai miestų centruose, šalia esamo užstatymo esančios uostų teritorijos paliekamos nenaudojamos. Akcentuoja, kad tokių teritorijų panaudojimas ne uosto paskirčiai yra būtinas, kad pasekmės aplinkai būtų labiau teigiamos, nei neigiamos.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su skundu ir patikslintu skundu nesutinka iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir Administracija) 2018-06-27 sprendimo Nr. (4.39.)-R2-1933 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos ir SPAV” dalies bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (minėta – toliau – ir Departamentas) 2018-08-21 sprendimo Nr. (16.2)2D-11595 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018-06-27 sprendimo Nr. (4.39.)-R2-1933” (toliau – ir ginčijami sprendimai) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamus sprendimus, pareiškėja prašo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018-06-14 raštu Nr. 0300-20-343 pateiktą pasiūlymą ir pateikti patikslintą motyvuotą atsakymą.

Teisėjų kolegija iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatė, jog 2018 m. gegužės mėnesį buvo parengta Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcija (minėta, toliau – ir Koncepcija) bei šios Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (minėta, toliau – ir SPAV) ataskaita. Iš nurodytos Koncepcijos nustatyta, kad planavimo organizatorius: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; bendrojo plano rengėjai – UAB „Urbanistika” ir UAB „Sweco Lietuva”; teritorijų planavimo rūšis: kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, Savivaldybės bendrasis planas; rengimo etapas: bendrųjų sprendinių formavimas (koncepcija). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad bylos nagrinėjimo metu Koncepcija nėra patvirtinta.

Nustatyta, kad Administracija 2018-05-07 raštu Nr. (4.36.)-R2-1355 „Informacija apie viešą supažindinimą su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcija ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita” informavo apie tai, kad 2018 m. gegužės mėn. buvo atlikta SPAV ir parengta ataskaita bei nurodė, kad pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl SPAV ataskaitos kokybės ir koncepcijos galima planavimo organizatoriui iki birželio 15 d. viešo susirinkimo pabaigos. Pareiškėja 2018-06-14 planavimo organizatoriui ir bendrojo plano rengėjams pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl parengtos Koncepcijos ir SPAV ataskaitos. Administracija ginčijamu 2018-06-27 sprendimu nutarė neatsižvelgti arba iš dalies atsižvelgti į pareiškėjos 2018-06-14 rašte išdėstytus pastabas ir siūlymus. Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos 2018-06-27 sprendimu, skundu kreipėsi į Departamentą, kuris ginčijamu 2018-08-21 sprendimu nustatė, jog Administracija pagrįstai atsisakė pakoreguoti Koncepciją bei motyvuotai atsakė, kodėl neatsižvelgta į skunde pateiktus pasiūlymus.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-01-28 iki 2018-07-01) nurodyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas) yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos.

Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (aktuali akto redakcija, galiojus nuo 2018-05-01 iki 2018-11-01), taip pat Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-11-09 iki 2018-11-01; toliau – ir Nuostatai).

Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnis numato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Kiti teisės aktai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo proceso reikalavimų nenustato.

Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis numatė, kad teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus atvejus, kai valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius; teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. Sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir kitos sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos interneto svetainėje bei seniūnijos, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų (Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Teritorijų planavimo 37 straipsnio 1 dalimi pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Viešojo svarstymo procedūras nustato Nuostatai, pagal kurių 2 ir 4 punktus, viešasis svarstymas yra privaloma sudėtinė teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo proceso dalis, užtikrinanti jos atvirumą, sudaranti galimybę visuomenės nariams dalyvauti rengiant ir įgyvendinant projektus, veikti siekiant Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų teritorijų planavimo tikslų. Nuostatų 6.4.1 punkte įtvirtinta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. O visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta (Visuomenės informavimo nuostatų 6.4.2 punktas).

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad viešinimo stadijos metu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją, be kita ko, tikrina, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai.

Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (minėta, toliau – ir LVTA) ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai” lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., LVAT 2009-02-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-143-201/2009; 2012-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-169/2012; 2014-12-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-2031/2014; 2015-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015 ir kt.).

Apibendrinus teisės aktų nuostatas ir LVAT praktiką, darytina išvada, jog pasiūlymai turi būti nagrinėjami. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra pažymėjęs, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese planavimo organizatoriui teikiami pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų – tai būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigos metu. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad materialiosios teisės taikymo aspektu teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo (pareiškėjo) nurodyti pažeidimai buvo iš tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu (žr., pvz., LVAT 2009-02-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-201/2009).

