Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01479-2015-3 Procesinio sprendimo kategorija 11.10.; 11.12; 74.

2015 m. spalio 27 d.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audrius Grauželis ir Algis Markevičius,

dalyvaujant pareiškėjai O. M. ir jos atstovei advokatei N. Ž. , atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. B. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. M. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendimą „Dėl O. M. (B. M. įpėdinės) skundo išnagrinėjimo" Nr. 1T-31-(7.5.); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. atsakymą Nr. 8SD-1634-(14.8.94.);įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 4,2150 ha buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), atkūrimo O. M. (b.l. 5-10).

Pareiškėja ir jos atstovė advokatė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė advokatė teismo posėdyje panašiai kaip skunde paaiškino, kad skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. sprendime Nr. 8SD-1634-(14.8.94.) buvo nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra nėra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui lygiaverčiu žemės plotu kaimo vietovėje, todėl buvo prašoma pasirinkti rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidaujama gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą. Pareiškėja suprato, kad nuosavybės teisės ekvivalentine natūra, t. y. lygiaverčiu žemės plotu, jai negali būti atkurtos. NŽT paliko galioti NŽT Kauno skyriaus sprendimą ir pareiškėjos skundo netenkino. Skundžiami spendimai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (2003 m. sausio 31d. nutarimo Nr.142 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. vasario 5 d.) 3 punkte detalizuojant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau -Atkūrimo įstatymo) nuostatą ir nurodyta, kad iki nurodytos datos (2003 m. balandžio 1 d.) nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. B. M. 1991 metų prašyme, pateiktame iki 2003 m. balandžio 1 d., buvo aiškiai išreikšta ir jokiais paskesniais prašymais nebuvo keičiama valia atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra. Nei B. M. , taip pat nei pareiškėja valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitėme ir siekė nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra. NŽT Kauno miesto skyrius iki 2003 m. kovo 1 d. raštu nepranešė B. M. , kad į likusį žemės plotą nuosavybės teisės negali būti atkurtos prašyme nurodytu būdu bei nepasiūlė rinktis kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, nors tokia pareiga Atsakovei buvo imperatyviai įtvirtinta Atkūrimo įstatymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AI46-590/2014 yra išaiškinęs, kad teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškia jokios valios dėl būdo. Tokiais atvejais, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai institucijos pateikia pasiūlymą, tačiau iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Teismas pabrėžė, kad piliečiui neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija neatliko veiksmų. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo būdas - perdavimas neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai (pagal Vyriausybės patvirtintus dydžius ir išimtis dėl tokių sklypų suteikimo išvardytuose miestuose) bei Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas - perdavimas neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose (Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus įstatyme išvardytus miestus) ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Atstatymo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą (1995 m. gegužės 30 d. įstatymas Nr. 1-906) atkūrimo būdą (lygiaverte natūra) ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą kompensavimo būdą (sklypo individualiai statybai suteikimą Vyriausybės nustatyta tvarka). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A146-590/2014 nurodė, kad vien tik teisinių formuluočių, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), ar už jį atlygintina, nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A146-590/2014 sprendė, kad pareiškėjas paskutiniame savo prašyme, pateiktame iki 2003 m. balandžio 1 d., pasirinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdo (ekvivalentine natūra, t. y. lygiaverčiu žemės sklypu) nebuvo atsisakęs ir todėl šiuo būdu turi būti atkūrinėjamos nuosavybės teisės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A146-590/2014 faktinės bylos aplinkybės yra analogiškos kaip ir nagrinėjamoje byloje. Ginčo atveju, nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra yra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Šiuo atveju teisinės formuluotės, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi, ir tai negali turėti įtakos B. M. tinkamai ir laiku pareikštai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, remiantis vien tuo, kad pasikeitė teisinės formuluotės.

