- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- A18.-2361-486/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01762-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pažeidėjas
- K. Z.
dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovams D. J. G., J. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. Z., gim.( duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. Z. būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2018-10-25, apie 08 val. 40 min., statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams leido dirbti, V. B., gim.(duomenys neskelbtini)., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo V. B. įdarbinimą dieną prieš darbo pradžią ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Taip pat jis vengė atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos skyrių bei duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių, pateikti dokumentus pagal siųstus nurodymus, tuo kliudydamas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas. Šiais veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje (iki 2019-01-01).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio Valstybinės darbo inspekcijos atstovas paaiškino, kad palaiko protokolą, pažeidimo sudėtis įvardyta. Dėl LR ANK 505 straipsnyje numatyto pažeidimo, tai K. Z. ne kartą buvo siųsti nurodymai, jis atsiuntė atsakymą, kad neva tai ne jo darbuotojas ir daugiau nieko neteiks, tačiau atstovo kolegei to neužteko. Yra pridėtas dar vėliau asmens paaiškinimas, kuriuo jis pareikalavo atsiųsti klausimus raštu ir norą bendrauti elektroniniu paštu. Tai kolegė ir siuntė viską jo nurodytu elektroniniu paštu, t. y. 2019 sausio 9 d. pateikti klausimai, o prieš tai 2018 gruodžio 4, 12, 14, 20 nurodymai, į kuriuos neatsakė. Aiškiai žinoma, kad juridinis asmuo teikia ten paslaugas iš (duomenys neskelbtini) ir kitų įmonių. Taip pat yra 2018 gruodžio 12 d. jo paaiškinime nurodyta, kad Darbo inspekcijai reikia bendrauti su jo atstove R. V., ir tuomet kolegė bandė su ja bendrauti, tačiau ji atsakė, kad ji tokio asmens neatstovauja ir nieko nežinanti apie tai. Kolegė stengėsi išsiaiškinti kuo daugiau dėl tyrimo, ji nežinojo visos pozicijos iš K. Z., kodėl jis nesidomėjo dėl tolimesnių veiksmų, tai atstovo manymu, yra trukdymas valstybės tarnautojui atlikti jo pareigas, todėl protokolas dėl to pažeidimo surašytas pagrįstai. Dėl nelegalaus darbo, tai iš vaizdo įrašo matyti, kad V. B. aiškiai dėstė savo mintis, sakė, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) nesakė kad kokioje nors kitoje, nes kiti darbininkai sakė, kad dirba kitoje įmonėje, tas jo nesuklaidino, jis nesimėtė, todėl Darbo inspekcijai nekilo abejonių, kad jis gali dirbti kur nors kitur. Dėl darbo sutarties, tai aiškiai buvo per vaizdo įrašą nurodytas V. B. darbo laikas, nors ir pridėta medžiaga iš K. Z., kad tikrinimo metu jo nebuvo Lietuvoje, tačiau niekas nedraudžia duoti nurodymus iš anksto ir palikti darbus. Visi darbuotojai, kurie buvo įdabinti, atleisti rugpjūčio 23 d. Vienintelis darbuotojas, kuris dirbo buvo K. Z., bet aiškiai buvo matyti, kad buvo tvarkomi darbai, aktavimai, tai reiškia kažkas tikrai dirbo ir niekas nematė, kad fiziškai dirbo K. Z. Todėl protokolas surašytas teisingai. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo neprisipažino ir nesigailėjo, todėl atstovas prašo skirti baudos vidurkį sankcijos ribose.