Minėta, kad pareiškėja 2018-06-14 raštu pateikė Administracijai (planavimo organizatoriui) ir bendrojo plano rengėjams, 7 pasiūlymus dėl Koncepcijos ir SPAV ataskaitos, kuriais prašė:

1) pakoreguoti Koncepciją, kad ji neprieštarautų Uosto bendrojo plano sprendiniams: neperkelti jokių konkrečių Uosto bendrojo plano sprendinių į Klaipėdos miesto bendrąjį planą, o tik pažymėti Klaipėdos miesto bendrajame plane Uosto bendruoju planu planuojamos teritorijos ribas, nurodant vadovautis Uosto bendruoju planu šioje teritorijoje (toliau – ir Pasiūlymas Nr. 1);

2) teritoriją tarp dabartinės uosto ribos ir Naujosios Uosto gatvės Koncepcijoje planuoti kaip teritoriją, skirtą susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimui (uosto veiklai) ir komercinei veiklai, kaip numatyta dabar galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane (toliau – ir Pasiūlymas Nr. 2);

3) nekeisti pareiškėjos valdomų teritorijų, naudojamų uosto veiklai, esamos paskirties ir neplanuoti šių teritorijų dvigubos paskirties (toliau – ir Pasiūlymas Nr. 3);

4) pažymėti Klaipėdos miesto bendrajame plane už Uosto bendruoju planu planuojamos teritorijos ribų esamas nustatytas ir įregistruotas sanitarines apsaugos zonas ir kitus veiklos apribojimus už Uosto bendruoju planu planuojamos teritorijos ribų, kuriuos lemia uosto teritorijoje vykdoma ūkinė veikla pagal Uosto direkcijos išduotas teritorijų planavimo sąlygas (toliau – ir Pasiūlymas Nr. 4);

5) nežymėti nei Koncepcijoje, nei tolimesniuose sprendiniuose jokių į Uosto bendruoju planu planuojamą teritoriją patenkančių kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų ribų, kadangi kultūros paveldo duomenys gali būti patikslinti ir pakeisti Uosto bendruoju planu planuojamoje teritorijoje Kultūros ministerijai pavedus apsvarstyti šiuos klausimus Kultūros paveldo departamentui anksčiau minėtu raštu (toliau – ir Pasiūlymas Nr. 5);

6) nerodyti Švyturio gatvės ir jos numatomo tęsinio iki Lideikio gatvės kaip planuojamo logistikos koridoriaus ir rodyti sprendinius, atitinkančius pareiškėjos nuomojamo uosto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, įrengiant švyturio gatvės tęsinį iki Naujosios uosto gatvės (toliau – ir Pasiūlymas Nr. 6);

7) pakoreguoti SPAV ataskaitą: įvertinti uosto teritorijoje vykdomos veiklos poveikį aplinkai už uosto teritorijos ribų, įskaitant patvirtintas sanitarines apsaugos zonas; įvertinti uosto teritorijos ir kitų teritorijų, kurios naudojamos uosto veiklai pagal galiojančius Klaipėdos miesto bendrąjį planą ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, paskirties keitimo ekonomines, socialines ir teisines pasekmes (toliau – ir Pasiūlymas Nr. 7).

Rezoliucinė dalis

Administracija ginčijamu 2018-06-27 sprendimu atsakė į pareiškėjos 2018-06-14 rašte išdėstytus teiginius ir nutarė:

1) į Pasiūlymą Nr. 1 neatsižvelgti, nes siūlymas prieštarauja Savivaldybės tarybos 2015-02-19 sprendimui Nr. T2-16, kuriuo pradėtas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas, prieštarauja Administracijos direktoriaus 2015-04-01 įsakymu Nr. AD1-885 patvirtintai planavimo darbų programai, kurioje nurodyta planuojamų darbų teritorija; Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sprendiniai nėra patvirtinti ir nėra prievolės jais vadovautis rengiant bendrąjį planą;

2) į Pasiūlymą Nr. 2 atsižvelgti iš dalies – pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems sklypams šioje zonoje numatys daugiafunkcinę pagrindinio centro ir uosto teritorijos funkcinę zoną. Pažymėta, kad Koncepcija dar nėra planavimo dokumentas, jos sprendiniai turi būti tikslinami sprendinių konkretizavimo stadijoje; bus parengti konkretizuoti sprendiniai, kuriuose bus detaliau nurodytos funkcinės zonos ir jose galimi teritorijų naudojimo tipai bei būdai; kiekvienai teritorijai nustatoma apribojimų visuma bus pritaikyta ir patikslinta atsižvelgiant į vietovės specifiką, taip pat ir į galiojančias sanitarines apsaugos zonas.