Atsakovė nesutiko su pareiškėjų patikslintu skundu ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė du žemės sklypus Nr. 91 ir Nr. 199. Kauno miesto teritorijoje yra žemės sklypas Nr. 91, kurio plotas - 4,2150 ha, Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini). Prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę pateikė A. M. sūnus B. M. . Pretendentas giminystės ryšį ir Lietuvos Respublikos pilietybę įrodė pateiktais dokumentais. B. M. 1991 m. gruodžio 4 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos ekvivalentine natūra. Prašyme išreikšta valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. B. M. 2004 m. gruodžio 22 d. pateiktame Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui (toliau - KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyrius) prašyme nurodė, kad už likusią žemę pageidauja kompensuoti sklypu Kauno mieste. B. M. išreiškė pageidavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kadangi 1991 m. gruodžio 4 d. prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau - Atkūrimo įstatymas) nebuvo numatytas. Kauno apskrities viršininko administracija atsižvelgė į B. M. 2004 m. gruodžio 22 d. prašyme išreikštą valią ir parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą gauti naują žemės sklypą Kaune. Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 02-01-8 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 5433 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei)" B. M. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,5747ha žemės sklypą turėtoje vietoje Raudondvario pl. 159A, Kaune. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 8S-154-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. M. " B. M. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1200 ha žemės sklypą, esantį K. R. g. 10, Kaune, kurio paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. B. M. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,5203 ha žemės. Kitų prašymų dėl valios pakeitimo nebuvo gauta. Taigi, tuo laikotarpiu, kai institucija, t.y. Kauno apskrities viršininko administracija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą ir galėjusi parinktu būdu atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, siūlė pareiškėjai tikslinti B. M. apsisprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tačiau ji B. M. 2004 m. gruodžio 22 d. prašyme išreikštos valios netikslino ir nekeitė. Todėl pareiškėjos argumentas, jog institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, nevykdė pareigos jai pranešti apie nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimą (patikslinimą), yra nepagrįstas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7415 informavo Pareiškėją apie Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas)10, 16 ir 21 straipsnių pasikeitimus, t.y. apie šiame įstatyme įtvirtintą papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinį, esančius miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., būdą - atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Taip pat minėtu raštu pretendentė O. M. informuota, kad jeigu pageidauja pasinaudoti galimybe pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko A. M. valstybės išperkamą žemę, valdytą Kauno mieste, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, iki 2015 m. kovo 1 d. Kauno miesto skyriui turi pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą. Atkūrimo įstatymo nuostatos nebenumato atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo - ekvivalentinė natūra. Toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo numatytas iki 1997 metų galiojusiame įstatyme Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Atkūrimo įstatymas nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra nebenumatė, todėl piliečiai Atkūrimo įstatymo numatytais terminais privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2009 metų gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1435/2009). Pažymėtina, kad LVAT nuosekliai laikosi suformuotos praktikos, kad jeigu piliečiai nepareiškė valios dėl atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, turėjo patikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais. Taip pat LVAT ne kartą yra pasisakęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentine natūra" ir suteikiant „lygiavertį žemės sklypą" nėra tapatūs (LVAT 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-1435/2009; LVAT 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-1435/2014, 2014 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2501/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-304/2014). Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentinė natūra" Atkūrimo įstatyme nenustatytas ir negali būti prilyginamas atlyginimo būdui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį savininko turėtajam žemės sklypą kaimo vietovėje. Atsižvelgiant į pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui 2015 m. vasario 25 d. pateiktą prašymą ir tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentinė natūra" negali būti prilyginamas atlyginimo būdui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį savininko turėtajam žemės sklypą kaimo vietovėje, remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjai nuosavybės teisės į likusią neatkurtą buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę gali būti atkurtos pagal pareiškėjos minėtame prašyme išreikštą valią, t.y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypą kaimo vietovėje.

Pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.

Pareiškėja ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau - NŽT Kauno miesto skyrius) 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 8SD-1634-(14.8.94.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendimą „Dėl O. M. (B. M. įpėdinės) skundo išnagrinėjimo" Nr. 1T-31-(7.5.) bei prašo įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 4,2150 ha buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), atkūrimo O. M. .

Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t.y. dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. , valdytą žemę (duomenys neskelbtini), ekvivalentine natūra (lygiaverčiu žemės sklypu) pagal pretendento B. M. 1991 m. gruodžio 4 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreikštą valią, t.y. atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ekvivalentine natūra. Pareiškėjai siekiant atlyginimo lygiaverčiu žemės plotu kaimo vietovėje. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. valdytą iki nacionalizacijos ir likusią neatkurtą 3,5203 ha žemės dalį.