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo K. Z. paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta. Dėl LR ANK 95 straipsnio 1 dalies jis neigia savo kaltę, V. B. nedirbo jo įmonėje. Dėl LR ANK 505 straipsnio 1 dalies, taip pat savo kaltės nepripažįsta, buvo netgi konfliktas su VDI atstovu J. V., gaila, kad nebuvo policijos. K. Z. netgi yra parašęs paaiškinimą, nes buvo naudojamas smurtas iš VDI pusės, dėl to jis parašė VDI raštą, kad pateiktų klausimus raštu ir jis atsakys. K. Z. buvo nuvykęs į VDI, bet nebuvo klausimų. Dėl gruodžio 12, 14 d. nurodymų iš VDI dėl V. B., tai K. Z. atsakė į vieną iš jų prašymų dar gruodžio 7 d. elektroniniu paštu, kad „Jis ne mano žmogus, nedirba“. Ar sausio 9 d. buvo siunčiamas kitas nurodymas iš VDI, jis neatsimena. Ką sako V. B., tai dauguma faktų net nėra įmanoma, nes K. Z. tuo metu net nebuvo Lietuvoje, tai kas galėjo perduoti V. B. įrankius, juk turėjo būti važtaraščiai. Juokingiausia, kad V. B. pasakė, kad gyvena pas K. Z. Nori atsakyti, kad tai dalis darbuotojų, kurie net nebuvo įdarbinti. Su (duomenys neskelbtini) buvo sutartis ne dėl 300 kv. m., bet jis darė ir aktavo dėl 1500 kv. m. Jie viską suderina su žmonėmis, bet tai jie užgeria, tai dingsta, labai daug problemų su jais. Su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis darbams 2 ir 4 aukšto sienų glaistymo ir dažymo darbams atlikti. Spalio 25 d. kai vyko patikrinimas objekte buvo tris nelegalus darbininkai, du iš jų priklausė įmonei (duomenys neskelbtini) T. K. žodžiais visiškai tikėti nevertėtų.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Bendroves (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis žino. Subrangos sutarties sudarymas tai kai jie pasirenka subrangovą ir sudaro su juo sutartį tam tikriems darbams atlikti. Šiuo atveju subrangos sutartis buvo sudaryta apdailos darbams. Subranga perima dalį darbų, ir atlieka tuos darbus. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti apdailos darbai, t. y. plytelės, lubos, dažymas. S. R. pagal sutartį gali užtikrinti darbų saugą, kad visi darbuotojai turėtų būti aprūpinti darbo priemonėmis, medžiagomis. T. K. į tai nesikiša, čia jo atsakomybė. Darbo apimtis, tai yra sąmata, o terminai irgi yra. Bet yra darbų pradžia, yra darbų pabaiga. Kiekvienas darbas, kuris atliktas, turi būti priduotas techninei priežiūrai, o pabaigus darbą, atsakingam asmeniui už objektą. Jie privalo priduoti darbus. Šiuo atveju buvo netinkamai atlikti darbai, buvo defektų, dėl to buvo informuota MB (duomenys neskelbtini).Jie privalo tuos trūkumus šalinti, atlyginti nuostolius. T. K. šiuo atveju neturi tokios informacijos, kad buvo pašalinti trūkumai. Į objektą negali ateiti pašaliniai asmenys. S. R. sprendžia, kas į jo priskirtą darbų zoną gali užeiti, galėjo samdyti darbuotojus, o galėjo ir pats dirbti. Šiuo atveju subrangos sutartis nebuvo pakeista. Jeigu būtų pakeitimų, T. K. apie tai žinotų. T. K. yra generalinis rangovas, pasirašė subrangos sutartį su MB (duomenys neskelbtini) Ar galėjo MB (duomenys neskelbtini) pasirašyti kitą tokia pat sutartį, tai liudytojas nežino, bet jie turėjo rangovą informuoti, jeigu samdys dar kitą kompaniją, nes turi būti kontrolė. MB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo atsakingas už sutarčių vykdymą. Dėl antros subrangos sutarties liudytojas jokios informacijos neturi, V. B. negali pasakyti ar yra matęs, gal iš matymo ir galėjo. Apie VDI patikrinimą liudytoją informavo. Apie kiekvieną patikrinimą jį informuoja statybos vadovas R. R., gal ir jis buvo objekte, kai vyko patikrinimas. Ar buvo K. Z. tuo metu per patikrinimą, liudytojas negali pasakyti. Jeigu pasirašyta būtų sutartis su MB (duomenys neskelbtini), tai toje dalyje turėtų daryti darbus, bet liudytojas komentuoti negali, nes nežino sąlygų. Jeigu atsakinga MB (duomenys neskelbtini) tai ji ir samdosi, arba samdo dar kitą įmonę. Pačio K. Z. dirbančio liudytojas nematė. Po VDI patikrinimo jis domėjosi (duomenys neskelbtini) bet konkrečių atsakymų negavo. Liudytojas net nežinojo, kad yra subrangos sutartis sudaryta. Vasario 7 d. liudytojas pateikė VDI