3) į Pasiūlymą Nr. 3 atsižvelgti iš dalies – nurodyta, kad teritorijų, kurios naudojamos uosto veiklai, naudojimo būdo miesto bendrasis planas keisti nenumato; daugiafunkcinė teritorijos panaudojimo galimybė neapriboja teritoriją naudoti pagal visus nustatytus galimus naudojimo būdus. Jei kiltų poreikis teritoriją naudoti pagal kitą nustatytą galimą naudojimo būdą - galima būtų tai daryti nekeičiant miesto bendrojo plano.

4) į Pasiūlymą Nr. 4 atsižvelgti iš dalies sprendinių stadijoje – nurodyta, kad šiame vertinimo etape dar nėra žinomi tikslūs sprendiniai ir konkrečios planuojamos ūkinės veiklos teritorijose, todėl daugeliu atveju, pasekmių vertinimas remiasi kokybiniu ekspertiniu vertinimu, o vertinimo rezultatai skirti tik koncepcinių alternatyvų galimų pasekmių sąlyginiam palyginimui.

5) į Pasiūlymą Nr. 5 neatsižvelgti – nurodyta, kad Koncepcijoje nėra jokios teisinės galimybės kultūros paveldo objektus ir teritorijas rodyti kitaip, nei nurodo Nekilnojamojo kultūros paveldo registras; jei šiame registre bus patikslinto kultūros vertybių ribos - miesto bendrajame plane šios ribos taip pat bus patikslintos.

6) į Pasiūlymą Nr. 6 atsižvelgti.

7) į Pasiūlymą Nr. 7 atsižvelgti iš dalies sprendinių stadijoje, SPAV ataskaitos nekoreguoti. Vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6, 35, 41 punktais ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 6 straipsnio 2 dalimi nutarta į pareiškėjos siūlymą neatsižvelgti, nes sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) gali būti keičiamos ir neprivalo būti nurodomos Koncepcijoje. Nurodyta, kad rengiant konkretizuotus miesto bendrojo plano sprendinius ir nustatant apribojimus miesto teritorijoms, kurios patenka į teisės aktuose numatyta tvarka įregistruotas uosto įmonių SAZ bus atsižvelgta į minėtose SAZ draudžiamas vykdyti veiklas.

Minėta, kad Departamentas ginčijamu 2018-08-21 sprendimu, įvertinęs Administracijos 2018-06-27 sprendimą, nustatė, kad pagrįstai ir motyvuotai atsisakyta pakoreguoti Koncepciją.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja nekelia ginčo dėl viešojo svarstymo procedūrų teikiant ir nagrinėjant 2018-06-14 pastabas ir pasiūlymus. Pareiškėja mano, jog Administracija, atmesdama dalį 2018-06-14 rašte išdėstytų pasiūlymų, o kitus tenkindama tik iš dalies ir konkrečiai nenurodyta apimtimi, ne tik pažeidė pareiškėjos interesus, bet ir nesivadovavo teisės aktais ir dokumentais, kuriais privaloma vadovautis teritorijų planavimo procese. Taip pat nurodo, jog Departamentas netyrė pasiūlymų planavimo organizatoriui dėl Koncepcijos keitimo atmetimo pagrįstumo ir motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams, ir dėl to nepagrįstai atsisakė tenkinti skundą. Teigia, kad Koncepcijos sprendiniai, kuriuos siūlė keisti, taip pat ir Planavimo organizatoriaus nurodyti pasiūlymų atmetimo motyvai prieštarauja ir yra nesuderinami su teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais, dėl šios priežasties ginčijami sprendimai naikintini. Pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad pateiktų pasiūlymų tikslas iš esmės buvo užtikrinti Koncepcijos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukštesnio hierarchinio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir Klaipėdos miesto bendrajame plane Uosto bendruoju planu planuojamoje teritorijoje nurodyti, kad joje taikomi Uosto bendrojo plano sprendiniai.