Byloje nustatyta, jog A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėjo du žemės sklypus Nr. 91 ir Nr. 199. Žemės sklypas Nr. 91, kurio plotas - 4,2150 ha, patenka į Kauno miesto teritorijos ribas. Prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę 1991 m. gruodžio 4 d. pateikė buvusio žemės savininko A. M. sūnus B. M. , prašydamas atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę ekvivalentine natūra. Pretendento B. M. giminystės ryšį su buvusiu turto savininku A. M. ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtino pateikti dokumentai. Taigi, B. M. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė nuosavybės atkūrimo ekvivalentine natūra būdą. Prašyme nurodytas nuosavybės atkūrimo būdas iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. B. M. vėlesniame 2004 m. gruodžio 22 d. pateiktame prašyme Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui nurodė, kad prašau jam už likusią valstybės išperkamą žemę kompensuoti sklypu Kauno mieste. Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 02-01-8 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 5433 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei)" B. M. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,5747 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 8S-154-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. M. " nuosavybės teisės pretendentui B. M. atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės atkūrimo būdo lygiaverčiu žemės sklypu ir tik nesant galimybės išreiškė valią gauti atlyginimą už valstybės išperkamą turtą lygiaverčiu miško plotu (nuosavybės teisių atkūrimo byla b.l. 108). Skundžiamame NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. sprendime Nr. 8SD-1634-(14.8.94.) nurodyta, kad pretendento pirminiame prašyme nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra, nenumatytas galiojančiame Atkūrimo įstatyme, nuosavybės teisių atkūrimas galima tik perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje pagal pareiškėjos 2015 m. vasario 25 d. dienos prašymą, kuriuo ji prašė atkurti nuosavybės teises atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau -Atkūrimo įstatymo) 21 straipsnio 4 punkte numatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka (2014 - 09 - 25 Atkūrimo įstatymo Nr. XII-1150 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 -11- 01). Nurodytas reglamentavimas reiškia, jog turi būti išreikšta piliečio valia atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

Pareiškėja atlyginimą miško žemės plotu nurodė kaip alternatyvų būdą, jeigu nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių pagal pirminiame prašyme išreikštą valią ekvivalentine natūra, pareiškėjai pirmiausia siekiant nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu kaimo vietovėje. Taigi, atsakovė privalėjo svarstyti galimybę atkurti nuosavybės teises pareiškėjai lygiaverčiu sklypu ir tik po to spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Tačiau atsakovės teigimu pretendento pirminiame prašyme nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra, nenumatytas galiojančiame Atkūrimo įstatyme.

Pažymėtina, kad pretendento B. M. 1991 m. gruodžio 4 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 (toliau - Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymas) 16 straipsnyje buvo numatyti atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdai, vienas iš jų, kurį pasirinko pretendentė, buvo tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymą pakeitusio 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte (1999-05-13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, įsigaliojusi nuo 1999-06-02) nurodytas iš esmės analogiškas būdas, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu. Anksčiau galiojęs Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą atlyginant piliečiams už valstybės išperkamą turtą, kurio negalimą grąžinti buvusioje vietoje. Minėtas Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu. Todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog pretendento B. M. prašyme nurodytas atlyginimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme. Anksčiau galiojusio Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 straipsnyje numatytas vienas iš atlyginimo būdu, tai tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) ir dabar galiojančio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu būdas, iš esmės reiškia tą patį atlyginimo būdą. Lietuvių klabos žodynas žodį „ekvivalentas“ apibudina kaip žodį atitinkantį žodžių reikšmes - lygiavertis, lygiareikšmis, tolygus daiktas. Nagrinėjamo ginčo atveju, tai reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje.

Pretendentas B. M. prašyme dėl nuosavybės atkūrimo aiškiai išreiškė valią grąžinti žemę ekvivalentine natūra. B. M. 2004 m. gruodžio 22 d. pareiškime detalizavo išreikštą valią dėl žemė grąžinimo ekvivalentine natūra, prašydama už likusią valstybės išperkamą žemę kompensuoti sklypu Kauno mieste (nuosavybės atkūrimo bylos b.l.54). Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 02-01-8 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 5433 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei)" B. M. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,5747ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 8S-154-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. M. " nuosavybės teisės taip pat buvo atkurtos pretendentui B. M. perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog institucija, vykdantį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, įvertino pareiškėjo valią ir tai nebuvo kliūtis atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais - naujais žemės sklypais, nors pareiškėjas valią patikslino 2004 m. gruodžio 22 d. po Atkūrimo įstatyme numatyto termino valai pakeisti, t.y. po 2003 m. balandžio 1 d.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą bei vertindamas kitą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą – perdavimą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, bei anksčiau galiojusio Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo (Atstatymo įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atkūrimo būdą (lygiaverte natūra), konstatavo, jog vien tik teisinių formuluočių, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo (Atstatymo įstatymo) ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi (LVAT 2014-07-09 nutartis administracinė byla Nr. A146-590/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 punkte (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija), buvo numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais ( iki 2003 m. balandžio 1 d.) piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis įpareigojo institucijas, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Pažymėtina, kad atsakovė nuo prašymo pateikimo momento iki 2007 m. nekėlė abejonių pretendento išreikšta valia dėl žemės grąžinimo kitoje vietoje. Atsakovė tik 2007 m. kovo 19 d. raštu Nr. S1-2441(1.10) informavo pareiškėja, kad ji gali apsispręsti dėl nuosavybės teisių į žemę atlyginimo būdo (nuosavybės teisių atkūrimo b.l. 60). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki 2003 m. balandžio 1 d. pareiškėjai siūlė pasirinkti kitą nuosavybės atkūrimo atlyginimo būdą dėl to, kad negalima atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra. Nurodyti atsakovės veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo principo nuostatų ir laikytini netinkamais, pažeidžiantis pareiškėjos teises Atkūrimo įstatymo nuostatas. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis įpareigoja institucijas, nagrinėjančias piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Vertinant atsakovės veiksmus, konstatuotina, kad institucija, įgaliota atkurti piliečiams nuosavybės teises, priimdama pirmiau minėtus sprendimus, kurias atkūrė nuosavybės teises lygiaverčiais naujais žemės sklypais, leido pareiškėjai pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natūra), ir suformavo pareiškėjai teisėtus lūkesčius, kad ši teisė nebus paneigta. Teismo vertinimu, asmeniui, pretenduojančiam atsikurti nuosavybės teises, neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal imperatyvią teisės normą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-590/2014, 2014-04-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-587/2014).

Pažymėtina ir tai, jog šiuo metu galiojančios Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakcijoje numatyta, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Pakeisti valią dėl atlyginimo būdo yra piliečio teisė, institucijos pareiga tinkamai, nepažeidžiant piliečių teisėtų lūkesčių, atkurti nuosavybės teise. Pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. prašyme visų pirma pageidavo nuosavybės atkūrimo būdo lygiaverčiu žemės sklypu ir tik nesant galimybės išreiškė valią gauti atlyginimą už valstybės išperkamą turtą lygiaverčiu miško plotu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į likusią neatkurtą dalį – į 3,5203 ha žemės, perduodant lygiavertį žemės plotą pagal prašymo pateikimo metu galiojančius ir vėliau įsigaliojusius teisės aktus, nebuvo galimas. Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. 02-01-8 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune", Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 5433 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei)" ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 8S-154-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. M. ", patvirtina, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus.

Esant minėtoms aplinkybėms ir argumentams, konstatuotina, kad atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu. Nagrinėjamo ginčo atveju, taip pat nebuvo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjai nuosavybės teisės negali būti atlygintos perduodant lygiavertį turėtam žemės sklypui. Būtent, nebuvo nustatyta, kad pretendentas B. M. nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo ir kad jo prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo negalimas pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas. Pretendento B. M. prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra atlyginimo už natūra negražintą žemę būdas iš esmės reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu ne natūrinėje (buvusioje) žemės vietoje, tačiau kitoje galimoje vietoje ir atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytas atlyginimo būdą. Pareiškėja kaip mirusio pretendento B. M. įpėdinė turi teisę atkurti nuosavybės teises, atlyginant jai už valstybės išperkamą turtą (žemę) lygiaverčiu žemės sklypu.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ir argumentų, skundžiami sprendimai naikintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į 4,2150 ha buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendimą „Dėl O. M. (B. M. įpėdinės) skundo išnagrinėjimo" Nr. 1T-31-(7.5.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 8SD-1634-(14.8.94.), kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 4,2150 ha buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), atkūrimo O. M. (b.l. 5-10).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.