paaiškinimą, buvo rodomas vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo atpažino asmenį, tai buvo V. B. Liudytojas mano, kad kelias dienas šis žmogus dirbo, glaistė gipsą dar keletą dienų iki VDI atvykimo. Tame objekte galėjo būti maždaug nuo 5-7 žmonių, nes reikėjo skubėti baigti darbus. Iš MB (duomenys neskelbtini) negavo jokio darbuotojų sąrašo. Apsaugos tame objekte nebuvo, buvo atsakingas vadovas R. R., kuris tikrindavo išeinančius, jis pilnai už objektą buvo atsakingas. Kiek objekte tuo metu per VDI patikrinimą buvo dirbančių žmonių, tai juos visus surinko.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. R. parodė, kad dirba vadovu įmonėje MB (duomenys neskelbtini) Rangos sutartimi samdė K. Z. įmonę MB (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), o būtent plytelių klijavimui, laiptų pakopų darymui, gipso darbams, glaistymui. 2018 m. spalio 15 d. buvo sudaryta subrangos sutartis su MB (duomenys neskelbtini) vadovu. Aprašyti statybos darbai sutartyje pereina MB (duomenys neskelbtini) įmonei. Laisvas patekimas buvo adresu (duomenys neskelbtini), kas norėjo tas galėjo užeiti į objektą. K. Z. pagal sutartį galėjo samdyti darbuotojus, tačiau turėjo jam apie tai pranešti, pateikti darbuotojų sąrašą. K. Z. pranešė kokie darbuotojai dirbs, atsiuntė jam sąrašą. Du darbuotojai turėjo dirbti. S. A. ir K. Z. Jeigu atsirastų kiti darbuotojai, jis turėjo teikti kitus prašymus. Girdėjo, kad vyko darbo inspekcijos patikrinimas, buvo kviestas į darbo inspekciją. V. B. iš vardo ir pavardės nepažįsta tačiau iš darbo inspekcijos pateikto vaizdo įrašo žino, yra anksčiau matęs objekte. Pas ką dirbo šis žmogus nežino. Tame objekte dirbo daug žmonių, labai daug subrangovų. Tame objekte dirbo kažkur 20-30 įmonių subrangovų. Generalinis rangovas buvo UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė subrangos sutartį su MB (duomenys neskelbtini) MB (duomenys neskelbtini) sudarė subrangos sutartį su MB (duomenys neskelbtini) V. B. galėjo dirbti pas bet ką įmonėje, MB (duomenys neskelbtini) jį surado koridoriuje ten yra praeinamos patalpos. Kai buvo darbo inspekcijos patikrinimas liudytojo objekte nebuvo. Sutartį su MB (duomenys neskelbtini) sudarė tam, kad daugiau uždirbtų iš skirtumo. Pigiau jam darbus padaro MB (duomenys neskelbtini) negu pačiam atlikti darbą ir samdyti darbuotojus. 2018 gegužės 31 d. pasirašė darbo sutartį su K. Z. kaip su darbuotoju. 2018 m. spalio 15 d. sutartis buvo reikalinga, kad K. Z. atlikinėtų darbus kaip įmonė. Neturėjo žmonių ir pajėgumo, o K. Z. turėjo. UAB (duomenys neskelbtini) ginčija MB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus, sako, kad kai kurios darbus patys atliko. Liudytojas iš UAB (duomenys neskelbtini) nėra gavęs jokio apmokėjimo. UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijas siuntė jam, nes sutartį sudarė su juo, o jis sudarė subrangos sutartį su MB (duomenys neskelbtini) Mano, kad darbai yra atlikti tik UAB (duomenys neskelbtini) juos ginčija. Tiesiogiai priduoti darbus UAB (duomenys neskelbtini) įmonei, įmonė MB (duomenys neskelbtini) negalėjo. UAB (duomenys neskelbtini) buvo informuota apie sudaryta sutartį su MB (duomenys neskelbtini). Teisiškai pretenzijas reikšti liudytojui turi UAB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius tiesiogiai bendravo su K. Z., jie žinojo, kas atlikinėja pas juos darbus. Su V. B. liudytojas nepasirašinėjo darbo sutarčių ir žodžiu nesitarė. Visą darbo frontą perdavė MB (duomenys neskelbtini) MB (duomenys neskelbtini) turėjo liudytojui pateikti darbų atlikimo ir perdavimo aktą. Tas aktas buvo teiktas iš MB (duomenys neskelbtini) jį pateikė K. Z. tačiau nebuvo priimtas, liudytojas jo nepasirašė. S. R. darbuotojai tame objekte darbų neatlikinėjo. Jeigu darbus atlikinėtų jo darbuotojai reikėtų nuo vieno iki trijų darbuotojų tiems darbams atlikti. S. R. nieko neprižiūrėdavo, kaip buvo atliekami darbai. V. B. nepristatinėjo T. K. Pačio K. Z. atliekančio darbus objekte nebuvo matęs. V. B. dirbančio konkrečius darbus nematė, matė tik, kad jis su darbiniais drabužiais purvinais vaikščiojo po objektą. Kokius darbus atlikinėjo V. B. liudytojas asmeniškai nematė. Darbo inspekcijos rodytame vaizdo įraše V. B. atlikinėjo kažkokius darbus, pjaustė kažką. Profilių pjaustymai gali būti naudojami gipso klijavimui, lubų mechanizmams. Profiliai naudojami dažniausiai gipso darbams. Darbo sutartyje turi būti nurodyta kokiuose aukštuose turėjo būti atlikinėjami veiksmai. Pagarsinus 2018 m. spalio 15 d. subrangos sutarties 1.1 punktą, patikslino, kad darbai turėjo būti atlikinėjami pirmame aukšte ir rūsyje.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) statybos vadovu, šiaip sutartyje buvo parašyta projekto vadovas. S. R. yra jo sūnus. Buvo atliekami rekonstrukcijos darbai objekte, adresu (duomenys neskelbtini). K. Z. liudytojas pažįsta, nes jis tame objekte atlikinėjo tam tikrus darbus. Patikrinimo metu liudytojas atostogavo ir po atostogų ir ruošėsi išeiti iš įmonės UAB ( duomenys neskelbtini). Iki R. R. atėjo gandai, kad patikrinimo metu buvo aptiktas nelegaliai dirbantis darbuotojas. R. R. mano, kad kalba eina apie rusiškai kalbanti turbūt iš Ukrainos, objekte dirbusi žmogų. Paprastai kai ateina subrangovai atlikti tam tikrus darbus, liudytojas iš anksto informuodavo komercijos vadovą kokius darbus reikės atlikti ir kad jis ieškotų įmonių kurios galėtų atlikti tuos darbus. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojai taip pat atlikinėjo tam tikrus darbus objekte. Liudytojui T. V sakydavo kokius darbus reikėjo atlikti ir jis turėdavo R. R. informuoti kokie darbuotojai atvyks. Paprastai kai atvyksta įmonės darbuotojai, vadovas sudaro darbų perdavimo aktą, pateikiami darbuotojų sąrašai. Mūro darbuose nebuvo nei darbų perdavimo akto, nei priduotų darbų. Buvo pasakoma, kad atvyks darbuotojai atliks darbus, bus sudarytos sutartis, tačiau aktų nebūdavo. Buvo paskaičiuojama ant lapelio ir toliau viskas dingdavo. Su įmone UAB (duomenys neskelbtini) pridavimo aktų irgi nebuvo. Kokių būdu ten atsidūrė V. B., liudytojas nežino. V. B. turėjo padaryti dvi ar tris arkas. Jis darbus padarydavo ir dingdavo. Jokių perdavimo darbų aktų nebūdavo. Liudytojas V. B. pinigų nemokėjo ir nežino kas jam pinigus mokėjo už darbus. R. R. nesigilino kas atlikėja darbus UAB (duomenys neskelbtini), ar jis pats, ar MB (duomenys neskelbtini) V. B. matydavo anksčiau tame objekte iki 2018 m. spalio 15 d., gal vasarą. Nuo vasaros 2018 m. V. B. tikrai padarė arkas. V. B. dirbdavo dvi ar tris dienas, tada dingdavo, paskui vėl atsirasdavo ir dirbo. Vėliau buvo dar atsiradęs pataisyti kažkokius darbus, daugiau jo nematė. Liudytojas negali pasakyti kurioje įmonėje vasarą dirbo V. B. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju sąraše jo nebuvo. Nuo 2018 m. spalio 15 d. sutarties sudarymo MB (duomenys neskelbtini) galėjo samdyti, ieškoti ir tartis su darbuotojais, galėjo vykdyti ar nevykdyti darbų. Prieš vykdant darbus MB (duomenys neskelbtini) turėjo pasirašyti darbų fronto perdavimo aktą. Sienos kur jie vykdė darbus nebuvo pakankamai lygios. Paprastai reikia padaryti gipso ar sienų glaistymo darbus. Ateinantis darbuotojai perimdavo darbo frontą. Po 2018 m. spalio 15 d. subrangos sutarties sudarymo darbuotojus galėjo pasamdyti MB (duomenys neskelbtini) MB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) Liudytojui nežinoma ar V. B. buvo su kuo nors pasirašęs sutartį ir ar kreipėsi pas kažką dėl apmokėjimo už atliktus darbus.
2019 m. kovo 29 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)užfiksuota, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai 2018 m. spalio 25 d., apie 8 val. 40 min., atliko patikrinimą statybos objekte (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pirmo aukšto laiptinės patalpose rastas dirbantis (pjaustantis gipso kartono profilius (duomenys neskelbtini) pilietis V. B., kuris raštu paaiškino, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) vakar atėjo pažiūrėti, šiandien pradėjo dirbti, tarėsi su K. (b. l. 2).
2019 m. kovo 29 d. administracinio nusižengimo protokole išdėstytos visos faktinės nusižengimų aplinkybės (b. l 4).
Šalies argumentai
V. B. rašytiniame paaiškinime 2018 m. spalio 25 d. nurodoma, kad įmonėje dirba antrą dieną, objekte taip pat. Dėl darbo tarėsi su K., sutarė, kad parodys, ar moka sukti gipso kartoną, jei jis moka, tai tada jį įformina. Darbus pradėjo šiandien, tarėsi kad dirbs darbuotoju. Gyvena pas K.. Vakar kai atvažiavo K., jis jam paaiškino, ką reikės daryti, instrumentus davė K. (b. l. 8).
Žemesnės instancijos teismas
VSDFD duomenimis MB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąraše V. B. nėra (b. l. 9).
Valstybės įmonės registrų centro duomenimis 2019-04-02 dienai įmonės MB (duomenys neskelbtini) direktorius K. Z. (b. l. 12).
2018 m gruodžio 12 d. K. Z. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad J. V. nepateikia aiškiai suformuotų klausimų. R. V. yra įmonės atstovė teisiniais klausimais (b. l. 13).
VDĮ darbuotoja D. J.-G. elektroniniu paštu prašė K. Z. 2018-12-12, 9.00 val. atvykti į VDI dėl išsamesnių atliekamų tyrimo aplinkybių paaiškinimo (b. l. 14). Aukščiau minėtu elektroniniu paštu gautas atsakymas, kad K. Z. atvažiuos po pietų, nes dabar nespėja (b. l. 15 - 17).
2018 m. gruodžio 20 d. T. K. rašytiniame paaiškinime pažymima, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) turėjo darbo sutartį (su UAB (duomenys neskelbtini). Jie turėjo darbus įvykdyti iki 2018-03-15, bet dėl nenumatytų aplinkybių darbai užsitęsė iki 2018-07 mėnesio <.. > Vaizdo medžiagoje matomas žmogus yra matytas su MB (duomenys neskelbtini) vadovu K., matė objekte su paprastais drabužiais, ne darbiniais (b. l. 18).
2018 m. vasario 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) MB (duomenys neskelbtini) sudarė subrangos sutartį (b. l. 19-25).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. spalio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini) sudarė subrangos sutartį (b. l. 39).
2019 m. kovo 20 d. Nr. SD 1-3562 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nurodymu paaiškinama, kad MB (duomenys neskelbtini) direktoriui K. Z. 2019 m. kovo 29, 9 val., buvo nurodoma atvykti į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos skyrių (b. l. 49). 2019 m. sausio 28 d. nurodyme jis buvo kviečiamas atvykti į VDI 2019 m. vasario 7 d. , 9 val. Tame pačiame nurodyme pažymima, kad nurodymai atvykti pateikti paaiškinimus bei dokumentus buvo siųsti 2018-10-30, 2018-11-14, 2018-11-20, 2018-12-12, 2018-12-20, 2019-01-09 (b. l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados.
Dėl nelegalaus darbo (LR ANK 95 straipsnio 1 dalis).
LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Žemesnės instancijos teismas
LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal LR ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo K. Z. savo kaltės įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą nepripažino nuo pat pradžios teigdamas, kad tuo metu kai buvo atliekamas VDI patikrinimas, jo nebuvo Lietuvoje, o V. B. jis iš viso nepažįsta. Tačiau tokius K. Z. argumentus kategoriškai paneigia pačio V. B. rašytiniame paaiškinime nurodyti teiginiai, kurie iš esmės atitinka VDI pateiktus duomenis, kad jis dirbo ir darbinosi būtent pas K. (K. Z.). B. K. jam paaiškino, ką reikia daryti, davė instrumentus (b. l. 6 - 7). Tokius savo paaiškinimus V. B. patvirtino ir vaizdo įraše, filmuojant prieš kamerą, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)ir dėl darbų tarėsi su K. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai iš esmė nuosekliai išaiškino ir papildė, kad V. B. tikrai buvo matytas statybose ir ne tik patikrinimo dieną. Liudytojais apklausti T. K., S. R., R. R. patikino, kad vaizdo įraše matomas asmuo tikrai dirbo statybose. Nei vienas iš jų nenurodė, kad V. B. būtų dirbęs būtent pas juos. Be to liudytojai patikino, kad K. Z. kaip subrangovas galėjo pats priminėti į darbą asmenis, be to akivaizdu, kad įleidžiant darbininką į statybas turėjo būti gautas rašytinis darbuotojų sąrašas, tačiau minėto asmens jame nebuvo. Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens K. Z. teiginius, kad jis V. B. net nepažįsta, paneigė iš esmės T. K. nurodęs, kad vaizdo medžiagoje matomas žmogus yra matytas su MB (duomenys neskelbtini) vadovu K., matė objekte su paprastais drabužiais, ne darbiniais (b. l. 18). Byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima spręsti, jog liudytojas arba V. B. norėtų ar galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį. Dėl aukščiau išdėstyto K. Z. išsakyti argumentai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad K. Z. būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 1 ir 2 punktus bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti (duomenys neskelbtini) V. B., nesant rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (LR ANK 505 straipsnio 1 dalis).
LR ANK 505 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
K. Z. surašytame administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad jis nepateikdamas, vengdamas atvykti į VDI tokiu būdu kliudė Valstybinei darbo inspekcijos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti pavestas pareigas. K. Z. inkriminuojama LR ANK 505 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, o šiuo atveju būtent Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 6 punktą.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį). To paties įstatymo 11 straipsnio 6 punktas numato, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Asmenys, nevykdantys Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. Z. vengė atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos skyrių bei duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių, pateikti dokumentus pagal siųstus nurodymus, tuo kliudydamas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad nurodymai atvykti į Valstybinę darbo inspekciją ir patekti prašomus dokumentus K. Z. buvo siunčiami net 11 kartų (b. l. 49, 53, 57, 61, 65, 66, 67, 68, 72, 73, 74).
Dėl nuobaudos.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
K. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Duomenų apie jo teistumą bei patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra. K. Z. padarė du administracinius nusižengimus, byloje nustatytas vieno asmens nelegalaus darbo faktas, LR ANK 95 straipsnis numato pakankamai griežtą nuobaudą.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad LR ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta, paskyrus K. Z. už padarytus administracinius nusižengimus baudas esančias arčiau sankcijos vidurkio.
Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad K. Z. įstatymo uždraustas veikas padarė 2018 m. spalio 25 d. Tuo metu galiojusi LR ANK 505 straipsnio 1 d. redakcija numatė, kad minimo nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo 60 iki 600 eurų. Papildomai pažymėtina, kad LR ANK 505 straipsnio 1 dalis keista 2018-12-20 įstatymu Nr. XIII-1835(TAR, 2018, Nr. 2018-21857) ir įsigaliojo tik 2019-01-01. Šiuo metu galiojančio LR ANK 505 straipsnio 1 d. sankcijoje, numatyta bauda siekia nuo 390 eurų iki 1950 eurų, tačiau, sutinkamai su LR ANK 3 straipsnių 3 dalimi, asmens teisinę padėtį sunkinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios ir negali būti taikomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
K. Z., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
K. Z., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 330 (trijų šimtų trisdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, K. Z. paskirti galutinę nuobaudą - 2000 (dviejų tūkstančių) eurų bauda.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:19099239782 Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 straipsnio 1-2 dalis);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR ANK 675 str. 3 d.).