Savivaldybės arba jos dalių bendrieji planai pradedami rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl savivaldybės arba jos dalių bendrųjų planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų; šių planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Aptariamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: parengiamasis; rengimo; baigiamasis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Koncepcija rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais. Šiuo etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamuoju etapu Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas SPAV. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad rengimo etapą sudaro šios stadijos: esamos būklės įvertinimas; bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, atitinkamai teritorijai taikomų valstybės ir regionų strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti; Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti; Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius; bei sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius, parengiami teritorijų planavimo dokumentų konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomos privalomosios nuostatos, privalomieji reikalavimai ar teritorijos naudojimo reglamentai. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas; kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis). Kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu patikrinama, ar: pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas atitinka ūkio šakų plėtros programas ir strateginių dokumentų nuostatas, galiojančius aukštesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, besiribojančių savivaldybių bendruosiuose planuose nurodytus sprendinius, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus; pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas neprieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, ar jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms; įvykdytos planavimo sąlygos (planavimo sąlygų reikalavimų įgyvendinimas kompensacinėmis ar alternatyviomis priemonėmis derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis). To paties straipsnio 13 dalyje numatyta, kad suderintas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumentui, kai: parengtas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis; prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 14 dalis).

Pažymėtina, kad kompleksinio, specialiojo ir valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo, atliekamo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdančioje institucijoje, tvarką nustato Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-11-05 įsakymu Nr. D1-904/3D-844, (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01 iki 2018-11-22). Šio aprašo 11 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija negali reikalauti keisti dokumento sprendinių, t. y. priimti pareiškėjos pasiūlymus ir pastabas, jei jie neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog parengtos Koncepcijos sprendiniai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Uosto bendrasis planas nėra patvirtintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai prieštarauja galiojančiam aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Pagal teritorijų planavimo procedūras šioje stadijoje (rengimo etapas) nei planavimo organizatorius, nei Departamentas neprivalėjo priimti visų pareiškėjos pasiūlymų dėl Bendrojo plano sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjai, kuri pateikė pasiūlymus. Departamentas savo kompetencijos ribose patikrino ir ginčijamu sprendimu pripažino, jog planavimo organizatorius jam tenkančią pareigą motyvuotai atsakyti į pasiūlymus įvykdė tinkamai. Todėl pareiškėjos teiginys, kad ginčijamas Departamento sprendimas naikintinas, nes Departamentas pareiškėjos skundo iš esmės nenagrinėjo, vertintinas kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas neturėjo pareigos spręsti tų klausimų, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Nuostatus turėjo būti sprendžiami tik teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijoje (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 6 ir 14 dalys).

Teisėjų kolegija papildomai pastebi, jog išduotose planavimo sąlygose numačius parengti koncepciją, ji privalo būti parengta ir jai turi būti pritarta planavimo organizatoriaus, kadangi koncepcijai nepritarus, negali būti pradėta kita kompleksinio teritorijų planavimo proceso stadija. Pažymėtina, kad vadovaujantis LVAT praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Savarankišku administracinės bylos dalyku nepripažįstami teritorijų planavimo dokumento rengimo etape išduodami dokumentai. Administraciniuose teismuose nenagrinėtini reikalavimai, kurie siejami su aktais, kuriais tvirtinama koncepcinė schema ar kuriais pritariama specialiojo plano koncepcijai (LVAT 2011-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-230/2011, 2012-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-267/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, Koncepcija, kuria nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys bei tvarkymo prioritetai, laikytina teritorijų planavimo dokumento rengimo etape priimtu dokumentu, t. y. tarpiniu dokumentu, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą dėl bendrojo plano patvirtinimo, ir kuris pareiškėjui iš esmės jokių materialinių teisinių pasekmių negali sukelti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad rengiamas teritorijų planavimo dokumentas (bendrasis planas) nėra patvirtintas (rengimo etapas); be kita ko, Koncepcijai dar nėra pritarta, todėl priešingai nei nurodo pareiškėja, jos teisėti lūkesčiai bei interesai šioje kompleksinio teritorijų planavimo proceso stadijoje nėra pažeisti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, nesutikdama su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu, turi teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape.

LVAT yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).

Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 8 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijami sprendimai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies bei VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Kaip matyti iš nurodytų dokumentų turinio, plano rengėjas (Administracija) įvertino pareiškėjos pastabas, o jas atmesdamas, atsakymą motyvavo ir argumentavo. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, Departamentas pagrįstai pripažino Administracijos (plano rengėjo) raštą dėl pareiškėjo pateiktų pastabų ir pasiūlymų tinkamai motyvuotu, todėl naikinti nurodytus sprendimus teismas neturi pagrindo. Kadangi pagrindinis pareiškėjos reikalavimas dėl sprendimų panaikinimo atmestinas, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Likusieji pareiškėjos, atsakovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” skundą ir jo patikslinimą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė